Liepos 3 d., 18 val. VGMC (Latako g. 3) Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaroma šiuolaikinės serbų grafikos paroda „Subjektyvi ir objektyvi realybė“.

 XX a. 5 dešimtmetyje įkurta Belgrado dailės akademijos grafikos katedra ir šios katedros absolventų įsteigta galerija „Grafički kolektiv“ paskatino tolimesnį serbų grafikos meno vystymąsi ir klestėjimą. XX a. II p. Serbijos grafika sėkmingai įsitvirtino pasaulinėje meno scenoje.

Šios parodos tikslas – parodyti šiandieninės Serbijos grafikos gyvybingumą, įvairovę ir dinamiką. Ekspozicija atskleidžia įvairias kūrybines strategijas ir raiškos būdus. Vieni menininkai tyrinėja naujas išraiškos galimybes, kiti puoselėja klasikines technikas ir jų meistrystę. Visa kolekcija iliustruoja darnią klasikinės ir šiuolaikinės meno kalbos visumą. Rinkinyje pristatomi devynių skirtingas kartas atstovaujančių menininkų kūriniai, kurie, anot parodos kuratorės Suzanos Vučković, parodo kad grafika padeda įtaigiai išreikšti asmeninį požiūrį, būsenas, subjektyvią patirtį ir visuotines žmogiškąsias vertybes. Atidarymo proga galerijoje „Kairė-dešinė“ parodos kuratorė Suzana Vučković skaitys pranešimą apie XX–XXI a. serbų grafiką.

Dalyviai: Velizar Krstić, Vladimir Milanović, Midrag Mladjović, Dimitrije Pecić, Vladimir Veličković, Vladimir Veljaševic, Suzana Vučković, Biljana Vuković, Nenad Zeljić.

Kuratorė Suzana Vučković

Koordinatorė Irma Balakauskaitė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Partneris Serbijos dailininkų sąjunga

Paroda veiks liepos 3–20 dienomis.

The post Serbų grafikos paroda „Subjektyvi ir objektyvi realybė“ galerijoje „Kairė-dešinė“ appeared first on artnews.lt.

Liepos 3 d., trečiadienį, nuo 19 val. ŠMC skaitykloje vyks susitikimas su Beatriče Mockevičiūte ir ekskursija po menininkės parodą „Asukas“.

Beatričė Mockevičiūtė kūrybą sieja su galimybe pajausti tai, kas kasdienybėje dažnai yra permatoma ir efemeriška. Daugiabučiai, kuriuos lanko saulės atspindžiai, ar krovininių sunkvežimių tentai, plaikstomi vėjo, nors ir kruopščiai sukurti žmogaus, kartu yra savarankiški ir nenuspėjami. Žvilgsnis – tai pagrindinis instrumentas, leidžiantis atpažinti ir įvardinti tokius permatomus kasdienybės personažus.

„Pasaulį matau tarsi trafaretą saulės šviesai. Jos atspindžiai man tampa personifikuotais „asukais“, kurie parodoje kalbasi su aplinka ir architektūra. Gimiau ir gyvenu Vilniuje, taigi palaipsniui atspindžiai man tapo savitu žemėlapiu ir ženklais, žyminčiais miestą.“

Paroda veikia darbo dienomis 12-19 val. iki liepos 5 d.

The post Susitikimas su Beatriče Mockevičiūte ir ekskursija po menininkės parodą „Asukas“ ŠMC appeared first on artnews.lt.

Liepos 6 d. Trakų Vokės dvaro sodyboje EMEM Art Fest kviečia į vienos dienos festivalį ir mėnesio trukmės parodą, vizualaus, tarpdisciplininio, performanso, garso meno ir muzikos sintezę, paremtą pakylėta atmintimi.

Festivalio metu, vyksiančio nuo vidurdienio iki vidurnakčio, bus galima išvysti vizualaus meno kūrybos vyksmą, instaliacijas, poezijos skaitymus, performatyvaus meno, instrumentinės ir elektroninės muzikos pasirodymus, bei lazerių šou.

Žiūrovai kviečiami dvaro teritorijoje praleisti dieną, kur taip pat bus galima įsigyti užkandžių ir gėrimų.

EMEM Fest idėja paremta neįmanomo objektyvumo dvaro istorija, subjektyviais prisiminimais ir siurrealia akimirka, kuri yra sukuriama šiuolaikinio meno kūrinius įterpus į istorinių patalpų kontekstą, turtingą atsiminimais ir praeities įvykiais.

EMEM – Elevated Memory Elevated Manor (pakylėtos levituojančios atminties dvaras) Yra paroda įkvėpta Trakų Vokės dvaro istorijos. Meno kūriniai, pritaikyti interjere atspindi XIX a. dvaro gyvenimą. Dvaro gyvenimo refleksijos yra labai plati sąvoka, prie to platumo ir pasiliekame. Kūriniai pristatomi pagal interjero funkciją, įpiešti esančiame istoriniame kontekste kuria siurrealų dvarą, kaip išplėtimas ribotai dvaro atminčiai ir nebeatkuriamai jo istorijai. Tikrų ir fikcinių istorinių faktų sankirta sukuriama žaisminga emocija, EMEM – skaitant iš galo – meme emocija persmelkia dvarą. Parodoje eksponuojami vizualaus, tarpdisciplininio ir performatyvaus meno kūriniai, vyksta muzikiniai pasirodymai.

Renginį kuruoja Ideas Block LT ir Rūta Matulevičiūtė.

Renginį remia restoranas “Amandus”

Renginys nemokamas. Visi norintys galės prisidėti savo aukomis ir taip paremti organizatorius ir menininkus, kurie kuria šį renginį savo iniciatyva ir lėšomis.

Festivalio programą galima rasti čia: http://emem.ideas-block.com/program

The post Vienos dienos festivalis „EMEM Art Fest“ Vokės dvaro sodyboje appeared first on artnews.lt.

Liepos 10 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks NDG veiklos dešimtmečio parodų programos atidarymas.

Jau dešimt metų Nacionalinė dailės galerija rengia keliones laiku. Liepos 10 dieną įvyks reikšmingas stabtelėjimas tarpinėje stotelėje, minint veiklos dešimtmetį. Šia svarbia darbų ir perspektyvų įvertinimo proga NDG kviečia žiūrovus į išskirtinę kelionę, paženklintą šūkiu „Atgal į ateitį 10“. Ją sudaro atnaujinta XX a. II pusės – XXI a. modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno ekspozicija ir jos tęsinys – paroda „Saldus ateities prakaitas“. Abu projektai kviečia keliauti dvejomis kryptimis, siūlydami naują žvilgsnį į istoriją ir žadindandami ateities vizijas.

Atnaujintoje ekspozicijoje modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas pristatomas sudėtingų XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime, dailės kūriniuose ir transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Daugiaplanis pasakojimas atspindi kontrastų ir netolygumų kupiną dailės gyvenimo raidą, suskirstytą į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“.

Rodoma virš 150-ties įvairių kartų žymiausių Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai. Lietuvos dailės muziejuje sukaupto dailės rinkinio pagrindu suformuotą ekspoziciją svariai papildo kūriniai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Jono Meko vizualiųjų menų centro, privačių rinkinių: Lewben Art Foundation, BTA Art, Audronės ir Mariaus Vaupšų kolekcijos bei pačių menininkų dirbtuvių.

Atnaujintos ekspozicijos kuratorės: dr. Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir dr. Agnė Narušytė. Parodos architektūroje puoselėtas tvarumo siekis – čia pritaikyta įranga, naudota ankstesniuose NDG projektuose, taip pat ir nauji, žiūrovų įsitraukimą skatinantys struktūriniai elementai. Ekspozicijos architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora.

Ekspozicijos atnaujinimo mecenatas – Lewben Group

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, JCDecaux, UAB Exterus

Informaciniai rėmėjai: LRT, lrytas.lt, Žinių radijas.

Pastaruosius trisdešimt metų judėjusi aiškiai nubrėžta kryptimi, XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva pasiekė visus pagrindinius tikslus (narystė NATO, Europos Sąjungoje, euro įvedimas) ir staiga liko be aiškių orientyrų. Negana to, Vakarų pasaulis, kurio taip ryžtingai siekta, tapo nestabilesnis nei bet kada: Brexit batalijos, Donaldo Trumpo išrinkimas, Krymo aneksija ir karas Ukrainoje, vis akivaizdesnė klimato kaita galutinai suardė siekto saugaus pasaulio iliuziją. Atėjo laikas vėl iš naujo formuluoti klausimus, ko norime iš ateities ir ką joje įžvelgiame.

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga–devintojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas.

Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai, dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?

Kartais pasirenkame ryžtingai lieti savo ar kitų prakaitą dėl saldesnės ateities, o kartais, atvirkščiai, atsisakydami pretenzijų įrodyti savo galią uodžiame ir sekame salsvu, iš ateities sklindančiu kvapu, kurį išskiria vis daugiau žmonių tempiančios Žemės šylančios ir prakaituojančios liaukos. Parodoje pristatomos šios ir kitos strategijos ateities akivaizdoje. Kai kuriuose kūriniuose sąmoningai apmąstoma ateitis ar ją kuriančios jėgos, kitų autoriai patys to nežinodami tampa artėjančios ateities pranašais. Kūrinių visuma sudaro koncentrinę struktūrą, kuria artėdami link centro stumiamės vis tolyn į ateitį, o judėdami ratu galime pajusti, kaip vienos ateities apmąstymų temos pamažu įsilieja į kitas.

Kuratorės: Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Ieva Mazūraitė-Novickienė, Eglė Mikalajūnė, Agnė Narušytė

Parodos architektės: Ieva Cicėnaitė ir Julija Reklaitė

Parodos dizainerė: Laura Grigaliūnaitė

Dalyviai: Aleksas Andriuškevičius, Akvilė Anglickaitė, Jurga Barilaitė, Artūras Barysas, Violeta Bubelytė, Alfonsas Budvytis, Eglė Budvytytė, Vitalijus Butyrinas, Cooltūristės, Aida Čeponytė, Vitalij Červiakov, Adomas Danusevičius, Tomas Daukša, Rimantas Dichavičius, Stasys Eidrigevičius, Laura Garbštienė, Gabrielė Gervickaitė, Bart Groenendaal, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Kristina Inčiūraitė, Donatas Jankauskas, Evaldas Jansas, Jurga Juodytė, Romas Juškelis, Linas Katinas, Algimantas Kunčius, Algimantas Kuras, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Česlovas Lukenskas, Aurelija Maknytė, Arūnas Matelis, Petras Mazūras, Andrew Miksys, Ingra Miler, Deimantas Narkevičius, Robertas Narkus, Mindaugas Navakas, Audrius Novickas, Valdas Ozarinskas, Pakui Hardware, Liudas Parulskis, Igoris Piekuras, Vytautas Pletkus, Andrej Polukord, Romualdas Požerskis, Rokas Pralgauskas, Artūras Raila, Eglė Rakauskaitė, Romualdas Rakauskas, Eglė Ridikaitė, Teresė Marija Rožanskaitė, Rimas Sakalauskas, Šarūnas Sauka, Mindaugas Skudutis, Anastasia Sosunova, Rūta Spelskytė, Svajonė ir Paulius Stanikai, Laisvydė Šalčiūtė, Algirdas Šeškus, Virgilijus Šonta, Algirdas Tarvydas, Gediminas Urbonas, Nijolė Valadkevičiūtė, Dominykas Velička, Vytautas Viržbickas, Marta Vosyliūtė, Vita Zaman, Gintaras Zinkevičius, Darius Žiūra, Jurgita Žvinklytė

Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lewben Art Foundation, Meno kūrinių kapinės, Valdo Ozarinsko fondas, Vilniaus Mažasis teatras, Utenos Krašuonos progimnazija, Vilniaus Taikos progimnazija

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, JCDecaux, Exterus

Informaciniai rėmėjai: LRT, Žinių radijas, lrytas.lt

The post Atgal į ateitį 10: NDG veiklos dešimtmečio parodų programos atidarymas appeared first on artnews.lt.

Liepos 11 d. 19 val. Šv. Jono g. galerijos požemiuose (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaromas festivalis „V o l t a O n L i n e“, kuris vyks  liepos 11–13 dienomis.

Jei egzistuotų linija lyg riba, skirianti tai, kas jau pažinta ir tai, kas dar hipotetiška, kaip arti jos prieitum? VOL (Volta On Line) – menų projektas, vyksiantis autentiškuose XVI a. gotikiniuose požemiuose. Voltinių konstrukcijų lubos apgaubs terpę, kurioje menininkai pristatys nedidelei interesantų auditorijai (požemiai talpina iki 30 žmonių auditoriją) savo kūrybą, kuri yra tęstinis procesas, neįspraudžiamas į pradžios ir pabaigos rėmus, todėl per praktiką įgytas pažinimas taps improvizacijomis, nutapyti kūriniai kitokioje erdvėje provokuos kitas emocijas ir sąvokas. Vienas pagrindinių projekto tikslų – požemius paversti ta linija, ant kurios stovint, kažkas pakinta ir neturi pasirinkimo, kaip tik žengti žingsnį.

Pirmąjį festivalio vakarą (liepos 11 d. 19 val.) pradėsime Ievos Tarejevos tapybos parodos atidarymu. Tapyba Ievai yra viena natūraliausių komunikacijos priemonių. Ji tapybą tapatina su kūnu. „Paveikslo drobės bei pigmentų kūniškumas gali betarpiškai bendrauti su žmogaus fiziologine atmintim. Tai ir yra mano siekis.“ – pasakoja I. Tarejeva. Kūryboje menininkei svarbu perteikti ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir patirtį nešantį vaizdą. Jos tapybai būdinga daugiasluoksniškumas, perteklius, atspindys. Tai nepatogi, bet jautri, drobės rėmais neapribota abstrakti tapyba. Festivalio atidarymo vakarą muzika pasirūpins saksofonų kvartetas K A T A R S I S 4, kurį sudaro Arminas Bižys, Kazimieras Jušinskas, Algirdas Janonis ir Danielius Pancerovas. Tai – aktyviai kurianti ir pasirodymus rengianti grupė,  jai būdingos struktūriškai laisvos improvizacijos, dėl to grupės nariai lieka nenuspėjami, tam įtaką daro ir instrumento pateikimas. Jie išplečia saksofono panaudojimo galimybes neįprastais metodais, savo muzikoje naudoja ne tik netradicines saksofono garsų išgavimo technikas, bet ir buityje sutinkamus objektus. Tapyba, muzika ir taurė vyno – taip atidarysime festivalį ir nusiteiksime antrajai dienai.

Liepos 12 d. 19 val. Šv. Jono Gatvės Galerijos voltas užpildys garso menininko Simono Nekrošiaus ir būgnų virtuozo Ginto Gascevičiaus, daugumai žinomo kaip tiesiog GINC, pasirodymai. Abu menininkai į kūrybą žvelgia kaip į pastoviai kintančią, ieškojimų ir naujų potyrių kupiną refleksiją. Kūryba jiems netelpa nei į pradžios, nei į pabaigos rėmus, kūryba gyvena, kinta kartu su kūrėju. GINC, būdamas 14 metų (1980m.), sėdo prie šiauliečių grupės „Bendrabūtis“ būgnų. Viskas prasidėjo nuo klasikinio roko, vėliau Gintas Gascevicius su „Bixais“ atrado kitus ritmus – pankroko, funko, Lotynų Amerikos. Per beveik 40 metų patirtį scenoje išbandė daug įvairių stilių, ritminių struktūrų. Vol. 1 išgirsime Ginto solinį kamerinį „VARAVA“ pasirodymą, muzikos ir nemuzikos instrumentų melodijas, ritminius ieškojimus, kompozicijas.

Paskutiniąją festivalio dieną (liepos 13 d. 19 val.) pamatysime tai, kas buvo ieškota, atpažinta ir interpretuota. Tai – teatro pasirodymas „Mizantropas“ pagal Moljero pjesę, rež. Jokūbas Brazys. Šioje Moljero interpretacijoje kalbama apie melą, kuris gelbėja nuo žvilgsnio į baugiąją savastį. Žmonės, užsidengę fiktyvia tiesos skraiste, bando gelbėtis nuo tuštumos ir baimės. Pagrindiniai veikėjai – savo sielos budeliai ir kankiniai, nerandantys, o gal pamiršę ieškoti išėjimo į laisvę – susitaikymo su savimi. Trys vyrai, trys skirtingi žvilgsniai, trys skirtingos tiesos. Vaidina: Saulius Ambrozaitis (Alcestas), Džiugas Grinys (Filintas), Deividas Batavičius (Orontas). Spektaklio trukmė: 50 min., o 20 val. išgirsite šiuolaikinės ir modernios muzikos styginių duetą „Twenty Fingers Duo“: Lora Kmieliauskaitė (smuikas) ir Arnas Kmieliauskas (violončelė). Twenty Fingers Duo yra nusipelnę ambicingo ir žingeidaus ansamblio vardą, dėl nuolatinių kolaboracijų, performatyvumo tyrinėjimo savo pasirodymuose ir moderniosios lietuvių muzikos propagavimo. Nepaliaujamai ieškodami naujų muzikinių formų, Twenty Fingers Duo atliko virš 50 kūrinių premjerų, autoriai iš viso pasaulio rašo būtent jiems (JAV, Meksika, Argentina, Japonija, Iranas, Kroatija, Rusija, Kanada, Serbija, Vokietija, ir kt.). Meistriškai valdantys visas išplėstines technikas (Extended techniques) ir netikėtai interpretuojantys muzikinį tekstą muzikantai yra nuolatiniai tarptautinių ir nacionalinių muzikos festivalių dalyviai, tarptautinių konkursų laureatai, jie savo pasirodymu uždarys festivalį Vol. 1 ir atvers galerijos voltas visiems norintiems prisijungti prie Volta On Line projekto. Paskutinį festivalio vakarą laukia nuosekli garso kelionė, kai ne sąvokos provokuoja pojūčius ir vizijas, o muzika.

Festivalio atidarymas jau liepos 11 d. 19 val. Šv. Jono g. 11 

Pasirodymai vyks po galerija esančiuose požemiuose, todėl vietų skaičius ribotas (30 žmonių), galima įsigyti išankstinius bilietus Šv. Jono Gatvės Galerijoje (Šv. Jono g. 11) Bilieto kaina vakarui: 5 eur. Trijų dienų bilietas: 12 eur. 

K A T A R S I S 4 https://soundcloud.com/katarsis4?fbclid=IwAR1Z3h-aVm7HG-D8DPPwEHWjckvWBq9_ftb8K29weZK-7HKDKtZbUAw4LIg

Simonas Nekrošius https://www.youtube.com/watch?v=2RSX0NC5Hhs

Gintas Gascevičius GINC https://www.pakartot.lt/album/varava

Twenty Fingers Duo https://soundcloud.com/twenty-fingers-duo

Dėkojame Lietuvos Dailininkų Sąjungai, Vilniaus Dailės Akademijai, Lukui Strolia už grafiką.

The post Menų projektas „V o l t a O n L i n e“ gotikinius galerijos požemius atveria pasirodymams appeared first on artnews.lt.

Liepos 9 d. 17:30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma iš Maroko kilusios ir šiuo metu Prancūzijoje gyvenančios menininkės Carolle Benitah paroda „Fotografiniai suvenyrai“.

Darbų serijoje, kurią menininkė apibūdina kaip „kasinėjimą“, nagrinėjami autorės vaikystės prisiminimai. Nuotraukos, rastos šeimos albumuose ir batų dėžėse, suklasifikuotos, suskenuotos, atspausdintos ant kito popieriaus ir galiausiai apsiuvinėtos raudonais, juodais ar auksiniais siūlais. Dešimtmetį dirbusi kaip mados dizainerė, Carolle Benitah 2001 m. pradėjo aktyviai kurti fotografijos kontekste, savo nuotraukas papildydama įvairiomis siuvimo technikomis. „Siuvinėdama kiekvienu dygsniu popieriuje išduriu skylę. Sulig kiekvienu dygsniu miršta mano demonai. Tai lyg egzorcizmas. Duriu tol, kol nebeskauda“, – teigia menininkė.

Ši rekonstruota istorija pateikia pačios autorės paveikslą per laiko prizmę, demaskuoja idealizuojamą šeimą ir dekonstruoja idealios šeimos mitą. Derindama susižavėjimą ir siaubą, autorė grįžta į vaikystės prisiminimus, permąsto sąmoningą ir nesąmoningą kultūrinę reprezentaciją, tradicinį moterų vaidmenį visuomenėje ir šeimos bruožus.

Siuvinėjimas, tradiciškai laikomas visiškai moterišku užsiėmimu bei gero auklėjimo požymiu, šiuo atveju skatina išsipasakoti, prisiminti konfliktą, dramą ir skausmą, leidžia tamsiai šeimos istorijos pusei iškilti į paviršių. Kaip tik ši pusė niekad ir neatsispindėdavo tose fotografijose. Menininkė pasakoja: „Visa tai sujungiu su adata ir siūlu ir tuomet transformuoju praeitį. Kiekviena nuotrauka turi savo istoriją. Kiekviena istorija prikelia praeities šydą. Pavyzdžiui, vieną darbą laikau „Raudonkepuraitės“ pasakos metafora, kai mažą mergaitę praryja vilkas. Šneku apie vaikiškas baimes. Kitoje siuvinėju vabalus, būtybes, kurios visad užima svetimą erdvę, bet turi angelų sparnus. Kažkokiu būdu tas broliškas ryšys saugo mane.

Paroda veiks iki rugpjūčio 10 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

The post Carolle Benitah paroda „Fotografiniai suvenyrai“ „Prospekto“ galerijoje appeared first on artnews.lt.

 Pirmasis šių metų pusmetis antrinėje meno rinkoje pasižymėjo jau senai matytais skaičiais: Vilniaus aukciono namai tokius meno vertybių pardavimus fiksavo tik rekordinių 2013 m. pirmąjį pusmetį, kai dviejų meno aukcionų apyvarta siekė daugiau kaip 186 tūkst. eurų. Per dvylika veiklos metų vidutiniškai didesnę nei 110 tūkst. eurų apyvartą pirmąjį metų pusmetį organizuojamuose aukcionuose pasiekdavę Vilniaus aukciono namai šiais metais šį rodiklį viršijo 68 proc.

Neabejojama, kad augantį meno rinkos aktyvumą skatino ne tik lavėjantis lietuvių estetinis jausmas ar didėjanti perkamoji galia, bet ir besikeičiantis meno vertybių aukcionų dalyvio portretas.

„Pastarasis pusmetis parodė, kad meno vertybių aukcionų dalyvių portretas darosi labai įvairus. Čia lankėsi ne tik solidūs meno kolekcionieriai ar ypatingą statusą turinčių institucijų ir organizacijų atstovai, bet ir žmonės, turintys pakankamai kapitalo ir ieškantys ilgalaikių investicijų, o taip pat pavieniai dalyviai, įsigiję meno kūrinių tiesiog savo namų ar darbo aplinkai papuošti, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais meno rinka labiau suaktyvėdavo antrąjį pusmetį ir sugeneruodavo vidutiniškai 50 proc. didesnę apyvartą nei pirmąjį pusmetį. „Prognozės, žinoma, nedėkingas dalykas, tačiau jei tokios ar bent jau panašios tendencijos išsilaikys, lietuvių meno rinkos laukia išties neeiliniai metai“, – pastebi Vilniaus aukciono namų vadovė, pridurdama, kad per šių metų pirmąjį pusmetį meno rinka stebino ne tik finansiniais rezultatais, bet ir pokyčiais lietuvių vaizduojamojo meno kūrinių ir jų autorių reitinguose.

LVI Vilniaus aukciono sensacija tapę ir po 19 tūkst. eurų parduoti du italų dailininko Giusseppe Rossi paveikslai „Si vis pacem, para bellum“ ir „Bakchantės“, kuriuose, kaip manoma, vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės Laskaris Pacienės portretai iškart leido jų autoriui užimti trečiąją vietą sąraše, sudarytame pagal vidutinę vieno autoriaus kūrinio kainą.

Antroje pozicijoje liko ilgai pirmavęs dailininkas Justinas Vienožinskis: iš viso per Vilniaus aukciono namų istoriją parduoti 4 jo darbai, o vidutinė šio autoriaus kūrinio kaina šiuo metu siekia 20,72 tūkst. eurų. Tuo metu paskutiniame – LVII – Vilniaus aukcione už 39 tūkst. eurų parduotas daug aistrų meno rinkoje kėlęs paveikslas „Liga“ jo autoriui Antanui Samuoliui veikiausiai ilgam lėmė pirmąją vietą.

Pastarasis A. Samuolio kūrinys pakeitė ir per visą Vilniaus aukcionų istoriją brangiausiai parduotų kūrinių sąrašą: iškart pakilęs į antrąją vietą, jis išstūmė ten iki šiol buvusį dailininko Petro Kalpoko kūrinį „Upelis pavasarį“, 2015 m. pabaigoje parduotą už 36,5 tūkst. eurų. Brangiausiai parduoto meno kūrinio titulu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki šiol puikuojasi Antano Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“, parduotas įkainotas daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.

Tiesa, perkamiausių autorių sąraše, sudarytame pagal pinigų sumą, išleistą vienam autoriui per visą Vilniaus aukcionų istoriją, šių metų pirmąjį pusmetį didesnių pokyčių neįvyko. Pirmąsias šio sąrašo vietas dalijasi A. Žmuidzinavičius (>248 tūkst. eurų), Kazys Šimonis (>155 tūkst. eurų) Vytautas Kasiulis (>128 tūkst. eurų). Beje, vienas iš šių trijų autorių, K. Šimonis, laikomas ir pačiu populiariausiu dailininku per visą Vilniaus aukcionų istoriją: iki šiol iš viso čia parduoti 56 jo kūriniai. Antrasis pagal parduotų kūrinių skaičių yra Adomas Galdikas (48 kūriniai), trečiasis – Jonas Buračas (45 kūriniai).

VILNIAUS AUKCIONO NAMŲ TOP5

Vidutinė vieno kūrinio kaina*

1. Antanas Samuolis (1899–1942) – 39 000 €;
2. Justinas Vienožinskis (1886–1960) – 20 720 €;
3. Giusseppe Rossi (atrib.) (~1692–1719) – 19 000 €;
4. Ivanas Trutnevas (1827–1912) – 18 500 €;
5. Jokūbas Morkūnas** (apie 1550–po 1611) – 15 000 €.

Perkamiausi autoriai***

1. Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – 248 758 €;
2. Kazys Šimonis (1887–1978) – 155 068 €;
3. Vytautas Kasiulis (1918–1995) – 128 325 €;
4. Jonas Čeponis (1926–2003) – 127 706 €;
5. Adomas Galdikas (1893–1969) – 104 107 €.

Brangiausiai parduoti kūriniai****

1. Antanas Žmuidzinavičius „Dzūkų kaimelis“ (1910) – 53 579,70 €;
2. Antanas Samuolis „Liga“ (1931) – 39 000 €;
3. Petras Kalpokas „Upelis pavasarį“ (1907) – 36 500 €;
4. Justinas Vienožinskis „Parko tvenkinys su gulbėmis Dačiūnų apylinkėje“ (1921) –

33 306,30 €;

5. Antanas Žmuidzinavičius „Grybautojos saulėje“ (1932) – 32 000 €.

Populiariausi autoriai****

1. Kazys Šimonis (1887–1978) – 56 kūriniai;
2. Adomas Galdikas (1893–1969) – 48 kūriniai;
3. Jonas Buračas (1898–1977) – 45 kūriniai;
4. Vytautas Kasiulis(1918–1995) – 44 kūriniai;
5. Vincas Norkus (1927–2006) – 43 kūriniai.

* Vieno autoriaus kūrinių kiekio ir kainų sumos vidurkis (nurodytos kainos be PVM)

** Pirmojo lietuvio spaustuvininko knyga

*** Pagal pinigų sumą, išleistą konkrečiam autoriui per visus Vilniaus aukcionus (nurodytos kainos be PVM)

**** Nupirkti per Vilniaus aukcionus (nurodytos kainos be PVM)

Iliustracijoje: Antanas Samuolis „Liga“ (1931)

The post Pirmasis šių metų pusmetis išjudino meno rinką: kilo apyvarta, keitėsi reitingai appeared first on artnews.lt.

Liepos 11 d., ketvirtadienį, 17.30 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma grafiko Vlado Lisaičio personalinė paroda „Konfigūracijos“.

Parodoje pristatomi įvairių laikotarpių menininko grafikos darbai, kurie atskleidžia autentišką braižą, išgrynintą naudojant skirtingų klišių kombinacijas viename kūrinyje. Tapybą versdamas grafika, o grafiką – tapyba, Lisaitis kuria improvizuodamas, keldamas sau naujus iššūkius, peržengiančius tradicines technologines ribas. Jo kūriniuose dominuoja spontaniškumas, ekspresyvumas, o kūrinys, kaip teigia pats autorius, turi akimirksniu sukelti tam tikrą emociją, įspūdį. Kūrinyje skleidžiasi intuityviai parinktos spalvos, linijos, formuojančios dinamiškas, suvaldytas kompozicines struktūras. Lisaičiui būdingas veržlumas ir improvizacija leidžia jo kūrinius matyti iš skirtingų pusių, įvairiomis kryptimis, ko dėka menininko kūriniai yra nuolatinėje pokyčių fazėje. Kaip pastebi prof. Jonas Gudmonas, „viename darbe slypi keturios skirtingos kompozicijos, kurios jungiamos tarpusavyje konfigūruoja naujus naratyvus ekspozicinėse erdvėse“.

Lisaičio tapybinės monotipijos iš pirmo žvilgsnio atrodo abstrakčios, tačiau ilgiau jas stebint ryškėja skirtingomis detalėmis jungiami konkretūs vaizdiniai, pasikartojanti ritmika. Autoriaus darbai kupini vitališkumo, entuziazmo bei energijos. Tai atskleidžia jo veržlią, aktyvią asmenybę, kuri darbuose reflektuojama ir pasirinkta kontrastinga, ryškiaspalve, dėl to drąsia, kolorito derme. Lisaičiui svetimas literatūrinis pasakojimas kūriniuose, jam svarbiau vaizduoti (ne)atpažintus simbolius, kuriais klojamas kūrinio kontekstas.

Vladas Lisaitis – žinomas grafikas, akvarelistas, tapytojas ir dizaineris. Menininkas kuria monotipijas, taikomąją grafiką, estampus, ekslibrius, tapybos darbus ir kt. Rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Japonijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Ažerbaidžiane bei kitur). Už įvairius kūrybinius darbus Lisaitis yra pelnes svarbių apdovanojimų, tarp kurių – 3 Kultūros ministerijos apdovanojimai, „Lietuvos gražiausi metų pašto ženklai“ ir kt.

Paroda yra galerijos kūrybinės programos, iš dalies finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos, dalis.

The post Vlado Lisaičio paroda „Konfigūracijos“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Liepos 11 d., ketvirtadienį, 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma žymaus lietuvių menininko Ričardo Zdanavičiaus personalinė paroda „Jausenos“. Parodoje pristatomi autoriaus tapybos darbai, piešiniai ir objektai.

Parodoje eksponuojamuose darbuose autorius sutelkia dėmesį į savo ar (įsi)vaizduojamų personažų, daugiausia moterų, slaptus vidinius jausmus, kurie neverbalizuojami, tačiau žiūrovui atpažįstami menininko fiksuojama kūno kalbos raiška. Tai reflektuoja būseną, kai atsidūrę konkrečioje situacijoje save kontroliuojame, idant paslėptume nuo aplinkinių savo vidinį pasaulį. Menininkas šiuos potyrius hiperbolizuoja ekspresyviu antropomorfinių figūrų formomis, impulsyviais potėpiais, dėka kurių personažai patiria metamorfozę – tampa beasmeniai, abstrahuoti veikėjai, su kurių kiekvienu atskirai gali tapatintis žiūrovas. Parodoje menininkas kvestionuoja žmogaus gebėjimą išlikti savimi, kai ne visada drįstame kitų akyse pasirodyti tokiais, kokiais jaučiamės.

Kūrinių veikėjų persikūnijimas atskleidžiamas skirtingo tipo darbuose. Spontaniškai kilusios mintys pirmiausia nugula eskiziniuose piešiniuose, vėliau plėtojamos tapybos darbuose, kuriuose idėja sukonfigūruojama ir įgauna estetinę struktūrą. Paveiksluose Zdanavičius drąsiai manipuliuoja piešiniuose pasižymėtomis kompozicijomis, maino spalvas. Taip atskleidžiamas ir neretai nuslepiamas sudėtingas menininko darbo procesas, kuris šioje parodoje prilyginamas asmeniniam pasauliui.

Paroda „Jausenos“ tartum tęsia menininko ilgametį parodų ciklą „Dialogas I-IV“, papildydama jį naujomis temomis ir įžvalgomis, tarp kurių svarbiausi – intymūs autoriaus ir / ar jo personažų vidiniai monologai.

 Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki liepos 30 d.

Paroda yra galerijos kūrybinės programos, iš dalies finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos, dalis.

The post Ričardo Zdanavičiaus paroda „Jausenos“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Liepos 11 d. 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Meksikos dailininko Amílcaro Riveros Munive kūrybos paroda „Apie kasdienybę“.

Pirmą kartą Lietuvoje personalinę parodą pristatantis menininkas Vilniuje eksponuos savo tapybos darbus – introspektyvių portretų ir figūrinių kompozicijų seriją. Tapytojo kūrinių veikėjai tyliai žvelgia pro savo sustingusią visatą, kurioje tarsi niekas nevyksta, tačiau žiūrovas kviečiamas atrasti istorijas, slypinčias anapus kasdieniškų veidų ir figūrų. Pabrėžtinai statiškos pozos ir pasyvios mizanscenos kontrastuoja su atvirų, intensyvių spalvų koloritu, kuris suteikia darbams papildomų reikšmių ir sąsajų su meksikiečių tradicine daile.

Autorius pasakoja: „Kūryboje susitelkiu ties savo veikėjų vidine jėga ir monologais. Be labai retų išimčių, su gyvais modeliais nedirbu; mano herojai išgalvoti, jų paskirtis – atspindėti universalias žmogiškąsias būkles. Dažnai pradedu nuo dėmės ir leidžiu jai palengva vystytis. Nėra griežtos pradžios ar pabaigos: kartais pirmieji potėpiai pasimeta po daugybe kitų sluoksnių, o kartais išlieka ir įgauna daugiau galios kompozicijoje. Siužetus renkuosi gana impulsyviai, priklausomai nuo poreikių ir aplinkybių. Pati technika savaime nėra esminė; svarbiausia man – veikėjų išraiškingumas, galimybė papasakoti jų istorijas. Siekiu nuolat keistis ir perkurti save, kad kūryboje netapčiau tik amatininku“.

Amílcaras Rivera Munive gimė 1975 m. Meksike. Studijavo vizualiuosius menus Verakruso universitete, o taip pat fotografiją Aktyviojoje fotografijos mokykloje (Escuela activa de fotografía) ir dramaturgiją Kuboje. Surengė personalines parodas Meksikoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje ir Tailande. Gyvena, kuria ir dėsto dailę Meksike bei Tlaxcaloje.

A. Riveros Munive paroda „Apie kasdienybę“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki liepos 27 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Meksikos garbės konsulatas Lietuvoje, Munive Arte Contemporáneo.

The post Meksikos dailininko Amílcaro Riveros Munive paroda „Apie kasdienybę“ Pamėnkalnio galerijoje appeared first on artnews.lt.

Nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 8 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekos parodų erdvėje veiks Ievos Baltaduonytės fotografijų paroda „Stay Gold“.

„Stay Gold“ – jaunosios kartos fotomenininkės Ievos Baltaduonytės fotografijų serija, permąstanti šiuolaikinio jauno žmogaus tapatumą vietai, praeičiai, namams ir šeimai. Ši tęstinė fotografinė studija – tai savotiška vaizdų talpykla, kuria menininkė jaukinasi savo besikuriančią tapatybę, gyvendama svetur. Būtent gyvenimas kitoje, ne gimtoje, aplinkoje, susidūrimas su nepažįstamu kultūriniu kontekstu ir mentalitetu natūraliai pastūmėjo menininkę domėtis tapatybių temomis. Būdama 16 metų, Ieva su šeima persikraustė į Airiją, kurioje gyvena iki šiol. Jos kūryboje persipynusios migracijos ir tapatybių paieškų temos, kiekviena jų – išgyventa asmeniškai. Fotografijų serijos „Stay Gold“ pavadinimas – amerikiečių poeto Roberto Frosto eilėraščio „Nothing Gold Can Stay“ (liet. niekas negali likti amžina) trumpinys, kuriuo menininkė išreiškia nuolatos besikeičiančios tapatybės idėją. Šios serijos fotografijos – vietų, sutiktų žmonių ar aplinkos detalių įamžinti prisiminimai, siejami su „namų“ sąvoka. Vilniaus gatvių vaizdai, miškas Anykščiuose, kuriame Ieva praleido savo vaikystės vasaras, Airijos kraštovaizdis, Ievos sesers portretai, tėčio pasodinto medžio, kuris augo kieme, kai ji dar buvo vaikas, kamienas. Pasitelkdama fotografinį atvaizdą, akimirką, sustabdytą laike, menininkė analizuoja savo ir vaizduojamų objektų santykius, parodos žiūrovus kviesdama įsitraukti į jos asmeninį pasakojimą, kuriame kiekvienas įamžintas objektas tampa metafora to, ką vadiname „namais“, o visuma pasakoja psichologinę patirtį gyvenant svetur. Ši patirtis išreikšta ilgesio, nostalgijos ar neapibrėžtumo jausmu, norint sugrįžti „namo“, tačiau tuo pačiu klausiant, kurgi yra tikrieji „namai“. Pasak fotomenininkės – tai būsena, kuri artima dažnam gyvenančiajam svetur, tačiau ne taip garsiai artikuliuojama. Todėl Ieva savo kūryboje būtent ir gilinasi į psichologines ir emocines patirtis gyvenant tarp skirtingų kultūrų, kalbų ir valstybių

Ieva Baltaduonytė – Airijoje gyvenanti ir kurianti fotomenininkė, baigusi fotografijos studijas Dublino technologijos institute. Ji savo kūrinius pristatė Airijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Lietuvoje: Nidos meno kolonijoje, „Prospekto“ galerijoje Vilniuje. Taip pat festivalyje „Les Boreales“ Kanuose, Prancūzijoje, festivalyje „ PhotoIreland“ Dubline. Šiais metais Ieva pakviesta rezidencijai, organizuojamai Kauno fotomenininkų sąjungos.

Paroda yra Pasaulio lietuvių vienybės dienos renginių programos dalis.

Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, SUN365 Juice & Smoothies

The post Ievos Baltaduonytės fotografijų paroda „Stay Gold“ Vilniuje appeared first on artnews.lt.

Ketvirtadienį, liepos 18 d. 18 val. RUPERT kviečia į J. Meko parodos „Leiskite man svajoti utopijas” uždarymo savaitės renginį. Vakaro programą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje nuo 18 valandos vyks pokalbis anglų kalba tarp rašytojo ir vertėjo Vyt Bakaitis, rašytojo Juliaus Kelero ir vieno parodos kuratorių Yates Norton. Pokalbio tema — Meko poezijoje nagrinėjamos temos ir poezijos vertimo iššūkiai. Antroje renginio dalyje nuo 19 valandos vyks poezijos skaitymai lietuvių bei anglų kalbomis. Bus skaitoma renginyje dalyvaujančių savo tekstus parodai dedikavusių Lietuvos autorių bei Jono Meko poezija, dalijamasi įžvalgomis ir prisiminimais. Dalis skaitomų tekstų sukurta specialiai parodos kontekstui ir bus vėliau publikuojami RUPERT interneto puslapyje.

DALYVIAI

VYT BAKAITIS (g. 1940 m.) yra amerikiečių vertėjas, redaktorius ir poetas, gimęs Lietuvoje ir gyvenantis Niujorke. Jo pirmąją poezijos rinktinę „City Country“ (1991 m.) sekė „Deliberate Proof“ (2010 m.). Jis yra ne kartą vertęs lietuvių poeziją, įskaitant Jono Meko ir Juliaus Kelero darbus.

VAIVA GRAINYTĖ (g. 1984) – rašytoja, poetė, dramaturgė. Autorės kūryba dažnai peržengia rutininio rašymo ribas ir tampa neatsiejama tarpdalykinio polilogo dalimi. Jos rašymo stilius pasižymi visai jos kūrybai būdingomis savybėmis: asmeninė ir kolektyvinė atmintis, kasdienybė ir socialinės problemos dera su ironišku poetiniu požiūriu. 2019 m. pasirodė Vaivos poezijos knyga „Gorilos archyvai” („Rašytojų sąjungos” leidykla).

MONIKA KALINAUSKAITĖ yra rašytoja ir kuratorė, gyvenanti Vilniuje. Ji yra grafinio romano „The Great Outdoors“ (TLTRPreß, Berlynas, 2017 m.) bendraautorė ir nepriklausoma kuratorė bei kultūros vadybininkė, daugiausia dirbanti su jaunais menininkais bei rašytojais.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ – keturių poezijos knygų autorė. Praėjusiais metais jos eilėraščių rinkinys „Mėnulis yra tabletė“ (Parthian Books, 2018) išverstas į anglų kalbą. Šią knygą literatūros ekspertas Jayde Will įtraukė tarp penkių geriausių Baltijos literatūros kūrinių, kurie neseniai buvo išversti į anglų kalbą. Kaziliūnaitės eilėraščiai įtraukti į antologiją „How the Earth Carries Us. New Lithuanian Poets“ ( Lietuvos kultūros institutas, 2017 m.) bei „New Baltic Poetry Anthology“ (Parthian Books, 2018)(Parthian Books, 2018).

JULIUS KELERAS (g. 1961) – poetas, fotografas, vertėjas, tarptautinio PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Fotografuoja, bando rašyti dramas. Išleido eilėraščių rinkinius „Žiemos valtys“ (1988), „Baltas kalėdaitis“ (1990), „Sauja medaus“ (1995), „XL eilėraščiai“ (1998), „sniegas, benamis, krentantis“ (2007). J. Kelero poezija barokiška, meditacinė, atspindinti pasaulinės istorijos ir kultūros įvaizdžius.

VALENTINAS KLIMAŠAUSKAS yra kuratorius ir rašytojas.

LAIMA KREIVYTĖ– menotyrininkė, rašytoja, menininkė. Domisi vaizdo ir teksto sąveikomis, kuruoja parodas. L. Kreivytė yra išleidusi eilėraščių rinkinį „Sapfo skai(s)tykla“ (2013), knygas apie dailininkus Kęstutį Zapkų ir Mariją Teresę Rožanskaitę. Kuria performansus ir dalyvauja parodose su grupe Cooltūristės.

PAULINA EGLĖ PUKYTĖ yra menininkė, rašytoja ir kuratorė. Rašo kritinius ir satyrinius straipsnius kultūros temomis ir eksperimentinę literatūrą. Kuria įvietintas intervencijas, judantį ir nejudantį vaizdą ir konceptualius projektus, naudodama rastus vaizdus ir rastus tekstus, dažnai pasitelkdama sutapimus, atsitiktinumus ir apribojimus. Poetiški ir kritiški, juokingi ir rimti, jos darbai apverčia prasmes ir keičia požiūrio kampus, dekonstruoja socioideologinius mitus bei sociokultūrines klišes. Pukyte taip pat dalyvauja viešosios erdvės ir paminklinimo diskurse ir 2017 m. kuravo 11-ąją Kauno bienalę “Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas”.

ROKAS PRALGAUSKAS yra vizualių menų atstovas, poetas ir muzikantas, gyvenantis Vilniaus mieste. Rokas yra Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos narys. Menininkas dalyvauja grupinėse, bei personalinėse parodose, taip pat, yra išleidęs dvi autorines knygas. Poetas gyvena su šuniu ir kate septintame aukšte, kur augina gėles balkone.

SARA POISSON (g. 1964) – poetė, prozininkė, eseistė. 1999–2016 išleido devynias knygas: keturias eilėraščių, du romanus, vieną novelių ir du esė rinkinius.

ANASTASIA SOSUNOVA (g. 1993 m.) yra vizualaus meno kūrėja, gyvenanti Vilniuje. Sosunova yra įgijusi grafikos bakalauro ir skulptūros magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Jos kūryba, apimanti videodarbus, instaliacijas, skulptūrą ir grafiką mezga skirtingų mastelių dialogą, manipuliuodama asmeniškomis istorijomis ir subtiliais materijos gestais, sekdama jų įsipynimus į platesnius pasakojimus. Sosunova yra eksponavusi savo darbus Šiuolaikinio meno 1centre, Rupert, Editorial projektų erdvėje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje; taip pat Cubitt Londone, The Sunroom Ričmonde, Survival Kit festivalyje Rygoje, I: projektų erdvėje Pekine.

JOLANTA ZABARSKAITĖ (1961) – kalbininkė. Ji tyrinėja semantiką, garsų simbolizmą, kalbos ekonomiką, lingvistines technologijas. Už indėlį į informacinės visuomenės plėtrą gavo „Naujojo knygnešio 2016“ apdovanojimą. Moko originalaus kalbos kūrybiškumo metodo, o labiausiai didžiuojasi tuo, kad kartu su kitais rašė akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“.

Pagrindiniai parodos ir renginių rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Pakrantė ir Vilnius Tech Park, Ekspobalta

Partneris: Lietuvos kultūros institutas, informacinis partneris: 15 min, rėmėjai: „Būkčia“ , UAB Biržų duona

The post Paskutinę Jono Meko parodos savaitę – poezijos skaitymai appeared first on artnews.lt.

Paskutines dvi liepos savaites vyks VDA tekstilės galerijos Artifex POP-UP mugė. Nors tokio pobūdžio renginiai ir nėra naujiena, tačiau VDA tekstilės galerijos Artifex erdvėse POP-UP organizuojamas pirmą kartą. Tai renginys, kuriame Jūs galėsite ne tik pasigrožėti jaunųjų menininkų ir dizainerių kūryba, pabendrauti su pačiais kūrėjais, bet ir už prieinamą kainą įsigyti originalų patikusį aksesuarą, interjero detalę ar drabužį.

Galerijoje bus pristatomi tiek jau atpažįstami, tiek nauji vardai: Lukas Tomaševičius // Anu, Greta Gritėnaitė // gretism, Aleksandra Glušinaitė // MUTO, Marija Rinkevičiūtė, Gintarė Kuznecovaitė, Indrė Milašiūtė, Deva Bartinkaitė, Kazimieras Inčirauskas // Pančiakos.

Visi autoriai išskirtinai daug dėmesio skiria gamtai, aplinkai draugiškų objektų gamybos technologijoms, tvarumui, natūralioms žaliavoms, archajiškoms technologijoms, minimalizmui, humorui ir urbanistinei miesto kultūrai – visus dalyvius sujungia tekstilės dizainas.

Renginio metu bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima patiems ką nors pasigaminti, pavyzdžiui, susikurti originalius savo rankomis dekoruotus marškinėlius, puoštus natūraliais medžio žievės raštais. Taip pat siūlysime prisiliesti prie senųjų Azijos tradicijų, išmėginti shibori – audinio daigstymą/raišiojimą bei marginimą indigu. Kūrybinių dirbtuvių laiką skelbsime mūsų Facebook paskyroje „Tekstilės galerija „Artifex“ – sekite mūsų naujienas.

Lauksime Jūsų!

ARTIFEX POP-UP pradeda veikti liepos 16 d. (antradienį) 18 val. (18 – 21 val.) ir veiks iki liepos 31 dienos galerijos darbo metu ( II-V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.) Gaono g. 1, Vilnius

The post VDA tekstilės galerijos Artifex POP-UP mugė appeared first on artnews.lt.

Liepos 18 dieną, ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) vyks naujų LDS narių parodos atidarymas. Šventės metu įstojusiesiems bus įteikti nario pažymėjimai. Į šventę kviečiami ne tik naujieji LDS nariai, bet ir visi meno kūrėjai bei gerbėjai.

Šviežiai priimtuosius tikrais nariais pasijusti padės performansas „Įšventinimas“, raginantis tapti sąmoningu Sąjungos nariu, žinančiu savo teises, privilegijas ir pareigas. Performanso autorė – aktorė, šokėja, performatyvaus meno kūrėja Greta Bernotaitė, priklausanti LDS tarpdisciplininio meno sekcijai.

2019 m. gegužės 24 dieną vyko Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Tarybos posėdis, kurio metu slaptu balsavimu buvo vertinama kandidatuojančių į narius kūryba ir kūrybinė biografija.

Šiemet LDS narių gretas papildė 41 kūrėjas. Šiuo metu LDS narių bendruomenėje – net 1467 kūrėjai.

Daugiausiai narių šiemet pretendavo į LDS Vilniaus tapytojų sekciją. O LDS demografinė ir kūrybinė įvairovė tampa vis didesnė. Sąjunga džiaugiasi tarp naujųjų narių pavardžių regėdama visiems gerai pažįstamus meno lauko grandus, avangardistus, pozityviuosius taikiuosius kūrybos pankus, perspektyvius, postmodernia XXI amžiaus kalba idėjas transliuojančius jaunesniosios kartos kūrėjus. Kas vienija patekusiuosius į LDS? Jie nestokoja talento, įdirbio, meistrystės ir savitumo.

Parodoje išvysite naujųjų narių stojamiesiems pristatytus kūrinius. Šiemet į LDS įstojo: Andriuškevičius Aleksas (Kauno skyrius), Bielinytė Aelita (Vilniaus keramikų sekcija), Blažienė Ana Marija (Individualistai), Dambrauskaitė Viktorija (Klaipėdos skyrius / grafika), Daujotas Mantas (Vilniaus tapytojų sekcija), Dubauskienė Sigita (Vilniaus scenografų sekcija), Juršėnaitė Ieva (Vilniaus tapytojų sekcija), Kamarauskaitė Justina (Vilniaus monumentalistų sekcija), Kardišiūtė Greta (Kauno skyrius), Kavaliauskas Nerijus (Vilniaus skulptorių sekcija), Kavaliauskienė Rūta Glinskytė (Vilniaus skulptorių sekcija), Kišonaitė Agnė (Vilniaus monumentalistų sekcija), Leipuvienė Rima (Vilniaus keramikų sekcija), Liekytė Greta Alice (Vilniaus grafikos skyrius), Matulevičiūtė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Mažeikaitė-Teiberė Saulė (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuckytė-Mateikienė Austėja (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuličiūtė Irena (Vilniaus tapytojų sekcija), Milašius Saulius (Vilniaus skulptorių sekcija), Minkutė Živilė (Vilniaus grafikos skyrius), Norkutė Eglė (Vilniaus tapytojų sekcija), Paukštelis Viktoras (Vilniaus tapytojų sekcija), Povilaitienė Jurga (Vilniaus grafikos skyrius), Prapuolenis Bangutis (Kauno skyrius), Pupelis Rimvydas (Panevėžio skyrius), Ruškienė Danguolė (Klaipėdos skyrius / dailėtyra), Sadauskienė Milda (Vilniaus tapytojų sekcija), Slavinskaitė-Zujienė Vilma (Vilniaus monumentalistų sekcija), Spūdytė Živilė (Šiaulių skyrius / grafika), Stanevičiūtė Kamilė (Kauno skyrius), Šimelionytė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Šiupinskas Albinas (Kauno skyrius), Šliaupa Paulius (Vilniaus tapytojų sekcija), Šlipavičius Rimantas (Vilniaus monumentalistų sekcija), Tamašauskas Artūras (Klaipėdos skyrius / skulptūra), Tankevičienė Daiva (Kauno skyrius), Trakimavičius Virgilijus (Kauno skyrius), Tūras Leonardas (Vilniaus grafikos skyrius), Vaitekūnas Jonas (Vilniaus tapytojų sekcija), Vaivada Karolis (Kauno skyrius), Židonytė Violeta (Kauno skyrius).

Daugiau apie performanso autorę: https://gretabernotaite.com/

The post Interaktyvus naujų Lietuvos dailininkų sąjungos narių parodos atidarymas appeared first on artnews.lt.

Liepos 14 d. Tel Avivo šiuolaikinio meno centre (CCA Tel Aviv) pirmą kartą eksponuoti lietuvių menininkų kūriniai. Tarptautinėje grupinėje parodoje „Stumbling Through the Uncanny Valley: Sculpture and Self in the Age of Computer Generated Imagery“ eksponuoti lietuvių menininkų Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) kūriniai „The Return of Sweetness“.

Tuo metu, kai mes vis daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus, pilnus dažniau kompiuteriu generuotų nei kamera ar žmonių sukurtų vaizdų, ši naujoji estetika prasiskverbia ir į vizualiuosius šiuolaikinius menus. Naujoji paroda CCA Tel Aviv, kuruota Chen Tamir, siekia atkreipti dėmesį į šį poslinkį ir semiasi įkvėpimo iš vadinamosios „post-internetinio meno“ srovės.

Parodą lydėjo kuratorės moderuota vieša diskusija „Šiuolaikinis menas ir naujosios technologijos: meilė iš pirmo žvilgsnio, lemtinga trauka ar laikini santykiai?“, kurioje savo kūrybines praktikas pristatė ir Neringa Černiauskaitė. Menininkė, kuratorė ir rašytoja N. Černiauskaitė ir menininkas Ugnius Gelguda kartu pradėjo dirbti 2014 m. Šiuo metu jie yra vieni sėkmingiausiai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pristatomų lietuvių menininkų. Vien tarp paskutiniųjų solo parodų paminėtini: „Extrakorporal“, Bielefelder Kunstverein, Vokietija (2018), „The Return of Sweetness“, „Tenderpixel“ gallery, Londonas (2018); „Creatures of Habit“, „Trafó Gallery“, Budapeštas, Vengrija; SIC, Helsinkis, Suomija ir „Artissima“ mugė, Turinas, Italija; „On Demand“, „EXILE“, Berlynas, Vokietija (2017); „Vanilla Eyes“, MUMOK, Viena, Austrija, ir t.t. Grupinės parodos vyko „Kunsthalle Basel“ Šveicarijoje, Musee d’Orsay Paryžiuje, BOZAR Briuselyje, MAXXI muziejuje Romoje bei kitose svarbiose meno institucijose. Šiuo metu Pakui Hardware ruošiasi didelei solo parodai Leipcigo modernaus meno muziejuje (Museum der bildenden Künste Leipzig (MdbK)) Vokietijoje. Daugiau apie menininkus: http://www.pakuihardware.org/

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros institutas.

The post Tel Avivo šiuolaikinio meno centre – Lietuvos meninio dueto Pakui Hardware kūriniai appeared first on artnews.lt.

Liepos 17 d., 19 val. startuojantis susitikimų ciklas “Doppelgänger” siekia užčiuopti ir viešame pokalbyje išartikuliuoti “pilkasias” arba “paraštines” aktyviai kuriančių Lietuvos šiuolaikinių menininkų, kuratorių, rašytojų, veiklas, kurios pamažu (kartais nepastebimai, o kartais – gana ryškiai) ima užimti vis platesnę kūrybinės veiklos dalį. Ilgainiui šios tarsi “šoninės” veiklos arba visai pakeičia kai kurių kūrėjų pagrindinę kūrybos sritį, arba bent jau ženkliai ją (in)formuoja. Vizualaus meno kūrėjai modeliuoja scenografiją teatrui, scenografai kuria instaliacijas, skulptūras ar video meną, (tipo)grafikos kūrėjai pasineria į performansą, rašytojai kuria muziką, kuratoriai rašo scenarijus arba stato filmus, o architektai rengia parodas ar net patys perima menininko vaidmenį. Laisvas slidinėjimas tarp skirtingų kūrybinių “zonų” ar net profesijų su joms savitai būdingais įgūdžiais – įgalina ypatingus hibridinius kūrybos modelius, savitai formuojančius taip pat ir bendrą šalies (regiono, miesto) šiuolaikinio meno lauką.

Pirmajame ciklo renginyje pokalbiui susitinka du kūrėjai:

Adomas Narkevičius: nuo 2016 m. dirba “Rupert” meno ir edukacijos centre, nuo 2017 m. kuruoja ”Rupert” alternatyvios edukacijos ir rezidencijų programas. 2018 – 2019 m. kartu su kuratore Monika Kalinauskaite kuruoja “JCDecaux jaunojo menininko premijos” parodas Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Kiek anksčiau, jis inicijavo ”Rupert” skaityklos sesijų programą ir tęstinę garso meno renginių seriją, su Maximilian Gallo ir Juste Jonutyte kuravo “Rupert” parodą šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius’17”. Narkevičius yra eksperimentinės pop muzikos grupės „Without Letters” vienas iš įkūrėjų, buvo lektorius tęstiniame „Garso architektūros” projekte, skirtame garso meno edukacijai Lietuvos regionuose.

ir

Naglis Kritijonas Zakaras: 2017 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, skulptūros katedroje, 2018 m. dalyvavo Rupert alternatyvios edukacijos programoje, kurioje tesė anksčiau pradėtą projektą susijusį su žodžiu FIAT (lot. Tepatampa; lt. tebūnie), kurio vartosena šiandien tėra išlikusi gamybai skirtuose receptuose ir vartojama kalbant apie valiutą ar su ja susijusius ekonominius santykius. Naglio Kristijono kūryba nevengia istorinių diskursų, pasakojimų, individo problematiką ištirpdydama akistatoje su kūrinio medžiaga. Šio menininko tyrimai virsta kūriniais, savo išeities taško ieškančiais plačiame gamtos, humanitarinių, tiksliųjų, socialinių mokslų spektre, leidžiančiame kurti tam tikrų sistemų modelius, kurie nebūtinai pateiktų kokius nors atsakymus, bet galėtų veikti kaip savarankiški dariniai.

Perfrazuojat šių metų Venecijos Bienalės tarptautinės parodos pavadinime kuratoriaus Ralph Rugoff pasitelktą senovės kinų prakeiksmą ( “May you live in interesting times | Kad tu gyventum įdomiais laikais”), kuris globaliai pildosi ne tik visuomenei ramybės neduodančiais įvykiais, tiesiogiai bet kurioje pasalulio vietoje pasiekiamais reginiais ar ilgalaikiais sociokultūriniais iššūkiais, bet ir gluminančiu konformizmu, paviršutiniškumu, ar apskritai baime į šiuos iššūkiu reaguoti – šiuolaikinio meno kūrėjas, regis, atsiduria savojo laiko “centre”, ryžtingai analizuodamas jį supančią aplinką bei su(si)kurdamas hibridinius santykio su ja sprendimus.

Ar gali būti, jog vien tik šiuolaikinio menininko “hibridas” ir yra pajėgus ekeftyviai spręsti šio komplikuoto laiko iššūkius? Kaip bendram tikslui įgalinti skirtingas savo veiklas? Kaip identifikuoti save ir kitus? Koks vaidmuo tenka (iki šiol) pagrindinei kūrybinei sričiai? Kaip paralelinėse “šešėlinėse” veiklose veikia bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais, ar tai visuomet būna malonus ir produktyvus laikas, ar tenka nusivilti? Kur išmokti reikiamų įgūdžių, rasti bendraminčių, sukurti pridėtinę vertę? Kaip atskleisti geriausią savo asmenybės pusę, nuolat tobulėti, tinkamai save pristatyti, ramiai išsimiegoti, neišprotėti? Atviromis akimis žvelgiant į globalaus chaoso “vidurius”, sunku išlikti nešališku, nesuinteresuotu, aiškias ribas turinčiu organizmu. Tai tu, ar tavo “pilkasis dvynys”, “doppelgänger” liet. – “gyvavaizdis”, mitinė figūra, atliekanti veiksmus “už” ar net “prieš” tave patį?

Užduodami šiuos ir kitus rūpimus klausimus skirtingų šiuolaikinės kūrybos sričių profesionalams, suteikiame nesankcionuotą erdvę vieno vakaro diskusijai su savimi, kolegomis menininkais bei auditorija. Intelektinių “Editorial” sesijų metu, pasyvų kūrybinį “pamišimą” keičia bendraminčių susitikimas, kuriame “nepažįstamųjų” yra tiek pat daug, kiek ir “savų” – laukiami visi!

GREITAI:
Doppelgänger #2 Goda Palekaite | Rugpjūčio 7 d. 19 val.

Visi susitikimai nemokami ir vyks lietuvių kalba
Renginius organizuoja | Editorial ir Artnews.lt
Renginius kuruoja | Alberta Vengrytė
Renginių vizualinis identitetas | Asta Ostrovskaja
Ciklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

The post „Editorial“ erdvėje startuoja susitikimų ciklas „Doppelgänger“ appeared first on artnews.lt.

Nuo liepos 13 d. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A, Vilnius) veikia dvi naujos parodos – Andrzej Strumiłło SKRYDIS (LOT) ir Mindaugo Navako OFORTAI.

Andrzej Strumiłło SKRYDIS (LOT)

Kaip rašė ilgametis Lenkijos ir Lietuvos kultūros dialogo puoselėtojas Krzysztof Czyżewski, Palenkės vaivadijos istorijos analuose 2017 metai bus įrašyti kaip Andrzejaus Strumiłło metai. “Jis pats laimei tebėra tarp mūsų; ir, nors laiko tėkmė jau verčia devyniasdešimtą metų lapą, tebėra toks pat kupinas kūrybinių jėgų, vis taip pat besidarbuojantis be jokio atokvėpio, tarsi permainų moiros neturėtų jam jokios galios”. Pasak K. Czyżewskio, A. S. – tai homo viator –nenuilstantis būties paslapčių ieškotojas, nuolat peržengiantis įprastus horizontus. “Kadaise tarnavęs ministrantu Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje jis atsiduria tai budistų vienuolynuose Himalajų priekalnėse, tai Sibiro taigoje, tai prabangiuose apartamentuose viename iš Manheteno dangoraižių. Dėl to imasi įvairiausių menų ir amatų nuo grafikos miniatiūrų, išpuoštų įmantriais ornamentais poezijos knygų iki granito skulptūrų. Tai dėl to pernelyg siauras ir priešiškas kaimynams tėvynės ir patriotizmo supratimas jam reiškė prievartinį suvaržymą, priešingą plačiai, svetingai ir taikingai rytų dvasiai, kurią pažinojo nuo vaikystės ant Žeimenos krantų Švečionių apylinkėse ir kurią rado Palenkėje (Mackowa Rudoje). Čia, Palenkėje, užčiuopė jis tą šaknų sampyną, tas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilietines tradicijas, kurioms pasiliko ištikimas nežiūrint kylančių nacionalizmų ir sienų, dirbtinai atskiriančių žmones ir kultūras, augančias iš to paties kelmo.” (K. Czyżewski parodos SKRYDIS (LOT) katalogas, 2017 metai, Seinai)

2019 metais SKRYDIS (LOT) persikelia į Vlado Vildžiūno galerijos didžiąją salę. Tai pastarųjų ketverių metų tapybos ciklas, papildytas naujausiais, vos spėjusiais išdžiūti darbais. Šis A. S. tapybos ciklas ir poezijos įrašai, “nenumaldomai sukasi apie sparnus, pripiešiamus tai angelui, tai žmogaus kūnui, kuris dar apsunkęs nuodėme ir kančia, bet kupinas skrydžio atminties, ankstesnės už mūsų gimimą. Tai ta paskutinė riba, ties kuria sutinkam Senąjį Mokytoją” (K. Czyżewski):

Žingsniavau nelaisvės namais kasdien,

sukaustytas prisirišimo prie daiktų.

Vertinau lietus šarvus ir senas knygas.

Gyvas pušis iškeičiau į kolonas.

Tapiau sparnus.

Šiandien – skrendu. (A. S.)

Mindaugo Navako OFORTAI

Mindaugo Navako daugeliui pristatyti nereikia. Šįkart jis nemėgina nei stebinti, nei priblokšti, nebent tuo kad “susitalpina” į dvylika kvadratinių metrų. Jokių gigantiškų skulptūrų, tik grafika – ofortai, atspausti 2016-2019 metais, kaip sako pats autorius, “eskizai”, idėjos skulptūroms.

“Naujų technologijų, medžiagų įsisavinimas nėra pagrindinis tikslas. Svarbiausia – išreikšti, įgyvendinti idėjas. Mano atveju dažniausia – apčiuopti nuojautas. Kita vertus, technikos įvaldymas daro esminę įtaką žmogaus mąstymui. Jodinėjantis arkliu ir vairuojantis automobilį, kertantis medį kirviu ir rėžiantis benzopjūklu, kauptuku purenantis žemę ir sukantis CD mąsto labai skirtingai. Pasak Martino Heideggerio, technikos supratimas reiškia išslaptinimą. Maža to, išslaptinimas reiškia tiesos atskleidimą. Kadangi tai universalu, tai taikytina ir meninei kūrybai. Kuo akivaizdžiau pagamintas meno kūrinys, tuo jis teisingesnis? Tuomet skulptūra – labai teisingas menas. Labai svarbu nepasitenkinti idėjos sugalvojimu, suteikti jai trečią matavimą, paversti daiktu. Neįgyvendintos (nepagamintos) idėjos (sumanymai) yra menkos vertės.” (M. Navakas Apie gamybą: parodos katalogas, 2002 m.)

Kiek parodos idėjų yra įgyvendinta, galima pasidairyti anapus sienų Skulptūrų sode ir kitose erdvėse.

Parodos Vlado Vildžiūno galerijoje bus eksponuojamos iki rugsėjo 28 d.

Parodų organizatoriai: VšĮ “Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas”, VšĮ “Vilniaus Jeruzalės meno centras”

The post A. Strumillo ir M. Navako parodos Vlado Vildžiūno galerijoje appeared first on artnews.lt.

Paveikslų galerijos paviljone „Galerija be sienų“ (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) nuo liepos 17 d. veikia Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą. Fotovaizdus lydi taiklūs ekspertų ir visuomenininkų komentarai.

2019 m. balandžio 27 d. Šančiuose prie Nemuno 700 žmonių susikibo rankomis ir suformavo „Nemuno kelią“. Taip bendruomenė išreiškė nepritarimą Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektui, kuriuo ketinama nutiesti 3,5 km gatvę nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto. Tai negrįžtamai pakeistų reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią upės pakrantę, jos pievas ir medžiais apaugusias zonas, jautrią vietos ekosistemą.

„Nemuno kelias“ tapo pirmuoju, bet ne paskutiniu veiksmu, kuriuo bendruomenė išreiškė savo pasipriešinimą projektui, prieštaraujančiam darnios miesto plėtros principams.

Parodą kviečiame lankyti bet kuriuo paros metu „Galerijoje be sienų“ – Paveikslų galerijos paviljone. Daugiau sužinoti apie Šančių bendruomenę ir išgirsti kultinę jos „Kopūstų lauko“ operą galima galerijos trečiame aukšte, parodoje „Nukirtas miestas – persodintas žmogus“.

Šioje parodoje arba www.besienu.com galite palikti savo sakinį „Miestiečių manifestui“. Palaikyti Šančių bendruomenę arba ženklinti jums rūpimą jautrų tašką kviečiame „Miesto akupunktūros“ žemėlapyje www.besienu.com .

Parodos rengėjai: Žemųjų Šančių bendruomenė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ ir „Galerija be sienų“.

Paroda veiks: 2019 07 17 – 2019 09 30

The post Fotografijų paroda „Nemuno kelias“ Kaune appeared first on artnews.lt.

Šiluvos bienalės meno simpoziumo savaitė prasidėjo gana triukšmingai. Nors neskambėjo fanfaros ar dangaus trimitai, tačiau pučiamųjų grupė BRASSPALVOS jau nuo pat pradžių įtraukė į ritmingą emocijų verpetą. Tokiu tempu sukosi ir grafiko Evaldo Mikalauskio spausdinimo mašina, išleisdama į pasaulį vis naujus spalvotus Švč. Mergės Marijos koplyčios atspaudus.

Visai kitą nuotaiką spinduliavo audiovizualinio meno grupės BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) instaliacija PULSAR. Atvėrus duris į seną žydų prekeivio sandėlį, tolimajame kampe mirguliuojantis objektas, gaubiamas įvairiaspalvės aureolės, atrodė tarsi ateivių kosminis laivas, skleidžiantis savitus komunikavimo garsus ir ženklų šifrus. Nejučia apėmė pakilaus laukimo būsena – tuoj tuoj tapsime pirmojo kontakto su nežemiškosiomis civilizacijomis liudininkais…

Nežinomybės nuojautos

Vėliau išsigrynino ir kitos asociacijos – ant rąstų sienos matomas užrašas „1947“ primena jau visai kitą istoriją – tais metais čia buvo suvaryti miestelio ir apylinkių žmonės, vėliau ištremti į Sibirą. Gal instaliacija sustiprino ir ėmė transliuoti į pastato sienas įsismelkusias nežinomybės nuojautas, kolektyvinės sąmonės impulsus, įrašytus šioje aplinkoje ir išlikusius iki mūsų dienų.

Vos suderinus savo pasąmonės dažnį su naujomis objekto pulsacijomis, jis, tarsi reaguodamas į mūsų jausmus, ima keistis ir pereina į naują savo spinduliavimo fazę – iš niekur atsiranda visai kitoks optinis spektras ir miglotos šviesos lygiagretės, kertančios visą pastato erdvę. Tai dar viena vizualinio pasakojimo dalis, papildyta pro užkaltus langus besiskverbiančios vakarėjančios saulės spindulių.

Pirmapradis akmuo

Kai jau atrodo, kad nieko daugiau negalime tikėtis, paslaptingasis Pulsaras pateikia dar vieną staigmeną – fonograma netikėtai nutyla ir šviesos spinduliai ima klajoti bežadėje tyloje. Tačiau šios mistinės transformacijos priežastis greitai išaiškinama – tiesiog išseko grotuvo baterijos… O gal taip turėjo atsitikti… Mes juk nežinome, kas dedasi paraleliniuose pasauliuose šalia mūsų…

„Mūsų instaliacija – tai pirmapradžio akmens simbolis. Matydami akmenį, dažniausiai jį suvokiame kaip nekintantį, stabilų objektą. Tačiau akmuo savyje talpina visą informaciją, kuri įsismelkia į jo paviršių per tam tikrą laiką. Tai – tam tikra prisiminimų, pėdsakų talpykla, kuri instaliacijoje PULSAR suyra ir išsisklaido į daugybę skirtingo dydžio patirčių, spinduliuojančių savo sukauptas istorijas, likimus“, – taip savo objektą pristato autorės.

Trys tūrinės įtaigos

Antroji meno simpoziumo diena leido šiek tiek lengviau atsikvėpti – jokios mistikos, jokių spinduliuojančių ir nesuprantamo dažnio garsais prabylančių objektų. Tikras stabilus akmuo, tapybiškai aprūdijęs plienas – įprastos Algimanto Šlapiko skulptūrų medžiagos. Tačiau nereikia apsigauti – akmuo gali būti toks pats įtaigiai išraiškingas kaip ir bet kuris kitas šiuolaikinio meno objektas. Tuo galėjo įsitikinti visi, apsilankę autoriaus skulptūrų ekspozicijoje parke priešais Šiluvos gimnaziją.

Trys objektai, trys skirtingos tūrinės įtaigos, galbūt bendras šių objektų naratyvas – niekada neišnykstanti riba tarp žmogaus siekio ir galimybės. Patogus klauptas su stebėjimo angomis, kuriose galima pamatyti tik begalinę tamsą, akmeninis gultas vienu galu panyrantis į žemę, veido profilis, peraugantis į masyvią akmeninę taurę. Žmogaus būtis yra baigtinis procesas, ribinė atskirtis gali staiga atsirasti bet kurioje jo dalyje, ir tada, atmetus iliuzijas, tenka pradėti viską iš naujo.

***

Bienalė tęsiasi, meno piligrimų Šiluvoje dar laukia nemažai netikėtų šiuolaikinio meno interpretacijų.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė
Daugiau informacijos www.menopiligrimai.lt

Iliustracijoje: Algimantas Šlapikas. Profilis. Foto Arūnas Kazlauskas

The post Šiluvos meno bienalė: nuo vario dūdų iki paslaptingai spinduliuojančio objekto appeared first on artnews.lt.

„Lokomotif“ erdvė tęsia projektą „Šiuolaikinio meno praktikos jaunimui“ ir kviečia į menininko Tomo Martišauskio parengtas kūrybines dirbtuves. Liepos 22-23 dienomis, 10:00-16:00 val. Lentvario geležinkelio stoties II a. vyksiančiose dirbtuvėse permąstysite išlikimo sąvoką ir sukursite savo unikalų išlikimo rinkinį.

„Galvoju apie vietą, įsikūrusią kaip aukščiausios klasės stotelė Lietuvoje. Atrandu Lentvarį kaip tarpinę būseną tarp dviejų kultūrinių polių. Kadaise magnetiniai Sankt Peterburgo ir Varšuvos laukai veikė jį savo trauka, o šiandieną visas pasaulis tapo aibe potencialių vektorių, veikiančių šį planetos tašką. Kiekvieną kartą vykdamas į naują vietą, kuri dažnai savo laikinų namų statusą sutraukia iki elektros tinklo rozetės, pakraunančios mano mobilųjį įrenginį, apgalvoju bagažo turinį, kurį kartu pasiimsiu su savimi. Šis mums visiems bendras bruožas nepriklauso nuo amžiaus, lyties, tautybės ar išsilavinimo, ir tapo atspirties tašku planuojamoms kūrybinėms dirbtuvėms. Pigių skrydžių eroje pasaulis keičiasi, kaip keičiasi ir žmonių gyvenamosios vietos – ne tik dėl jų norų, bet ir dėl geopolitinių situacijų, oro kaitos, išteklių. Šių pokyčių akistatoje kviečiu šių dirbtuvių metu apmąstyti fiktyvią situaciją, kuri produkuotų idėjas, turinius ir veiksmus. Kas, jei susiruošti į kelionę tektų labai greitai? Kokius būtiniausius daiktus pasiimtum su savimi tam, kad galėtum išlikti? Kas galėtų padėti kitiems išlaikyti jų žmogiškumą? Kaip rinkinio turinys gali įtakoti pačią mantos formą? Ką pasirinkti daiktai galėtų pasakyti apie tavo asmenybę ar tavo istoriją? Mūsų, kaip kultūrinių individų, tikslas – rūpintis savo tapatybe, kultūrine atmintimi ir žiniomis, kurias mes perimame, todėl apie rinkinį reikėtų galvoti ne tiesiogine – fiziologinį išlikimą užtikrinančios priemonės prasme. Nepamirškite, kad jūsų išlikimo rinkinys turi turėti unikalių bruožų, visai taip pat kaip ir kiekvienas jo sudarytojas. Kiekvieno rinkinio neatskiriama dalimi turi būti jo manifestas, kuriame atsispindėtų skubotumas, svarba ir išskirtinumas. Tekstu ar vaizdu apibūdinkite, kodėl ir kaip šis rinkinys ir jo dalys turi tam tikras prasmes ir dalyvauja įsivaizduojamame scenarijuje.“

Tomas Martišauskis

 Tomas Martišauskis gimė 1977 m. Klaipėdoje, gyvena ir dirba Vilniuje. 2006 m. baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje ir gavo vaizduojamojo meno magistro laipsnį. 2005 m. stažavosi KUVA dailės akademijoje Helsinkyje. Nuo 2000 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, rengia personalines parodas. 2004 m. jam buvo įteikta banko „NORD/LB Lietuva“ (dabar „Swedbank“) premija. Nuo 2013 m. yra LTMKS narys, jam suteiktas kūrėjo statusas. 2014 m. skirta Valstybinė stipendija, tais pačiais metais menininkas tapo „APT Global One” organizacijos nariu. Nuo 2007 m. Tomas Martišauskis dirba dailės mokytoju J. Vienožinskio dailės mokykloje ir nuo 2015 m. tęsia meno doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje.

 Plačiau apie menininką: http://www.letmekoo.lt/artists/tomas-martisauskis/

Kuratoriai:

Milda Dainovskytė

Laurynas Skeisgiela

 Organizatorius:

Lentvario kultūros rūmai

Projektą dalinai remia:

Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Trakų rajono savivaldybė

 Partneriai:

Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija

Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla

Trakų rajono Lentvario Versmės gimnazija

Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas

Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija

UAB Lentvario kilimai

UAB Statybų bazė

Six Chairs Books

ArtBooks.lt

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos kompozitorių sąjunga

 Komunikaciniai partneriai:

„Trakų žemė“

„Galvė“

The post Kūrybinės praktikos Lentvaryje su menininku Tomu Martišauskiu appeared first on artnews.lt.