Birželio 25–27 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks seminarų tinklo ArtComTec ir videomeno festivalio VIDEOFORMES organizuojamos videofilmų peržiūros ir performatyvus pokalbis. Filmų ir video kūrinių peržiūras pristatys festivalio kuratoriai – Gabrielis Soucheyre ir Natanas Karczmaras.

VIDEOFORMES – tai tarptautinis video ir skaitmeninio meno festivalis Prancūzijoje, kurį 1986 m. inicijavo videomenininkas Gabrielis Soucheyre. Festivalio VIDEOFORMES programoje ypač daug dėmesio skiriama jaunų menininkų kūrybos sklaidai, prodiusuojami nauji skaitmeninio meno kūriniai ir organizuojamos menininkų rezidencijos. Festivalyje rodyti tokių pasaulyje gerai žinomų menininkų kaip Nam June Paiko, Billo Viola, Gario Hillo, Johno Sanborno, Pipilotti Rist, Roberto Caheno darbai. Taip pat festivalio VIDEOFORMES rengėjai leidžia video ir skaitmeniniam menui skirtą žurnalą „Turbulences Video Magazine“, kaupia videomeno archyvą, kuriame jau surinkta daugiau kaip 8000 kūrinių.

Birželio 27 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks performatyvus festivalio kuratoriaus Gabrielio Soucheyre pokalbis su austrų menininke Regina Hübner „Greitas pokalbis apie tave ir mane“. Jo metu bus kalbama apie asmenines patirtis ir Reginos Hübner kūriniuose sprendžiamas tapatybės, savimonės, komunikacijos, meilės ir erotizmo temas.

Nuo birželio 26 d. Videomeno festivalio peržiūros persikels į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune.

Renginys nemokamas, be registracijos.

Visos filmų peržiūros ir pokalbiai vyks anglų k.

Organizatoriai: ArtComTec, VIDEOFORMES

Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus

Rėmėjai: Prancūzų institutas Lietuvoje, Austrian Cultural Forum Tel Aviv, Israel

IMéRA Institute for Advanced Study, Aix-Marseille University, Marseille, France.

Iliustracijoje Alexander Isaenko filmo Adieu, Corpus! (2018) ištrauka

The post Nacionalinėje dailės galerijoje – videomeno festivalio VIDEOFORMES peržiūros appeared first on artnews.lt.

Vilniaus galerijoje „Meno niša“ birželio 18 d. atidaroma jau dešimtoji projekto „GURRRGUTIS 8/9“ paroda, kurioje – objektai, instaliacijos ir skulptūros. „Kūrybinės idėjos“ komanda ir parodos kuratorė Regina Šimulynienė šiemet pakvietė septynis jaunosios kartos skulptorius, kurie specialiai kūrė galerijos erdvėms ir galėjo laisvai rinktis temas, medžiagas bei formas.

„Gurgučio“ istorija prasidėjo 2010 m., per projekto gyvavimo metus jame dalyvavo apie trisdešimt skirtingų menininkų. Pirmaisiais metais, tai buvo bronzos liedinimo simpoziumai, vėliau atsirado kitos medžiagos ir kiti išraiškos būdai. Ši projektas gimė iš siekio skatinti jaunų, talentingų menininkų kūrybinę veiklą, menines iniciatyvas ieškant naujų raiškos formų. Šiemet šiuo projektu taip pat bus paminėtas ir skulptoriaus, nespėjusio sudalyvauti projekte, Daliaus Drėgvos (1989-2019) atminimas.

Savo draugo atminimui kūrinį parodoje dedikuos ir Taunas Kensminas. Tai gyvos, vitališkos formos iškilimas virš griežtos, statiškos, mirusios (kapo duobės) formos. „Norėtųsi tikėti, jog mirtis – tai tik laikinas etapas, iš kurio toliau kyla gyvybė ir niekas nelieka sąstingyje“, – sako T.Kensminas. Pačio D.Drėgvos skulptūrą ir kitus darbus pristatys trumpas Rusnės Šimulynaitės videofilmas, o pats menininkas kalbėdamas apie savo 2016 m. surengtą parodą yra sakęs: „Kūryba, man yra stiprių vidinių emocijų išraiška. Nemalonus prisiminimas asimiliuojasi su aplinka ir virsta kūriniu. Mano kūriniai – tai nuorodos, ženklai apie emocinio disbalanso perteklių“.

Parodoje naujų formų bus ieškoma pasitelkiant garsą ir šviesą. Ekspozicijoje rodomas Mato Janušonio kūrinys „Aidas“ gali atsispindėti garsą nuo jį supančių daiktų bei architektūros. Garso banga atsimušdama nuo sienų, grindų laiptų įgyja aplinkai būdingą charakteristiką – formą. Marius Bumbulis parodoje pristatys interaktyvų šviesos darbą „Slogus sapnas“, kuris pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus nuolatinę būseną: skuba, nerimą, blaškymąsi, apie išnykstančią ribą tarp realybės ir slogaus sapno.

Lauryno Skeisgielos fotografijoms kurti architektūriniai modeliai remiasi patirtimis įgautomis dirbant šiuolaikinio meno lauke. Pirminė šio kūrinio „Dramblio kaulo bokštas“ paskirtis – padėti reflektuoti ir suvokti aplinką. Joje vykstančius procesus. Paradoksalu yra tai, kad kartais ši erdvė reflektuoja pati save, ištrindama konkretaus laiko ir vietos nuorodas iki dekoratyvios, plokščios abstrakcijos. Jubiliejinėje parodoje „GURRRGUTIS 8/9“ savo naujausius kūrinius pristatys ir menininkai Martynas Gaubas bei Jonas Aničas, išlaikydami jiems būdingą kūrybos stilių, pasitelkę skirtingus metalus, jų plastiką.

Parodos atidarymas birželio 18 d. 18 val. galerijoje „Meno niša“. Paroda veiks iki liepos 10 d. Galerija dirba I-V 12:00-18:00. Ilgalaikiai projekto rėmėjai Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijoje: Jonas Aničas. Stebėtojas. (2018) Dirbtinis intelektualas (2019)

The post Jubiliejinėje parodoje „GURRRGUTIS 8/9“ – šviesa ir garsas atras naujas formas appeared first on artnews.lt.

Birželio 21 d., penktadienį, 19 val. ŠMC skaitykloje vyks rašytojo ir kuratoriaus Leo Goldsmith paskaita „Podirvinis posūkis: pogrindinė vaizduotė mene“. Paskaita vyks anglų kalba.

Podirvinis žemės sluoksnis, kaip praeities ir ateities susikirtimas, nuo seno buvo menininkų, archeologų ir technologų žavėjimosi objektu. Ši paskaita skirta šiuolaikinių videoinstaliacijų gyvenimui pogrindyje, užvertumo ir išskirtinumo bei kapitalistinės gavybos erdvei, kuri čia permąstoma kaip radikalus įtraukimas (angl. inclusivity) ir bendrumas (angl. commonality) bei kaip vieta, per kurią tyrinėjame materijos istorijas ir medijų ateitis. Tarp aptariamų menininkų – Laure Prouvost, Robert Smithson, Ben Russel, „The Otolith Group“ ir „New Mineral Collective“ (Tanya Busse ir Emilija Škarnulytė).

Po paskaitos vyks Luko Brašiškio moderuojama Q&A sesija.

LEO GOLDSMITH yra rašytojas ir kuratorius šiuo metu gyvenantis Niujorke, taip pat vizituojantis vaizdo studijų profesorius Eugene’o Lango koledže „The New School“ universitete. Jo tekstai publikuoti žurnaluose „Artforum“, „art-agenda“, „Cinema Scope“, „Frieze“ ir „The Brooklyn Rail“. 2011-2018 m. jis taip pat dirbo pastarojo žurnalo kino skilties redaktoriumi. Šiuo metu, kartu su Rachaele Rakes, Goldsmith rengia knygą apie kino kūrėją Peterį Watkinsą. Jis taip pat dėstė medijas ir kiną Niujorko universitete, Bruklino koledže bei Harvardo universitete.

Vaizdas: Arno Anksaičio fotografija iš Laure Prouvost parodos „Burrow Me“ (Rupert, 2015).

The post Kuratoriaus Leo Goldsmith paskaita „Podirvinis posūkis: pogrindinė vaizduotė mene“ ŠMC appeared first on artnews.lt.

Birželio 26 d., trečiadienį, nuo 18:30 val. Rupert (Vaidilutės g. 79, Vilnius) kviečia į viešą diskusiją „Atmintis, pasakojimas, poetika“. Renginys yra Rupert parodos „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ viešosios programos dalis.

Diskusijos dalyviai: Violeta Davoliūtė, Deimantas Narkevičius, Ramūnas Čičelis. Moderatorius: Aurimas Švedas
Renginys yra nemokamas, vyks lietuvių kalba (su vertimu į lietuvių gestų kalbą).

XX amžius dažnai vadinamas kraštutinumų ir žiaurybių laikmečiu, kuriame buvo laužomi asmenų, visuomenių ir valstybių likimai. Sugebėjusieji išlikti šioje istorijos mėsmalėje mokėsi susigyventi su istorijos randais ir nejaukumą arba skausmą keliančia atmintimi.

Jonas Mekas jaunystėje matė kaip Antrojo pasaulinio karo, pirmosios sovietinės okupacijos (1940-1941) ir nacių okupacijos metu (1941-1944) buvo sunaikintas jam įprastas pasaulis. Būtent šiomis, ypatingo nesaugumo ir smurto dienomis buvo rašoma dalis eilėraščių, pristatomų Rupert parodoje „Leiskite man svajoti utopijas“.

Šiuo laikotarpiu, jaunas Jonas Mekas, išvargintas priverstinio darbo stovyklų Vokietijoje ir nuolatinio judėjimo iš vietos į vietą, apsisprendžia: „Aš nei karys, nei partizanas. Nesu nei fiziškai, nei psichologiškai tinkamas tokiam gyvenimui. Esu poetas“. Tokiam pasirinkimui filmininkas ir poetas liko ištikimas visą gyvenimą.

Atsispyrę nuo J. Meko kūrybos, šioje diskusijoje kelsime klausimus: kas būdinga J. Meko poetikai? Kaip šio poeto kūrybos interpretavimas gali padėti kalbėti apie menininko profesijos etiką, mąstyti apie meno ryšį su istorija, atmintimi ir pasakojimu? Koks menininkų vaidmuo ribinių istorinių įvykių metu ir kaip menininkai mąsto apie istoriją?

Paroda „Jonas Mekas: Leiskite man svajoti utopijas“ Rupert centre veiks nuo birželio 20 iki liepos 21 d.
Daugiau apie parodą: http://rupert.lt/lt/jonas-mekas-let-me-dream-utopias/
Diskusijos renginys bus įrašomas.
Diskusijos trukmė: 1,5 val.

Vaizdas: Kadras iš J. Meko filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972).

Pagrindiniai parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Pakrantė, Vilnius Tech Park, Ekspobalta
Partneris: Lietuvos kultūros institutas
Informacinis partneris: 15 min

Iliustracijoje: Kadras iš J. Meko filmo, Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą, 1972

The post Vieša diskusija – Atmintis, pasakojimas, poetika „Rupert“ centre appeared first on artnews.lt.

Birželio 30 d. nuo 11 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks didžiausios Kauno galerijos gimtadienio šventė.

Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. birželio 30 d., buvo atidaryta įspūdinga postmodernistinės architektūros išskirtinio dydžio galerija Kaune, skirta emigracijoje Vakarų Berlyne gyvenusio garbaus tautiečio Mykolo Žilinsko dovanojamai kolekcijai. Kiek vėliau ją papildė ir kiti vertingiausi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio meno rinkiniai.

Kolekcininkas padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, skatino ir rėmė išeivijos veiklą. Tačiau didžiausiu ir neįkainojamu turtu laikoma 1685 meno kūrinių kolekcija, kurią jis skyrė jaunystes miestui Kaunui ir patikėjo saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. „Meilę Lietuvai reikia darbu įrodyti. Tai privalo daryti kiekvienas lietuvis. Aš gyvenu tam, kad parodyčiau, ką gali vienas lietuvis, jeigu jis labai myli Lietuvą“, – yra sakęs M. Žilinskas.

Šventėje lankytojų lauks nemokami renginiai: ekskursija, kurios metu sužinosite įdomiausias M. Žilinsko padovanotų paveikslų istorijas, edukacinis užsiėmimas vaikams, dviejų dokumentinių filmų, pristatančių mecenatą bei intriguojančią jo kolekcijos kelionę į Lietuvą, peržiūra ir klasikinės muzikos koncertas. Kartu tai paskutinė galimybė pamatyti parodą „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“. Joje eksponuojami retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai. Dalis jų pristatomi pirmą kartą.

Renginio programa:

11.00 „Eksperto pasakojimai“: ekskursija su Mykolo Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadove Irmante Šarakauskiene. Į ekskursiją būtina registracija tel. (8 37) 32 25 49 arba žinute Mykolo Žilinsko dailės galerijos facebook’o paskyroje.

12.00 „Įkvėpti Žilinsko kolekcijos“: edukacinės, kūrybinės dirbtuvės vaikams parodoje „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš M. Žilinsko kolekcijos“.

13.00 Dokumentika iš praeities: „M. Žilinskas“ (1988) rež. R. Šilinis, „Šimtmečio kontrabanda. Paskutinis reisas“ (2004) rež. G. Sviderskytė.

15.00 Klasikinės muzikos koncertas. Atlikėjai VDU muzikos akademijos studentai ir absolventai: Inga Gykytė, Kristina Jeganian, Jurgis Kemežys, Žydrūnė Kovalenkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė.

Visi renginiai nemokami.

The post M. Žilinsko dailės galerijos 30-metis appeared first on artnews.lt.

Birželio 26 d. 17:30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamo konkurso-parodos „Debiutas“ nugalėtojos Ewa Doroszenko paroda, kurioje bus eksponuojamos dvi menininkės serijos: „Kūno redaktorius“ bei „Neįmanoma teritorija“.

„Kūno redaktorius“ serijoje kalbama apie šiandien populiarias technologijas, kurios dažnai moteris verčia jaustis nepatraukliomis, nuolat siekiant savo išvaizdą tobulinti. Tai nėra problema: naudodami įvairiausias programėles galime koreguoti savo veidus ar pridėti kelis centimetrus ūgio. Kūno redagavimas – fantastiškas ir paprastas būdas, nors ir egzistuoja tik virtualioje erdvėje.

Kaip teigia E. Doroszenko: „Mane įkvėpė grožio problemėlių klaidos ir neatitikimai, nenatūralios kūno deformacijos. Naudojau fotografiją kaip išeities tašką šalia skaitmeninių įrankių, kad sukurčiau iškreiptus vaizdus, atspindinčius mūsų virtualaus fasado maniją“.

Serijoje „Neįmanoma teritorija“ menininkė nagrinėja žemėlapio ir teritorijos bei objekto ir jo reprezentacijos santykį. Kaip yra sakęs mokslininkas ir filosofas Alfred Korzybski „žemėlapis nėra teritorija“, teigdamas, jog daugelis žmonių maišo žemėlapius su teritorijomis, o tiksliau – painiodami realybės modelius su pačia realybe. Tai ypač matyti kelionėse. Keliaudami daugelis žmonių fotografuoja tam tikras vietas, taip atspindėdami unikalią savo patirtį tose vietose. Dėl didelio vaizdų srauto, kuris žiūrovą pripildo žiniomis apie vietas, šiandien yra beveik neįmanoma patirti unikalią realybę be kylančių asociacijų iš matytų vaizdų.

Ewa Doroszenko (g. 1983) Mikalojaus Koperniko universitete (Torūnė) įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį, yra rezidavusi Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Menininkės nuotraukos įvairiuose leidiniuose ir tinklaraščiuose: Der Greif, Vice, Vice, NEO2, Detroit Centre for Contemporary Photography, Yet Magazineir kt.

Paroda veiks iki liepos 27 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

The post Konkurso-parodos „Debiutas“ nugalėtojos Ewa Doroszenko paroda Vilniaus fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Birželio 28 d., 19:00 val. susitikimų erdvėje „Lokomotif“ (Geležinkelio g. 13, II a., Lentvaris) atidaroma paroda „Kurortas“.

 „Kurortas“ – susitikimų lydima paroda apie neišvengiamus kismus.

 Kurorto kaip modernėjančio gyvenimo sąvoka XX a. pirmojoje pusėje išpopuliarėjo tuometinėje Lietuvoje, kai Lentvaris jau turėjo visus tam reikalingus bruožus.

Kadaise šio miesto klestėjimo pagrindu tapo suprojektuotas geležinkelių mazgas. Tranzitinis taškas priviliojo to laiko investuotojus – Tiškevičių šeimą, čia sukūrusią visą miesto infrastruktūrą, kurią sudarė mokykla, bažnyčia, restoranas, viešbutis ir panašūs pastatai.

Dvarų kultūros liekanos šiandien pabrėžia gerokai pakitusį miesto veidą, o jo industrinę dvasią sustiprina tarybmečiu pastatyti ir legendiniais tapę vietos fabrikai.

Vietinės liaudies atmintis bei istoriniai šaltiniai leidžia atrasti kurorte esančius izoliuotus, slaptus portalus – nepaaiškintus ženklus. Šie, užminę mįslę, neišvengiamai jungia nuolatos kintančius mitus, asmeninius pasakojimus ir istorinius faktus.

Komfortabili aplinka atvykėliams leidžia ne tik pabėgti ir atsikvėpti, bet ir suvokti darbo ir poilsio santykius, jų konstravimo metodus, tradicijas.

„Kurortui“ suburti menininkai ir tyrėjai atvers pamirštus, galbūt ir niekada negirdėtus pasakojimus apie vietines legendas. Ši paroda augs iki pat jos uždarymo, lydima susitikimų, pasivaikščiojimų ir pokalbių.

 Dalyviai: Antanas Gerlikas, Jeronimas Seibutis, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Linas Blažiūnas, Mantas Talmantas, Rasa Puzinienė, Vytenis Burokas.

Atidarymo vakaras su: Yon Eta

Kuratoriai: Milda Dainovskytė, Laurynas Skeisgiela

 Parodos dizainas: Gailė Pranckūnaitė

 Projektą vykdo: Lentvario kultūros rūmai

Projektą dalinai remia: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Trakų rajono savivaldybė

 Partneriai:

UAB Lentvario kilimai

UAB Statybų bazė

Loko Cafe

Six Chairs Books

ArtBooks.lt

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos kompozitorių sąjunga

Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija

Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla

Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazija

Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas

Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos kompozitorių sąjunga

Paroda veiks iki rugpjūčio 8 d.

The post Paroda „Kurortas“ susitikimų erdvėje „Lokomotif“ appeared first on artnews.lt.

Ant istorinės kalvos, buvusių Rojaus sodų vietoje, besikuriantis kultūros kompleksas jau subūrė spalvingą kūrėjų, tyrėjų ir organizatorių būrį, bet dar liko savo šeimininkų laukiančių erdvių. Tad kviečiame menininkus, organizatorius, kuratorius, scenos menų atstovus ir kitus kultūros kūrėjus dalyvauti patalpų nuomos konkurse bei kartu kurti vizionierišką dalyvaujamą kultūrą.

DIY (pasidaryk pats) ir savivaldos principais veikiančioje erdvėje susiburs per keturiasdešimt įvairių sričių kultūros kūrėjų ir tyrėjų, kurie savo praktikose eksperimentuoja, kelia klausimus, klausosi, kuria naujus formatus ir reaguoja į aktualias kultūrines, socialines, geopolitines, ekologines aktualijas. Komplekse kiekvienas atvykęs taps svečiu, galinčiu pabandyti, pažiūrėti, pasiklausyti, pa(si)daryti. Planuojama, kad patalpose bus įvairių meno sričių dirbtuvės ir įranga, o kiekvienas nuomininkas, ateinantis ir prisidedantis prie esamos infrastruktūros bus atviras dalijimuisi, mokymuisi ir (pa)meistrystei.

Laukiame tokių kūrėjų ir ne pelno siekiančių organizacijų iš įvairių kultūros sričių, kurie veikia tarp įvairių disciplinų ir formatų bei eksperimentuoja ir taiko inovacijas bei siekia nuolat mokytis ir keistis patirtimi.

Komplekse planuojama įrengti multifunkcinę scenos menų, performansų, kino ir muzikos salę, galeriją, valgomąjį-kavinę, skaityklą ir fonoteką, edukacines erdves, repeticijų ir susitikimų kambarį, sodą ir daržą bei įvairias dirbtuves.

Patalpų nuomos kaina lengvatinė. Nuomojamų patalpų būklė skirtinga, dydis varijuoja nuo 10 iki 40 kvadratinių metrų. Galima trumpalaikė-projektinė (1-1,5 metai) ir ilgalaikė (3, 5, 10 metai) nuoma.

Vertinimo kriterijai:
– Veiklos autentiškumas, originalumas ir atitikimas komplekso vystomai koncepcijai. (10 balų)
– Planuojamų veiklų pobūdis, jų atvirumas. (6 balai)
– Nemokamų renginių (atviros studijos, dirbtuvės, skaitymai, parodos, koncertai, ekskursijos etc.) skirtų įvairioms visuomenės grupėms skaičius per metus. (6 balai)
– Organizacijos, kūrėjo, tyrėjo etc. ir jo/jos/jų nusiteikimas bendradarbiauti su kitais komplekse esančiais kultūros kūrėjais, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus. (4 balai)
– Narystė LTMKS. (2 balai)

Kviečiame registruotis į atvirų durų dienas birželio 26 d. 12 val. ir 27 d. 18 val. čia.

Kviečiame užpildyti paraišką iki liepos 1 d. čia.

Komplekso operatorius – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) įkurta 1997 m. ir vienijanti daugiau kaip 120 jaunųjų ir viduriniosios kartos kuratorių, kritikų ir menininkų, kuriančių vizualųjį meną, scenos menus, garso meną, videofilmus, eksperimentinius architektūros ir dizaino projektus. letmekoo.lt LTMKS 2014-2015 kuravo projektų erdvę Malonioji 6, 2016-2019 Sodų 4.

Jau esantys partneriai: Empty brain resort, Architektūros fondas, Kūrybinės jungtys, Artscape, Kirtimų kultūros centras, architektai, muzikantai, menininkai, LTMKS nariai ir kiti kūrėjai.

The post Atviras kvietimas nuomuotis patalpas naujame kultūriniame komplekse Vitebsko g. 21 ir 23 (Rasų kolonija) appeared first on artnews.lt.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į jubiliejinę fotografo, Nacionalinės premijos laureato Antano Sutkaus parodą „Vilniaus (re)kolekcija“. Parodos atidarymas vyks birželio 27 d. 17 val. Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje. Renginį ves eseistas Valentinas Sventickas, sveikinimo žodį tars Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Renginyje dalyvaus parodos autorius Antanas Sutkus.

„Aš gimiau, kai fotografijai suėjo šimtas metų“, – sako A. Sutkus, šiemet švenčiantis 80-mečio sukaktį. Gimė jis nelengvu laiku, 1939 m. birželio 27 d. Kluoniškiuose, Kauno apskrityje. Sudėtingais laikais Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, bet vėliau atsiskleidė ne kaip reporteris, o kaip meninės fotografijos kūrėjas, savo šaliai nusipelnęs ir tuo, kad tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatoriumi, ilgamečiu jos vadovu bei globėju.

Fotografijai skyręs šešias dešimtis savo gyvenimo metų, pelnęs apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pastaruoju metu A. Sutkus iš naujo atrandamas ir įvertinamas. 2011 m. jo paroda „Atviru žvilgsniu“ nominuota „Deutsche Borze“ fotografijos prizui muziejuje „Le Chateau d’Eau“ (Tulūza, Prancūzija). 2015 m. jis nominuotas Henrio Cartier-Bressono fondo prizui ir apdovanotas Prancūzijos Respublikos meno ir literatūros ordinu. 2017 m. menininkui įteiktas dr. Ericho Salomono prizas (Vokietija). Pernai prestižinė leidykla „Steidl“ išleido jo fotografijų albumą „Planet Lithuania“.

Šiomis dienomis A. Sutkus jau nefiksuoja naujų kadrų, jis atsidėjo savo milžiniško archyvo tvarkymui, katalogavimui. Didesnėje pusėje nematytų negatyvų ir fotografijų yra Vilnius ir jo gyventojai.

„Vilniaus (re)kolekciją“ sudaro pirmą kartą visuomenei pristatomi atspaudai ir dalis darbų, nepakliuvusių į retrospektyvinę A. Sutkaus parodą „Kosmos“, organizuotą Nacionalinėje dailės galerijoje praėjusių metų žiemą ir sulaukusią milžiniško žiūrovų susidomėjimo (ją pamatė per 32 tūkst. lankytojų). Šiuo metu „Kosmos“ keliauja po Europą, džiugindama gerbėjus Vokietijoje ir Prancūzijoje.

„Vilniaus (re)kolekcija“ supažindins su keistai savu ir lyg nepažįstamu Vilniumi, kuris tampa atskiru personažu. „Miestas yra žmonės, veikiami architektūros, – teigia A. Sutkus. – Kokia architektūra, toks ir žmogus. Kitame mieste, kitoje architektūrinėje aplinkoje būtų kitoks ir žmogus. Aplinka veikia kaip muzika, garsinė aplinka. Architektūra – sustingusi muzika…“

Dalis parodos fotografijų bus publikuotos kartu su leidykla „Steidl“ rengiamuose A. Sutkaus fotografijų albumuose, kuriuos planuojama išleisti iki šių metų pabaigos: „PRO MEMORIA“ ir „Vaikystė“ (darbinis pavadinimas).

Šiandien, pasitikdamas aštuoniasdešimtuosius, A. Sutkus savo darbais peržengia laiko apribojimus. Jis atveria mūsų akims žmogaus ir miesto pasakojimus, iš kurių pamažu dėliojasi Vilniaus istorijos naratyvas. Nors kadruose nematome paties žiūrinčiojo – už objektyvo likusio autoriaus – kiekviename iš jų stipriai jaučiame meistro buvimą.

Paroda veiks iki liepos 28 d.

The post Antano Sutkaus paroda „Vilniaus (re)kolekcija“ Martyno Mažvydo bibliotekoje appeared first on artnews.lt.

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje birželio 28-30 d. jau 9-ąjį kartą vyks tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams, tiek meno profesionalams gerai pažįstamas visuomenei atviras tarptautinis Inter-formato simpoziumas. Šių metų tema – apie humoro ir absurdo takumą. Susibūrę menininkai, filosofai, sociologai ir muzikai klaus, ar ir kaip skirtingi humoro mechanizmai gali keisti požiūrį į „tikrovę“, kelti iššūkius įsitvirtinusioms nuostatoms ir įvairiems tabu.

Programoje – pasivaikščiojimai, bingo žaidimas ir videodarbų peržiūros

Trijų dienų programą sudaro daug skirtingo pobūdžio renginių: paskaitos, piligriminė kelionė į kopas, diskusijos, šmaikščios kavos pertraukėlės, performansai ir kt. Simpoziumo pranešėjai ir atlikėjai – savo srityse gerai pažįstami Lietuvos ir užsienio menininkai.

Humorą su šiuolaikiniu menu jungiantis Olavas Westphalenas ruošia simpoziumo atidarymo paskaitą bei dalyvaujamąjį hepeningą, kuriais analizuoja kultūrinį nesusikalbėjimą ir egzistencinius klausimus. Jis yra įkūręs „Modernios komedijos mene muziejų“ (MoMCo) ir kartu su simpoziumo kuratore Lívia Páldi sudaręs skaitinį „Disfunkcinė komedija“. Nidos meno kolonijoje trumpai jau lankiusis su dalyvavimo menu ir humoru dirbanti menininkė Dafna Maimon kuria dviejų etapų programą „Žmogaus skaliko programa: šuns poelgis“, kuri susidės iš režisuojamos patirties ir piligrimystės kopose.

Konceptuali Irinos Gheorghe ekskursija skatins dalyvius „tyrinėti nepastebimą“, o rašytoja, menininkė Paulina Eglė Pukytė pakvies į Kolonijos skaityklą pažaisti „Juokingą-nejuokingą bingo“. Kolektyvas „Janks Archive” (Benas Kinsley ir Jessica Langle) pokalbio-hepeningo forma pristatys įžeidinėjimų humoro istoriją.

Į Nidos meno kolonijos rezidenciją mėnesiu anksčiau susirinkę Justinas Tyleris Tate’as (Error Collective) ir Žygimantas Kudirka simpoziumui ruošia naujus kūrinius. J. T. Tate’as specialiam vakariniam renginiui konstruoja dekoracinius elementus, o Ž. Kudirka kuria dienoraštinį garso performansą.

Įtraukiant regioninį aspektą, simpoziume taip pat bus siekiama pažvelgti į lokalų postsovietinį ir postsocialistinį būvį ir juokingas, net absurdiškas, situacijas, įvykstančias, kai praeitis susiduria su dabartimi, Rytai susitinka su Vakarais, periferija su centru, menas – gyvenimu, lokalus su globaliu.

Pilną simpoziumo programą galite peržiūrėti čia (anglų k.)

Išsamesnis renginių ir dalyvių pristatymas čia (anglų k.)

Visi trijų dienų renginiai atviri.

Humoras – nepakankamai įvertintas savirefleksijos įrankis

Komiški komunikacijos žanrai (ironija, satyra, komedija, absurdo humoras ir t.t.) dažnai nuvertinami, laikomi tiesiog išdykavimu arba nėra galimi dėl politinio korektiškumo. Kuratoriai Lívia Páldi ir Vytautas Michelkevičius tiki, kad komiški žanrai – geriausia priemonė apnuoginti absurdiškumus meno ir akademijos pasaulyje, išvaryti mus iš „profesionalumo burbulo“ ir kitaip priartėti prie populizmo valdomos realybės.

„Paskutiniajam simpoziumui tokia tema pasirinkta todėl, kad humoras dabar atrodo kaip vienintelė galimybė reaguoti į šiandieninę šiuolaikinio meno situaciją ir jo įtemptą, kartais net absurdišką sąveiką su visuomene“, – teigia kuratorius V. Michelkevičius.

Simpoziumo rengėjai siūlo mesti iššūkį pernelyg rimtam bendravimo būdui ir apmąstyti humoro potencialą savikritikai bei savirefleksijai. Simpoziume humoras taps įrankiu diskutuoti jautriomis ir kompleksiškomis temomis apie rasę, lytį, klasinę struktūrą, etniškumą, seksualumą, smurtą ir asmeninę tapatybę.

Kas yra Inter-formato simpoziumas?

Simpoziumo formatas svyruoja tarp konferencijos ir festivalio, bet, atsižvelgiant į vietos atokumą, visi esantys asmenys tampa aktyviais dalyviais. Inter-formato simpoziumai VDA Nidos meno kolonijoje vyksta nuo 2011 m.. Jie suteikia tarpdalykinę platformą meno ir mokslo susitikimams bei sujungia kolonijos meno, edukacijos ir rezidencijų programas.

Nuo pat 2011-ųjų prie simpoziumo dirbantis Nidos meno kolonijos meninis direktorius, dėstytojas, kritikas ir kuratorius dr. Vytautas Michelkevičius kiekvienais metais kviečiasi vis kitą kuratorių(ę) ir drauge tyrinėja pasirinktą temą ar problematiką. Šiemet jau 9-ajam ir paskutiniajam simpoziumui rimtai, tačiau dėl to ne mažiau linksmai sudarant programą jam talkino Budapešte gimusi, šiuo metu Dubline gyvenanti kuratorė Lívia Páldi.

Simpoziumą organizuoja VŠĮ MENE bendradarbiaujant su VDA Nidos meno kolonija. Dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

The post Paskutinį birželio savaitgalį Nidoje – 9-asis VDA Nidos meno kolonijos simpoziumas appeared first on artnews.lt.

Galerija „Meno parkas“ kviečia liepos 1 d., pirmadienį 18 val. į susitikimą su Marinos Abramović retrospektyvinės parodos „The Cleaner“, vykstančios šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ (Torunė, Lenkija), kuratoriumi Waclaw Kuczma (PL).

Susitikimo metu W. Kuczma skaitys pranešimą apie Marinos Abramović parodą. Pranešimas bus iliustruojamas fotografijomis iš parodos bei fotodokumentacija iš Marinos Abramović viešnagės Torunėje. Renginio metu bus galima įsigyti parodos katalogą anglų kalba.

Taip pat pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas lenkų televizijos TVP3 dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2018 10 8 d.)“ ir portalo „Fashion Post“ dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2019 03 7 d.)“.

Organizatoriai: galerija „Meno parkas“ ir Torunės šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“.

Marinos Abramović retrospektyva “The Cleaner” Torunėje (Lenkijoje) vyks iki rugpjūčio 11 d.

Daugiau informacijos apie šiuolaikinio meno centrą: https://en.csw.torun.pl/

Daugiau informacijos apie retrospektyvą: https://marina.csw.torun.pl/en/marina-abramovic-2/

Renginį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

The post Marina Abramović „The Cleaner“. Retrospektyvinės parodos atgarsiai appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pristato Angelinos Banytės parodą „Monumentalumas tyloje“, kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė, multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.

LDS Klaipėdos skyriaus kuruojama paroda „Monumentalumas tyloje“ skirta pristatyti menininkės Angelinos Banytės (g. 1949) monumentaliąją kūrybą. Per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius, prabėgusius Klaipėdoje, A. Banytė sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos objektų, kai kuriuos – kartu su bendraautoriais. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausiai yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų jau prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas. XX a. antroje pusėje freskomis gausiai dekoruoti visuomeniniai pastatai. Joms būdinga sąlygiška daugiaplanė erdvė, daugiafigūrės kompozicijos, freska derinta su kitomis technikomis, dažniausiai sgrafitu. Tačiau ši informacija šiandien labiau žinoma tik siauram meno žinovų ratui arba žmonėms, įgijusiems patirties gyvenant tarp jų – tarp freskų.

Menininkei sieninės tapybos darbai buvo ir tebėra malonūs kūrybiniai iššūkiai, nes iki pat šiol A. Banytė dirba savo srityje. Kūrėjai tai – visai ne milžiniškos fizinės ištvermės ir kruopštumo reikalaujantys projektai, o savirealizacija ir kūrybinis džiaugsmas. Dėl tuometinės (po studijų baigimo 1974 m. iki nepriklausomos Lietuvos laikotarpio) freskos sėkmės menininkė galėjo save realizuoti, o dabar tokie užsakymai retenybė – vienetiniai, mažesnio formato ir privačiose erdvėse. Anot Angelinos Banytės, sieninės tapybos fenomenas kažin ar kada sugrįš. Monumentalistė juokaudama sako, kad šiandien sukurti tokias freskas būtų beveik neįmanoma, nes šiuolaikinės statybos pastatuose, kuriuose gausu stiklo ir metalo, praktiškai nebėra tam palankių sienų, o ir dažų pigmentai labai brangūs, juos reikia atsivežti iš Italijos.

2019 metais A. Banytė mini 70 metų jubiliejų. Ta proga LDS Klaipėdos skyrius imasi kuruoti freskos fenomeno ir jos šiuolaikinės destruktyvios egzistencijos parodą, kuri susideda iš menininkės sukurtų freskų skaitmeninių atspaudų ant audinio masteliu 1:1, pasitelkus multimedijas įamžintų ir realiu dydžiu perkeltų ant KKKC Parodų rūmų sienų, instaliacijos, taip pat videodarbo fresco. Ši paroda suteiks galimybę žiūrovui suvokti kūrinių mastelį, menininkei būdingą siužetinę liniją, stilių, monumentalumą, suprasti sieninės tapybos vertę. Parodos pavadinimas „Monumentalumas tyloje“ pasirinktas neatsitiktinai. Jis labai aiškiai nurodo į trapios, moteriškos, kuklios asmenybės didelius darbus, kurie verti būti pamatyti ir užfiksuoti.

Paroda veiks iki 2019 m. liepos 28 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

The post KKKC Parodų rūmuose – Angelinos Banytės „Monumentalumas tyloje“ appeared first on artnews.lt.

Vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje – Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Prie jūros“ – visą šią vasarą bus eksponuojamas „Švyturys Bhouse“ Klaipėdoje. MO muziejaus kolekcijos kūriniai, kuriuose fotomenininkas užfiksavo kasdienę ir iškalbingą pajūrio vaizdų estetiką, trečiadienio vakarą pristatyti Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams.

 MO muziejaus ir „Švyturio“ iniciatyva pajūryje pirmą kartą eksponuojama paroda Klaipėdos gastrobare „Švyturys Bhouse“ bus prieinama lankytojams visą vasarą – iki rugpjūčio 31 d.

 Menas arčiau žmonių

„Mums garbė svečiuose priimti vieną ryškiausių Lietuvos fotografų, kurio darbus čia atlydėjo ypatingiausias šalies meno muziejus MO. Labai smagu, kad „Švyturio“ ir MO draugystė sujungia sostinę su uostamiesčiu, o tokia sąjunga gali džiaugtis tiek talentingi menininkai, tiek parodos svečiai“, – parodos autorių A. Kunčių, MO muziejaus įkūrėjus Danguolę ir Viktorą Butkus bei pristatyme susirinkusius svečius sveikino „Švyturys-Utenos Alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

 „Visada siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir patirtų meną. Todėl dar spalio mėnesį atidarydami MO muziejų jau turėjome planuose keliaujančią parodą į Klaipėdą. Tai, kad dabar čia eksponuojama paroda yra vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje, įrodo poilsiavimo kasdienybės tematikos universalumą ir nepavaldumą laikui“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

„Parodos eksponavimas „Švyturys Bhouse“ patalpose, kurios yra pilnos žmonių, MO muziejui yra labai svarbus. Iki MO atidarymo veikėme kaip muziejus be sienų, todėl su džiaugsmu tęsiame parodų eksponavimą už muziejaus salių ribų. Ši fotografijų paroda Klaipėdoje leidžia tiek menui priartėti prie žmonių, tiek ir patiems žmonėms pasijausti arčiau meno“, – parodos atidarymo metu teigė Viktoras Butkus, MO muziejaus steigėjas.

Užfiksuoti socialiniai santykiai ir ryšys su aplinka

A. Kunčiaus fotografijų serija yra savotiškos žmonių kasdienybės ir ryšio su aplinka studijos. Fotomenininkas atskleidžia, kad ciklas „Prie jūros“ atsirado iš kito, jo nuo vaikystės stebimo sekmadienių ciklo.

„Buvau pamėgęs rugpjūtį pavasaroti Palangoje, kur sekmadieniais po mišių žmonės su šeimomis nuo altoriaus traukdavo prie jūros. Mane domino socialiniai momentai tarp kiekvieno iš jų – į jūrą brendant tiek vaikams, tiek močiutėms, stebėdavau jų džiaugsmą ir betarpiškumą. Pastebėjau, kad su laiku žmonės tik dabinasi kitaip, o daugiau niekas iš esmės nesikeičia. Jūra ir saulė čia tampa visų, žmonės nusimeta savo darbus ir statusus, suvienodėja. Bet man įdomu tai, kad kiekvienas turi savo unikalų gyvenimą ir likimą. Todėl aš slampinėju ir stebiu juos, fiksuoju ir studijuoju žmonių kasdienybę, ieškodamas savo scenografijos“, – sako fotomenininkas.

Jūra autoriui – ne tik pramoga

Ypatingą reikšmę fotografijų autoriui turi ir jų aplinka. A. Kunčius pasakoja, kad jūra tai ne tik pramoga, su ja tokie lygumų vaikai kaip jis pats jau nuo vaikystės siejo ilgesį ir egzistencinius klausimus.

„Man jūra – tai paslaptis ir begalybė. Rami ar banguota, su visais savo niuansais man ji kelia palaimą ir ramina. Nors dar vaikas būdamas matydavau, kaip jūra eina į krantą ir grįžta atgal. Galvodavau, kodėl ji neišsipila ir neužlieja kranto? Atsimenu, taip pat ir mano sūnui jūra paliko neišdildomą įspūdį pamačius ją pirmąkart. Atsistojo tuomet ant kopos ir suriko: „Oho, kokia didelė bala!“, – šypsosi A. Kunčius.

Algimantas Kunčius (g. 1939 m.) – Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas savo darbuose jungia reportažinės ir meninės fotografijos kryptis. Jis subtilios ir preciziškos fotografijos meistras, ypatingą dėmesį skiriantis kompozicijai, apšvietimui ir tinkamai išlauktai akimirkai. Parodoje eksponuojami A. Kunčiaus darbai iš ciklo „Prie jūros“. 1965 m. pradėjęs fiksuoti Palangos pajūrio vaizdus fotografas pildo šią seriją iki šiol.

The post Į pajūrį pirmą kartą atvežta MO muziejaus paroda appeared first on artnews.lt.

Birželio 28 d., penktadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma iliustratorės, jaunosios kartos menininkės Gretos Alice paroda „Vilniaus pokeris“, skirta Ričardo Gavelio romanui.

Klaipėdoje užaugusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti ir kurianti menininkė pristato lietuvių literatūros klasika tapusį kūrinį taip, lyg jis vaizduotų universalias situacijas, nepriklausančias nuo laikmečio.

„Mano iliustracijose romano personažai ir situacijos perkeliami į pasaulį, kuris galėtų būti ir šiandieninis, į kasdieniškas ir žiūrovui atpažįstamas situacijas: troleibusus, gatves, miegamuosius rajonus. Kituose piešiniuose laiko ir vietos koordinatės apskritai išnyksta – tiesiog pasiduodu „Vilniaus pokerio“ atmosferai ir tankiui. Kaip ir Gaveliui, man svarbios miesto bei kūno temos“, – pasakoja menininkė.

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ – 1989 m. pasirodęs kūrinys, šiandien pripažįstamas vienu svarbiausių šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, taip pat – vienu pirmųjų itin kritiškų liudijimų apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje ir Lietuvos okupaciją. Romanas dėl jame vaizduojamos erotikos iki šiol yra žinomas kaip itin skandalingas ir šokiruojantis.

Greta Alice kūriniui skirtą parodą pirmą kartą pristatė Vilniuje pernai rudenį. Autorės teigimu, jos iliustracijos, kaip ir Gavelio knyga, sulaukia dvejopų reakcijų: palaikymo arba pasipiktinimo, nors šis, tiesa, retai išsakomas atvirai.

„Atrodo, kad niekas nelieka abejingas, vis dėlto Ričardas Gavelis daugumai asocijuojasi pirmiausiai su erotikos elementais. Po keliais parodai skirtais straipsniais skaičiau komentarus, sakančius, kam gi toks „brudas“ gali būti įdomus. Galėčiau išskirti reakcijas pagal amžių: daug jaunimo, panašu, būtent su „Vilniaus pokeriu“ iš naujo atrado lietuvių literatūrą, juk šis romanas šiandien tampa vis populiaresnis. Kai kurie, knygos neskaitę, sakė net neįsivaizdavę, kad lietuvis rašytojas galėjo parašyti tokį romaną. Parodoje lankėsi ir daug vyresnių žmonių, neretas pasidalijo prisiminimais iš 1989-ųjų, kai knyga išėjo pirmą kartą: kokį šoką ji sukėlė, kaip visi skubėjo skaityti romaną dėl tų erotinių scenų“, – sako Greta Alice.

Autorė atvirauja, kad, pristatydama parodą Klaipėdoje, ji šiek tiek kuklinasi – nors čia užaugo ir baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, po 7 metų gyvenimo Vilniuje jaučiasi nuo gimtojo miesto nutolusi. Nepaisant to, ji sako besitikinti parodos proga užmegzti ryšius su Klaipėdos kūrėjais. Menininkės teigimu, „Vilniaus pokerio“ iliustracijos – taip pat šios tarpinės būsenos, buvimo tarp kelių miestų pasekmė.

„Turbūt dėl to, kad esu gimusi ir užaugusi Klaipėdoje, aš niekaip negaliu prisijaukinti Vilniaus. Pirmoji mano pažintis su Vilniumi ir įvyko paauglystėje skaitant „Vilniaus pokerį“. Nuo to momento iki pat dabar Vilnius man išlieka svetimas, mistiškas miestas, kuriame nieko kito nelieka, tik jį stebėti ir juo stebėtis“, – savo kūrybinę poziciją nusako menininkė.

Apie autorę

Greta Alice (g. 1992) – jaunosios kartos menininkė, knygų iliustratorė, Vilniaus dailės akademijoje baigusi grafikos bakalauro ir magistrantūros studijas. Abiem baigiamiesiems darbams kūrė Ričardo Gavelio kūrinių interpretacines iliustracijas. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja grupinėse parodose, surengė 7 personalines parodas. Už asmeninio projekto „Vilniaus pokeris“ iliustracijas laimėjo Knygos meno parodos diplomą, 2016 m. buvo įvertinta Vytauto Jurkūno premija. Ričardo Gavelio kūrybos įkvėpti veikėjai buvo pristatyti Londono iliustracijų mugėje, taip pat Kaune, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Vilniuje.

Paroda veiks iki 2019 m. liepos 28 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

The post Klaipėdoje atidaroma Gretos Alice paroda „Vilniaus pokeris“ appeared first on artnews.lt.

 Birželio 28 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma kasmetinė architektų darbų paroda „Klaipėdos architektūra 2018. Kontekstas“ bei pristatomas ją lydintis leidinys.

Pagrindinė parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.

Kiekvienas projektas, esantis parodoje, turi savo kontekstą, istoriją, patirtis, kurios turėjo įtakos projektų idėjoms ir sprendiniams. Parodoje-instaliacijoje tai atspindės tušti planšetai, suteikę visai ekspozicijai pagrindą ir padėję skirtingas projektų stadijas organiškai sujungti į bendrą tašką, bendrą vardiklį, bendrą kontekstą.

Pagrindinis Klaipėdos architektūros parodos tikslas išlieka tas pats – apžvelgti metinius architektų darbo rezultatus Klaipėdoje bei klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur, kartu pateikiant ir alternatyvų požiūrį į Klaipėdos architektūrą.

Parodos rengėjas: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kuratorius – architektas Andrius Laurinaitis.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda veiks iki 2019 m. liepos 28 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

The post Paroda „Klaipėdos architektūra 2018. Kontekstas“: architektų darbų apžvalga appeared first on artnews.lt.

Liepos 2 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma Diletos Deikės paroda „Pauzė tarp krūptelėjimų“.

Diletos Deikės projektas „Pauzė tarp krūptelėjimų“ – moters kūrybiškumo ir jos vietos socialinėje bei meno hierarchijoje tyrimas. Nors eksponuojamas „Artifex“ galerijoje, jis netelpa į parodos formatą ir laiką – nes svarbi jo dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Tai veikiau ilgos trukmės (nesibaigiantis) performansas, kuriame menininkė bando individualias ir kolektyvines išlikimo taktikas.

Individualus būdas išgyventi traumą (savo ar kitos moters) yra pasirinkti „moterišką“ siuvinėjimo techniką ir privesti ją iki absurdo. Tiksliau, paversti ją kasdiene šiuolaikybės meditacija:

„Pradėjau moters kasdienybės dienoraštį, kai dienos siuvinys skiriamas tuo metu aktualaus žiniasklaidos pranešimo apmąstymui. Temos skaudžios – priekabiavimas, smurtas, lyčių stereotipai moteriai priskiriant menkesnius ar net žeminančius vaidmenis. Ir jos vis nesibaigia, diena iš dienos matai, kaip žiniasklaida visa jėga stumia tą seną surūdijusį vyro ir moters šabloninio vaizdavimo viešoje erdvėje traukinį. Nesitikėjau, kad man pasidarys taip tamsu. Beviltiškumo jausmas apėmė ne tik mintis, bet ir kūną, pajutau, kad nebegaliu iš vis nieko padaryti. Nes kokia prasmė, jei nejudame į priekį? Nutraukiau straipsnių analizę ir kolekcionavimą tam, kad apskritai galėčiau tęsti kasdienę meninę praktiką. Keletą metų siuvinys man tapo tarsi antra oda“.

Įkvėpimo menininkė sėmėsi žvalgydamasi į Niujorko Metropoliteno muziejų, kur tūkstantmetę žmonijos kūrybos istoriją atspindėjo vyrų menininkų kūriniai, o moterys tebuvo kūrėjų vaizdavimo objektas. Ir tik XVIII a. – XIX a. pasirodo „Moterų išsilavinimo pavyzdžiai“ – siuviniai su artimos aplinkos vaizdais. Jie įtraukti kaip išnykusios architektūros dokumentacija. Pasak menininkės, „moterų siuviniai tapo vyrų projektuotos architektūros archyvu“. Todėl sąmoningai rinkdamasi rankdarbius Dileta kvestionuoja visuomenės ir meno hierarchiją.

20 mėnesių ji siuvinėjo peizažą – nei konkretų, nei abstraktų – kaip regimybę. Kaip iliuzinė yra ir lyčių lygybė. Siuvinėjimas Diletai yra kaip „pasipriešinimo forma, tiksinti bomba“. Neatsitiktinai „šventą“ idealaus peizažo paveikslėlį primenantis siuvinys yra su metalo apkaustais. Tik tie apkaustai aštrūs ir visai ne sidabriniai.

Antroji, kolektyvinė projekto dalis vyko Vilniaus miesto krizių centre. Į socialiniame tinkle paskelbtą menininkės skelbimą atsiliepė smurtą patyrusios moterys, sutikusios paaukoti drabužį ir pasidalyti savo istorija. Menininkė iš skaudžią patirtį išgyvenusių moterų drabužių nėrė „skausmo kūnelius“, kuriuos susiuvo į kilimą. Krizių centre gyvenančios moterys kartu su vaikais įsijungė į bendrą darbo procesą. Nepaisant pagalbos ir palaikymo, tik nedaugelis moterų išdrįso papasakoti savo istoriją. Diletos kūrinys yra tarsi pauzė tarp „dar negaliu“, ir „jau nebenoriu“, suteikianti bendros pajautos galimybę.

Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.

Parodos laikas: liepos 2-13 d.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

The post Diletos Deikės paroda „Pauzė tarp krūptelėjimų“ galerijoje „Artifex“ appeared first on artnews.lt.

The post Tarptautinė paroda „Stebuklų ženklai“ JMVMC appeared first on artnews.lt.

Liepos 4 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, 44279 Kaunas) atidaromos trys naujos parodos.

 Alvīne Bautra (LV)

ATSITIKTINIS EGZISTAVIMAS

Parodos atidarymas: liepos 4 d. 18 val. (I-as galerijos aukštas)

Parodos laikas: 2019 07 04 –2019 07 27

Parodoje „Atsitiktinis egzistavimas“ tapytoja Alvīne Bautra pristato darbų ciklą, kuris vaizduoja jaunų žmonių portretus, išnykstančius tuščioje erdvėje. Daugialypiai, persidengiantys veidai ir kūno dalys tirpsta paslaptingoje gelmėje, tačiau personažų žvilgsniai gaudo žiūrovo akis. Vaizduodama jų veido išraiškose slypintį abejingumą, nuobodulį, o kartais ir lengvai groteskišką šypseną, autorė tapybos pagalba permąsto žmogaus egzistenciją. Mintys ir emocijos yra nepasiekiamos kitiems, tačiau vidinis pasaulis tarpsta kūne, kuris yra matomas visiems. A. Bautros paveikslų kompozicijos įkūnija sulėtinto judesio pojūtį ir perteikia amžinai atsinaujinančio požiūrio ir nesibaigiančių pokyčių įspūdį. Šios žmogaus transformacijos rezultatas visuomet lieka nežinomas, ir, pasak autorės, judėjimas yra įvairialypės ir daugiasluoksnės mūsų prigimties bei būvio neapibrėžties metafora. Tapytoja, pasitelkdama tradicines tapybos technikas ir skirtingus portretuojamųjų charakterius, siekia sukurti atmosferą, kurioje žiūrovas galėtų panirti į vidinį dialogą apie žmogiškąją egzistenciją šiuolaikiniame pasaulyje. Alvīne Bautra (g. 1990 / LV) yra aktyvi Latvijos jaunosios kartos tapytoja iš Rygos, šiuo metu studijuojanti magistrantūroje Latvijos dailės akademijoje.

Paroda yra galerijos projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė“ dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Raimundas Majauskas

RETROSPEKTYVA

Parodos atidarymas: liepos 4 d. 18 val. (II-as galerijos aukštas)

Parodos laikas: 2019 07 04 – 2019 08 02

Autorinė jubiliejinė kūrybos paroda, skirta autoriaus 70-mečiui ir aktyviam kūrybos 40-mečiui paminėti. Parodoje retrospektyviai apžvelgiama autoriaus kūryba, pristatant nuo atrinktų, autoriaus braižą geriausiai atspindinčių ankstesnių kūrinių iki naujausių paveikslų. Eksponuojama aliejinė tapyba, akvarelė, piešiniai, pastelės. Dailininko kūryba išsiskiria savo koloritu, impresyvia gestine tapyba, vaiskumu. Autoriaus motyvais dažnai tampa peizažo erdvė, atpažįstami, lyg kažkur matyti vaizdai, figuratyvinės kompozicijos, taip pat natiurmortai.

Eugenijus Lukas Kolmogorcevas

NERVINĖ SISTEMA

Parodos atidarymas: liepos 4 d. 18 val. (III-as galerijos aukštas)

Parodos laikas: 2019 07 04 – 2019 08 02

 Parodoje rodomi objektai, video meno ir tapybos kūriniai – tai kelerių metų kasdienių istorijų, nutikimų, siejamų su žmonėmis, asmeninis atlasas.

Laiko strėlė nesustodama juda pirmyn, nubraukdama, suniveliuodama žmonių, daiktų, bei reiškinių tarpusavio sąveikų painiavą. Dabartį norėčiau priimti ne kaip laiko strėlę su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, o kaip sunarpliotą voratinklį „čia ir dabar“. Dialogai su žmonėmis inspiruoja kūrybai, provokuoja atspindėti subjektyvias patirtis. Ši paroda yra praeities įvykių aktualizavimas kūriniais. Meno objektų, tapybos darbų ir video medžiagos grandinė pasakoja vieną, sunkiai narpliojamą (kaip nervinė sistema), nenutrūkstamą istoriją.

Nykimo ir užmaršties procesas, kada daiktai niekieno neliečiami negrįžtamai yra, tęžta, mąžta, nyksta, prarasdami savo apibrėžiamus pavidalus, tampa savotiška gaire, nurodančia apie ,,visa ko“ judėjimą nuo tvarkos į netvarką, nuo atminties įvaizdžio į užmarštį. Tai veikia nervinę sistemą, nervina ir verčia kurti.

Paskutiniu metu, besišnekučiuojant, teko patirti akimirkas, kurios įprastai vadinamos „gyvenimiškomis“. „Gyvenimiškos“ situacijos arba istorijos apie gimimą, nušvitimą, ligas, tyrumą, netektis ir kt. priverčia kiek išeiti iš asmeninės komforto zonos. „Gyvenimiški dalykai“ sukuria priartėjimo prie nuogos tikrovės pojūtį. Tikriausiai daugelis žinome vietelę Kaune, kur už akių užkliūva žodžiai „tikrovė yra tiktai tai, kuom tikima“. Mes tikime ir norime tikėti įvairiausiais, keisčiausiais dalykais. Įsiaudrinus tikra – netikra dažnai tampa antraeiliu klausimu. Šis nekonkretumas privertė pamąstyti apie primityvias gyvybės formas, kaip mes nuolatos romantizuojame savo aplinką ir dar apie šį bei tą. Vienaip ar kitaip tai padovanoja ir kažkokį priartėjimą prie labai artimos ir tuo pačiu nepasiekiamos akimirkos – „čia ir dabar“.

Eugenijus Lukas Kolmogorcevas. 2019 Kaunas

Parodų lankymas nemokamas.

The post Trys naujos parodos galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Liepos 2 d., antradienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius), bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, atidaroma latvių menininkių Madaros Gulbis, Andos Poikānės ir Ditos Lūsės kūrybos paroda „Šifruota žinutė“.

Visas tris autores, kuriančias skirtingomis meninės raiškos priemonėmis, kūryboje vienija introvertiškas gyvenimo suvokimas ir siekis atspindėti vidinį jausmų bei potyrių pasaulį. Į žiūrovą kreipiamasi ne tiesmukai, bet „šifruotomis žinutėmis“ – kūriniai reikalauja susikaupimo, panirimo į menininkių sukurtus erdvėlaikius. Kodas, atveriantis pasakojimo sluoksnius, atskleidžiamas tik tiems, kurie nusiteikę stabtelėti ir prisitaikyti prie ramybe alsuojančių kūrinių.

Madaros Gulbis abstrakti tapyba dėl sluoksnių ir spalvų susiliejimo įgauna akvarelišką lengvumą. Autorė naudoja vaiskius ir intensyvius atspalvius, kad pasiektų gyvą, niuansuotą emocijų tėkmę, perteiktų ramias ir trapias vizijas.

Skulptorės Andos Poikānės mažoji plastika atgaivina archetipinius moteriškumo vaizdinius, kuriuose moteris suvokiama pirmiausia kaip Motina Žemė ir gyvybės nešėja, bet taip pat plėtojami moters-deivės, moters-mąstytojos įvaizdžiai.

Ditos Lūsės darbai, nutapyti lakoniškoje spalvų skalėje, pabrėžia paslaptingą gamtos formų estetiškumą, dėmesį detalėms ir struktūroms. Autorė perkuria vaizdus, naudodama rentgeno spindulių efektą ir atverdama sudėtingą augalų, tarsi kūnų, anatomiją apšerkšnijusioje rentgeno šviesoje.

Latvijos menininkių paroda „Šifruota žinutė“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 20 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos partneris: A. Sūna Art Gallery.

Parodą remia Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

The post Latvių menininkių paroda „Šifruota žinutė“ Dailininkų sąjungos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Naujai įsteigta stipendija susilaukė išskirtinio profesionaliųjų Lietuvos fotografų dėmesio. Po ilgų svarstymų komisija, kurią sudarė Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos nariai (-ės), buvo nuspręsta 2 500 USD vertės stipendiją skirti lietuvių fotomenininkei Dovilei Dagienei.

Jono Dovydėno stipendijos tikslas – skatinti profesionalius fotografus, dirbančius humanistinės ir dokumentinės fotografijos srityje plačiąja prasme. Ji skiriama kūrėjui (-ai) ar menininkų (-ių) kolektyvui už reikšmingiausius humanistinės ir dokumentinės fotografijos projektus, meno kūrinius ir parodas, leidybos ar kuratorinius projektus Lietuvoje bei užsienyje per praėjusius metus arba už viso gyvenimo darbus. Komisijos vertinimo kriterijus sudarė projekto profesionalumas, aktualumas bei šiuolaikinis požiūris į socialinę aplinką.

D. Dagienės projektas „Augalų atmintis“ nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją, keliaujant po mažus miestelius ir fiksuojant iki šių dienų išlikusias medines sinagogas. Menininkė jautriai interpretuoja vieną skaudžiausių mūsų istorijos laikotarpių, įpindama kone mitologišką savo pačios refleksiją: istorinėse žydų gyvenvietėse rastų augalų perkėlimas į fotografijos mediją praplečia istorinį naratyvą, ciklą prisotinant praėjusio ir esamo laiko kontrastu.

Dovilė Dagienė (g. 1981) kuria ir gyvena Vilniuje. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademijos, Fotografijos ir medijų katedros magistro studijas. Nuo 2015 m. akademijoje studijuoja meno doktorantūrą. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos tyrimų sritis jungia atmintį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje.

Stipendijos steigėjas Jonas Dovydėnas (g. 1939) savo kūryba ryškiai išsiskiria iš humanistinės lietuvių fotografijos konteksto. 1949 m. kartu su šeima fotografas išsikraustė į JAV, 1965 m. baigė prestižinį Brown‘o universitetą ir nuo 1968 m. dirba laisvai samdomu fotografu. Nors menininkas puikiai susipažinęs su XX a. amerikietiškos fotografijos šaltiniais, bet jam fotografuoti – reiškia pamatyti ir parodyti, o ne komponuoti ir dekomponuoti. Galbūt dėl šios priežasties jo kūryba plačiai pristatyta Amerikoje personalinių parodų pavidalu, o Lietuvoje menininkas netruko susilaukti kolegų įvertinimo: 1989 m. tapęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, jau 1997 m. tapo šios organizacijos garbės nariu. J. Dovydėnas yra išleidęs ne vieną savo kūrybos albumą, jo darbus galima rasti Čikagos, Mineapolio meno institutų, Vašingtono kongreso bibliotekos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos kolekcijose. Anot amerikiečių kuratoriaus ir kritiko Anders Kreuger, „J. Dovydėnas sugeba parodyti, jog ir maži dalykai gali būti dideli, ir įtikinti, kad ribotą Lietuvos erdvę galima praplėsti iki begalybės, jei tik akyliau pažiūrėsime.“

Lietuvos fotomenininkų sąjunga nuoširdžiai sveikina stipendijos nugalėtoją fotografę Dovilę Dagienę. Apie stipendijos teikimui skirtą renginį bus pranešta artimiausiu metu.

Iliustracijoje: D. Dagienė, Kurklių sinagoga, 2016

The post Jono Dovydėno stipendija skirta fotomenininkei Dovilei Dagienei appeared first on artnews.lt.