10-osios, jubiliejinės, ArtVilnius’19 mugės šūkis – „gali grožėtis, o gali ir turėti“. Sekdami mugės organizatoriais ir mes, „Meno parkas“, su visu turtingu autorių kolektyvu žengiame link žiūrovo – pristatomi Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Mildos Gailiūtės, Gretos Grendaitės, Židrijos Janušaitės, Eimučio Markūno ir Julijos Pociūtės kūriniai bus nedidelio formato, aprėpiami akimis ir galimybėmis, telpantys net ir nedideliuose namuose. Kruopščiai atrinktų kūrinių skirtingi išraiškos būdais, technika ir nuotaika, papildys vienas kitą, sukurdami jaukią ekspoziciją. Tikime, kad sustabdys žiūrovo žvilgsnį ir pažadins svajonę. Priminsime žiūrovui, kad įsigytas meno kūrinys niekada nepasensta, bet tik gražėja, nes laikui bėgant, autoriaus sudėtos istorijos apauga žiūrėtojo ir jo namų pasakojimais, prisiminimais ir sąsajomis. Galiausiai – tampa šeimos nariu.

Galerijos „Meno parkas“ stende bus pristatyta vienos ryškiausių Lietuvos ekspresyviosios tapybos atstovių – Elenos Balsiukaitės–Brazdžiūnienės – nedidelio formato darbų kolekcija, šiemet jau parodyta „Meno parko“ galerijoje Diuseldorfe, privers žiūrovą nusišypsoti, ištarti „ir man taip buvo“. Ekspresyviuose ryškiaspalviuose paveiksluose lengvai atpažįstami šiandienos ženklai. Autorės (savi)ironiškas žvilgsnis į kasdienybę pop-tv-gatvės simbolius supina su klasikine kultūra. Švelniai Mildos Gailiūtės nutapyti peizažai, kur pasaulis, lyg ką tik nubudęs – vis dar tobulas, neišryškėjus detalėms. Gretos Grendaitės serijoje „Apie meilę“ – šmaikštumas kaip tik atsiskleidžia detalėse. Grafiškas piešinys derinamas su koliažo technika, o inkorporuoti paradoksalūs tekstai sukuria ironišką įtampą kūriniuose. Tuo tarpu meditatyvi Židrijos Janušaitės tapyba atkeliavusi iš Nidos, nuramins žiūrovo sielą, pakvies susitikimui. Galbūt prie jūros. Eimutis Markūnas – visų pirma – didelio formato meistras. Bet ne tik kvapą gniaužiančius milžinus moka kurti – atsiranda ir nedidelių (20 x 30 – 40 x 30 cm) abstrakčių spalvingų kompozicijų, anot autoriaus, atskleidžiančių pasąmoninius žmogaus klodus (ar alternatyvią realybę, pasaulėvoką). Julijos Pociūtės objektai kuriami drąsiai ir paradoksaliai naudojant medžiagas, tiria atminties ir suvokimo fenomenus.

Žaismingu performansu – nuolat besikeičiančia ekspozicija, kurioje prisistatė visi galerijos autoriai, pavertę ArtVilnius’18 stendą, toliau tyrinėjame mugės fenomeną. Įsitikinę, kad mugėje svarbiausia – bendravimas, šiųmetinėje ArtVilnius’19 norim ne tik pasirodyti, bet ir išgirsti žiūrovą. Mėginsime įtraukti ir prakalbinti – kviesime išreikšti savo nuomonę – išrinkti patraukliausią ekspozicijos kūrinį, tuo pačiu pasiteirausime – kaip jie mus mato? Kokius mus norėtų matyti? Papasakosime, kas slypi už paveikslo vaizdo, kaip jis atsirado. Padėsime išsirinkti ir apsispręsti.

Taip pat, „ArtVilnius“ didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“, galerija „Meno pakas“ pristato menininko Povilo Ramanausko instaliaciją „Vėliavos“​.

Instaliacija „Vėliavos“ kalba apie šiandieninius kontekstus, kuriuose kultūriniai, politiniai procesai chaotiškai persipynę. Identiteto, tapatybės paieška, siekis ją įvardinti ar stabilizuoti tampa utopišku. Vėliava, kuri suvokiama kaip savimonės deklaracijos, tvarumo simbolis, šiuo atveju instaliacijoje vaizduojama įgaunanti naujas formas, persimaišanti, išnykstanti, ištirpstanti, išblunkanti, „nuvarvanti“.

Galerijos stendo numeris – 3.26 (III salė).

Instaliacijos „Vėliavos“​ vieta „Take“ – 5.09 (VI salė).

 Renginio laikas: Gegužės 30 – Birželio 2, 2019​

Vieta: LITEXPO Lietuvos parodų ir kongresų centras​ (Laisvės pr. 5, Vilnius).

The post Galerija „Meno parkas“ dalyvauja tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘19“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 30 dieną (ketvirtadienį), 17.30 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“. Parodos, skirtos Tarptautinei vaikų gynimo dienai, atidaryme dalyvaus autorius ir Bangladešo Liaudies Respublikos garbės konsulas Sigitas Besagirskas.

 Tarptautinių fotografų grupių kelionių į Bangladešą 2016-2018 m. metu fotografas Romualdas Požerskis fiksavo vienos skurdžiausių ir tuo pat metu spalvingiausių pasaulio šalių kasdienybę, buitį, tradicines šventes, didelį dėmesį skirdamas Bangladešo vaikams, itin sunkiai ir primityviomis sąlygomis dirbantiems laivų remonto dirbtuvėse, odos apdirbimo fabrikuose Dakoje, šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, Jaflongo akmens kasyklose, ryžių džiovyklose, plytų gamyklose, žvejų uostuose. 2018 m. autorius inicijavo labdaros akciją kartu su Kauno progimnazijos mokiniais, kurie padovanojo vaikiškų žaislų, o autorius juos išdalino Bangladešo vaikams savo kelionės metu.

Kai kuriose autoriaus fotografijose įamžinti Bangladešo vaikai, kurių rankose vaikiški žaislai, atkeliavę iš už daugiau nei 3000 kilometrų.  Ši fotografijų serija, anot autoriaus, tai – vizualizuoti apmąstymai „būti ar nebūti” tema.

75 procentai Bangladešo žmonių gyvena kaimuose, išsidėsčiusiuose upių pakrantėse tarp bambukų ir bananų miškelių. Bangladešo žemė itin derlinga, čia nuimami dveji derliai per metus. Bangladešas užima antrą vietą pasaulyje pagal pasiuvamos ir eksportuojamos tekstilės bei apdirbtos odos kiekį. Nors Bangladešas yra sparčiausiai besivystančių šalių dešimtuke, tačiau vis dar tebėra vienas iš neturtingiausių ir tankiausiai gyvenamų kraštų pasaulyje. Dienos uždarbio vidurkis – 1 euras, gyventojai vidutiniškai suvartoja apie 3 kg mėsos per metus, gyvenimo trukmės vidurkis nesiekia 60 metų.

Romualdas Požerskis – žinomas Lietuvos fotomenininkas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, apdovanotus ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto šiuolaikinių menų katedros profesorius.

Gegužės 30 d. 10 val. vyks autoriaus susitikimas su Šiuolaikinės mokyklos centro II klasės mokiniais.

Paroda veiks iki birželio 13 d

The post Romualdo Požerskio paroda „Bangladešo vaikai“ UNESCO komisijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gegužės 30 – birželio 2 d. galerija The Rooster Gallery dalyvauja jubiliejinėje dešimtojoje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS’19. Jaunąją Lietuvos kūrėjų kartą atstovaujanti galerija pristatys naujausius galerijos menininkų – Kristinos Ališauskaitės, Ramintos Blaževičiūtės, Tomo Daukšos, Eglės Karpavičiūtės, Alinos Melnikovos, Auksės Miliukaitės, Vitos Opolskytės, Andriaus Zakarausko – darbus.

Šiemet mugėje The Rooster Gallery pakvies patirti meno kūrinius neįprastoje erdvėje. Polemizuojant su susiklosčiusia tradicija meno kūrinius eksponuoti spalviškai neutralioje aplinkoje (vadinamasis balto kubo principas), sodriai mėlynas galerijos stendas taps estetiškai ir emociškai kūrinius papildančiu elementu. Spalva, šviesa, paviršių atspindžiai čia ir išryškins, nušvies, ir kartu bandys apgauti žvilgsnį, paklaidinti, įtraukti į efemerišką reginių visumą. Ekspozicinės struktūros kuriamas vizualinio nesvarumo pojūtis paskatins patyrinėti įvairias tarpines būsenas ir transformacijas.

Ši buvimo tarp, kaitos nuojauta įvairias apraiškas įgaus ir menininkų darbuose. Vienur ji tampa kūrinio naratyvu ir išsiskleidžia per kultūrinių, religinių, psichologinių pokyčių patirtis. Kitais atvejais virsmo idėja materializuojasi ir kūrinių plastikoje, kuomet tarsi pereinama iš vienos materijos į kitą. Kartais mistiškai tarsi alchemiko dirbtuvėje, kartais patikrinant ir peržengiant skirtingų medijų ribas, o paveikslams tampant ekranais.

The Rooster Gallery ekspozicija 3.16 stende.

The post Naujausius galerijos menininkų darbai „The Rooster Gallery“ stende „ARTVILNIUS’19“ appeared first on artnews.lt.

Jubiliejinė, 10-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘19“ jau trečią kartą kviečia visus naktinėti. Gegužės 30 dieną, penktadienį, pasibaigus mugės dienos renginiams, meno pulsas iš „Litexpo“ persikels į 14 Vilniaus šiuolaikinio meno galerijų, kurios savo duris atvers iki 23 val.

Gegužės 30–birželio 2 dienomis vykstančio „ArtVilnius‘19“ organizatoriai siekia mugės metu Vilnių paversti pulsuojančiu meno centru. „Užsienyje meno mugių datos derinamos prie kitų tuo metu vykstančių meno renginių, kad lankytojai, ypač svečiai iš užsienio, vienu metu susipažintų su kuo platesne miesto meno panorama. Todėl ir mums kilo idėja prieš trejus metu pradėti organizuoti renginį „Naktis galerijoje“. Džiaugiamės, kad mūsų idėją palaiko miesto galerijas, šiam renginiui organizuojančios specialius vakarus“, – teigė „ArtVilnius‘19“ vadovė Diana Stomienė.

„Naktis galerijoje“ metu galerijoje „Vartai“ (vienintelė, veiksianti iki 22 val.) lankytojai galės susipažinti su Vilniaus Dailės Akademijos tapybos bakalauro studentų baigiamųjų kūrinių ekspozicija. Kūrinius šioje parodoje pristatys trys jaunosios kartos tapytojai: Rytis Ratkevičius, Gytis Arošius bei Monika Radžiūnaitė. Galerija „AV17” pristatys italų-slovėnų kilmės menininko Luca Vanello personalinę parodą „Drėgni raumenys laukia”.

„Contour Art Gallery“ nuo 20 val. kviečia į parodą buvusio darželio patalpose (Vokiečių g. 13). Ten lankytojų laukia jaunos menininkės Eglės Butkutės darbų ekspoziciją, kuria lydės ir renginys „Hop Hop Till You Drop” su „JC Sport“ ir Jeanu Claude. Kristinos Norvilaitės galerija nuo 20.30 val. kviečia į Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda „Déjà vu“. Galerija „Meno Niša“ visų lauks su „ArtVilnius‘18“ žiūrovų prizo ir „Volfas Engelman“ premijos laureato, menininko Kęstučio Svirnelio kinetinių kūrinių ekspozicija.

Galerijos „apiece“ kūriniai pristatomi erdvėje, žiūrovui matoma pro vitrininį langą. „Naktis galerijoje“ metu ten galėsite pamatyti Marijos Puipaitės ir Vytauto Gečo ekspoziciją „Envisioned Comfort”. „Pamėnkalnio galerija“ su lankytojais susitiks menininko Vidmanto Jusionio parodos „Prieš saulę. Juslūs šešėliuose“ atidaryme, kuriame galėsite pabendrauti ir su pačiu menininku. VDA parodų salės „Titanikas“ ir tekstilės galerija „Artifex“ pristatys VDA studentų baigiamuosius darbus, o Vilniaus grafikos meno centras-galerija „Kairė-Dešinė“ kviečia į Camilla Borgheze fotografijos parodą, kurioje pristatoma Romos modernizmo architektūrą įamžinanti fotografijų serija.

Galerija „Arka“ kvies į Paryžiaus menininkų grupės „Le 4 Paris Art“ parodos „Voyage“ atidarymą, o galerijoje „Kunstkamera“ – grupinė fotografų paroda „Veidai“. Parodoje bus eksponuojami menininkų portretai užfiksuoti Romualdo Požerskio, Ramūno Danisevičiaus, Violetos Bubelytės, Lilijos Valatkienės, Juozo Kazlausko, Mindaugo Meškausko ir Kazio Daugėlos. Menininkų dienos centras „Autarkia“ kvies pamatyti savo pirmąją parodą „XVII a.“, kurioje bus pristatyti 60-ies lietuvių menininkų darbai. „The Room“ „Naktis galerijoje“ metu pristatys Inos Budrytės naujausių tapybos darbų parodą.

Pirmą kartą renginį „Naktis galerijoje“ papildys ir individualių menininkų kūriniai. Nuo 20 iki 22 val. Vilniaus senamiesčio gatvėse vyks #FocusFrance programos dalyvio menininko Thomasʼo Wattebledo performansas „Shift“. programa. Menininkas pasirodys ant dviračio Vilniaus gatvėse kartu su 7 dviratininkais iš Lietuvos: tyli choreografija ir neįprastų formų kolektyvinis darbas. Nuo 18 iki 23 val visi laukiami prie MO muziejaus, susipažinti su Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės skulptūra „Vandens lelijos“, kurios eskizas jau buvo pristatytas praėjusių metų mugėje „ArtVilnius‘18“

„ArtVilnius‘19“ organizuojama „Naktis galerijoje“ yra unikali galimybė per vieną vakarą aplankyti tiek daug Vilniuje įsikūrusių galerijų. „Naktis galerijoje“ renginys yra nemokamas. Visą „Naktis galerijoje“ programą galima rasti tinklapyje Naktisgalerijoje.lt ir „ArtVilnius‘19“ „Facebook” paskyroje.‘

Renginio rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė

Iliustracijoje: V. Jusionis. Laiptai 2015

The post Jau trečią kartą naktinėti su menu kviečia renginys „Naktis Galerijoje“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 30 – birželio 2 d. „Litexpo” parodų ir kongresų centre vyks dešimtoji jubiliejinė šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius 19“, kurioje kasmet  apsilanko virš 20 tūkst. lankytojų ir dalyvauja apie 60 meno galerijų iš 15 šalių.

ArtVilnius’19” programoje – VDA galerijos „Akademija”, „ArGenTum”, „Artifex”,  „Telšių galerija”, „Titanikas”; Dailėtyros ir kuratorystės bei Dailės ir interjero restauravimo studijų pristatymai, Architektūros katedros atstovų kurta skulptūra-skliautas didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas”.

Galerija „Akademija”  pristato du skirtingų kartų menininkus Juozą Algirdą Pilipavičių ir Juliją Skudutytę.

Architektūros katedra pristato eksperimentinį kūrinį, kuriame dera ekspresyvi meninė išraiška ir naujausios kompiuterinio modeliavimo tendencijos architektūroje. Tai 3 metrų aukščio skulptūra-skliautas, sudaryta iš beveik 1500 detalių, sumodeliuotų kompiuterinių programų pagalba ir pagamintų akademijos dirbtuvėse Vilniuje.

Pristatomas kūrinys – katedroje kasmet vykdomų inovatyvių kūrybinių dirbtuvių rezultatas. Parodos kuratoriaus docento Romualdo Kučinsko nuomone, personalinis kompiuteris jau senai yra ne braižymo, o mąstymo įrankis, padedantis žvelgti į architekto profesiją kaip eksperimentavimo ir inovacijų terpę meno aplinkoje.

Vadovaujantis tokiu požiūriu aplink jau septynis metus vykdomas dirbtuves buriasi dinamiška kviestinių dėstytojų ir ekspertų komanda, kurią šiais metais sudaro doc. Gediminas Kirdeikis (Lundo universitetas, Švedija), dokt. stud. Petras Vestartas (Lozanos politechnikos universitetas, Šveicarija), architektės Lina Vestartė (Šveicarija) ir Olga Voišnic (Lietuva).

Pristatomas kūrinys surinktas iš gofruoto kartono, kuriuo akademiją mielai parėmė pakuotę ir reklaminius stendus kurianti ir gaminanti įmonė UAB Smurfit Kappa Baltic.

Galerija „Artifex” pristato  menininkės Žydrės Ridulytės kūrybos parodą „Scintillatio” ir garsių Lietuvos tekstilininkių miniatiūrų bei mažo formato darbų kolekciją, kurioje sutiksite pastarojo laikotarpio kūrinius, ryškiausiai atspindinčius šiuolaikinės lietuvių tekstilės ieškojimus. Čia pristatomi Eglės Gandos Bogdanienės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Linos Jonikės, Laimos Oržekauskienės – Ore, Linos Ringelienės, Jelenos Škulienės, Rūtos Naujalytės, Jūratės Petruškevičienės, Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai.

Telšių galerija pristato Telšių fakulteto absolventų – Nordic Baltic Young Artist Award konkurso laureatės Laimos Antonovos ir Mariaus Bumbulio darbus.

„Titanikas” pristato jaunųjų menininkų kūrinius, kurie pasireiškia skirtingais animaciniais potyriais. Stebintys čia tampa stebimais, savo žiūrėjimu nurodydami vienas kitam intymias  parodos objektų savybes. Mes atskiriame matymą nuo savęs. Stebintysis kūnas pasisavinamas ir priskiriamas svetimam žvilgsniui, žvilgsnis patalpinamas į virtualios erdvės akligatvius.

Menininkai:
Gailė Cijūnaitytė
Bon Alog
Nidas Kaniušas

Taip pat:
Laura Sabaliauskaitė
Matas Sergijus Šatūnas
Maximilane Leni Armann
Gintarė Vaicekauskaitė
Raminta Šlepikaitė
Inga Samochvalova
Domantė Bakelytė

Architektė:  Laima Čijunskaitė

Kuratoriai: Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė,  Arturas Bukauskas

The post Vilniaus dailės akademija šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius’19” appeared first on artnews.lt.

Birželio 4 d., antradienį, 14 ir 18 val. NDG auditorijoje vyks renginiai, skirti Augustino Savicko 100-ųjų gimimo metinių minėjimui. 14 val. bus pristatyta intensyvi bei intriguojanti jubiliejaus renginių programa, o 18 val. – publika kviečiama į menininkui skirto filmą premjerą.

Tapytojas, menotyrininkas A. Savickas (1919–2012) buvo vienas pirmųjų pokarinės Lietuvos dailininkų savo kūryboje, viešame gyvenime ir pedagoginiame darbe formavęs meninės kalbos modernizavimo kryptis. Jo kūryba anksti tapo nacionalinio kanono dalimi, buvo intensyviai populiarinama viešojoje erdvėje, atpažįstama plačiojoje visuomenėje ir liko aktualia iki šiandien.

Spaudos konferencijoje menininko sūnus, tapytojas Raimondas Savickas papasakos apie kelias jau įvykusias jubiliejines tapytojo parodas ir pristatys birželio viduryje vyksiantį plenerą Trakuose bei A. Savickui skirtos memorialinės lentos Trakuose atidengimo ceremoniją. Apie dvi parodas, rengiamas Dailininkų sąjungos galerijoje ir Trakų istorijos muziejuje kalbės galerijos direktorė Kotryna Džilavjan ir muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Vilniaus dailės akademijos muziejaus vadovas, kuratorius Vidas Poškus pristatys lapkričio 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos parodos „Dirbtuvė arba kūrinio gimimas“ koncepciją, o menotyrininkė Danutė Zovienė kalbės apie A. Savickui skirtą monografiją.

Apie premjerai ir televizinei transliacijai jau parengtą filmą „Sujungęs amžius“ praneš jo prodiuserė, scenarijaus autorė Edita Mildažytė ir filmo redaktorius Saulius Pilinkus. Abu kūrėjai filmą publikai pristatys ir premjeros metu. Peržiūra vyks tą pačią, birželio 4 d., 18 val. NDG auditorijoje. Filmo trukmė – 55 min.

Pasak E. Mildažytės, filmo pavadinimas simbolizuoja A. Savicko biografiją, kurią galima įsivaizduoti kaip tiltą, jungiantį dvi Lietuvos Nepriklausomybes – tarpukario ir atkurtą 1990-ais, kuriose menininkas nugyveno po dvidešimt metų. Filme panaudoti unikalūs, iki šiol niekur nerodyti archyviniai kadrai, tarp jų yra režisieriaus Juozo Javaičio 1999 m. laidai „Kūrybos metas“ parengtas, bet taip ir neparodytas interviu, fotografo Algimanto Kunčiaus kino dokumentika.

„Filmą suskirsčiau temomis: kūryba, šeima, aistra – dirbti, girtuokliauti – nes jis viską darė su aistra“, – pasakoja E. Mildažytė. – „Ir dar yra apie sugebėjimą pereiti tuos komunistinius slenksčius…“ Filme, be A. Savicko, kalba Aloyzas Stasiulevičius ir Arvydas Šaltenis, tapytojo mokiniai Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Aleksandras Vozbinas, Audrius Gražys, Linas Liandzbergis, akademikas Antanas Andrijauskas. LRT eteryje filmas bus rodomas birželio 12 d.

Visi renginiai nemokami, be registracijos.

Iliustracijoje: Augustinas Savickas 2009 metais. Raimondo Savicko nuotrauka.

The post Dailininko Augustino Savicko šimtmečio minėjimo programa ir filmo premjera appeared first on artnews.lt.

Jau šį ketvirtadienį, gegužės 30 d., prasidėsiančioje meno mugėje ArtVilnius’19 dalyvaus net 65 tarptautinės galerijos, apie 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių, vyks daugybė papildomų renginių. Kad nepasiklystumėte gausioje keturių dienų meno programoje, išskyrėme dešimt svarbiausių jubiliejinės, 10-osios meno mugės akcentų:

1. Galerijų stendai. Svarbiausia „ArtVilnius’19“ renginio dalis – trečioje ir penktoje „Litexpo“ salėse esantys 65 galerijų stendai. „Gali grožėtis, o gali ir turėti“, – skelbia „ArtVilnius’19“ šūkis, todėl mugės organizatoriai kviečia vaikščiojant po galerijų stendus iš besigrožinčių menu tapti ir jį įsigyjančiais. Galerijų stenduose jų atstovai padės jums susipažinti su menininkų kūriniais, todėl nebijokite klausti ir domėtis.
2. #FocusFrance. Šių metų ArtVilnius akcentas „Focus–France“. Prancūzijos menui dedikuotą programą mugės organizatoriams padėjo įgyvendinti Prancūzų institutas Lietuvoje. Programos kuratorė – prancūzė Aurélie Faure. Iš Prancūzijos į mugę atvyksta 11 meno galerijų, tarp kurių ir jau gerai Paryžiaus meno scenoje įsitvirtinusios galerijos, ir kylantys vardai ar mobilios galerijos.
3. #FocusFrance programą papildys Aurélie Faure kuruojama projektinė paroda „On the Edge“ ir naujosios Prancūzijos menininkų kartos performansų programa. „On the Edge“ menininkų kūrinius rasite 4 salėje, projektų zonoje.
4. Ketvirtoje „Litexpo“ salėje tradiciškai pristatysime institucinius projektus. Šeštą kartą mugėje dalyvaus ypatingojo mugės partnerio „Lewben group“ įsteigtas fondas „Lewben Art Foundation“, pristatysiančio tarptautinę ekspoziciją „In Art We Trust“. Į „ArtVilnius“ ketvirtą kartą grįžo Krokuvoje esantis garsus šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, kuris pristatys ekspoziciją „Menininkas meno lauke“. Projektų zonoje tradiciškai dalyvaus Jono Meko vizualiųjų menų centras, pirmą kartą prisistatys Šiuolaikinio meno centras ir menininkų dienos centras AUTARKIA. Estijos šiuolaikinio meno platforma „Noar“ pristato Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimus.
5. Tarptautinėje skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje TAKAS dalyvaus 20 menininkų iš Lietuvos, Suomijos, Danijos, Ispanijos, Vokietijos, ir Latvijos. Jų darbus rasite 3 ir 5 salėse bei tradiciškai 3 salės viršuje esančioje galerijoje ir „Litexpo“ lauko erdvėje.
6. Pirmą kartą „ArtVilnius“ bendradarbiauja su Lietuvos Nacionaliniu Operos ir Baleto teatru, kuris mugės lankytojams pristato išskirtinę patirtį – šiuolaikinio baleto miniatiūras „Kūrybinis impulsas“. Tik keturi pasirodymai išskirtinai „ArtVilnius‘19“: gegužės 31d. 16.00 ir 18.00 val. bei birželio 1d. 17.00 ir19.00 val. Į šį pasirodymą galite nusipirkti specialų bilietą (įėjimas į meno mugę + baletas) „Tiketa“ arba „Litexpo“ kasose prieš renginį. Jei turite nusipirkę tik bilietą į mugę, į bilietai į baletą taip pat bus parduodami ir prieš pat renginį, „Litexpo“ 4 salėje, prie įėjimo į pasirodymą.
7. Interaktyvi edukacinė programa „Tarp kūrėjų“ kviečia vaikus, jaunimą, suaugusiuosius pačius kurti ir pamatyti, kaip menas gimsta kūrėjų rankose. „ArtVilnius‘19” lankytojai visose edukacinės programos „Tarp kūrėjų“ dirbtuvėse galės dalyvauti nemokamai, įsigiję bilietą į mugę, vaikams iki 7 metų įėjimas į mugę nemokamas. Reikalingomis medžiagomis parūpins bus pasirūpinta.
8. Mugės metu veiks LRT studija, kurioje vyks susitikimai su menininkais, tarptautinės diskusijos apie meno rinką, kolekcionavimą.
9. „Naktis galerijoje“. Gegužės 30 dieną, penktadienį, pasibaigus „ArtVilnius‘19” dienos renginiams, meno pulsas iš „Litexpo“ persikels į 14 Vilniaus šiuolaikinio meno galerijų, kurios savo duris atvers iki 23 val. Renginio programą rasite puslapyje naktisgalerijoje.lt
10. Geriausių galerijų rinkimai. „ArtVilnius” metu, atidarymo dieną, bus paskelbti geriausios komisijos išrinktos mugės galerijos, menininkas/ė, instaliacija/skulptūra ir geriausias jaunasis menininkas. Tačiau mugės lankytojai irgi galės išrinkti savo favoritus, kuriems atiteks „Volfas Engelman“ piniginės premijos. Nuo mugės pradžios iki birželio 1 dienos, jie gali balsuoti už rinktinę galeriją ir rinktinį menininką.

Iliustracijoje: Ieva Iltnere. Painting. 2016

The post TOP 10: ko nepraleisti 10-ojoje meno mugėje „ArtVilnius’19“ appeared first on artnews.lt.

Birželio 6 d., ketvirtadienį, 19:00 val. POST galerijoje atidaroma tarptautinė jaunųjų menininkų paroda „Getting My Friends Drunk“.

„Getting My Friends Drunk“ – tai serija renginių ir parodų, kurie yra nuoširdūs kaip svaiginanti akimirka kartu su draugais.

Devyni jaunieji menininkai 2018 metų vasarą kartu baigė Hagos karališkąją menų akademiją Nyderlanduose (Royal Academy of Art, The Hague) ir šiuo tęstiniu menininiu projektu, kurio pirmoji paroda įvyks Kaune šį birželį, nori atskleisti savo pasirinkimą būti ir kurti kartu.

Menininkai kviečia Jus į pirmąjį „Getting My Friends Drunk“ parodos atidarymą: „Nieko nesitikėkite, atsiveskite draugus, apgirtinkite juos, būkite atviri, šypsokitės. Jūsų gėrimais ir ne tik bus pasirūpinta. Įsijauskite į galerijos aplinką, kuri yra mūsų laikinieji namai savaitę iki parodos atidarymo. Mes norime, kad Jūs ateitumėt, mes būsime nuoširdūs ir atviri Jums. Po šio atidarymo tapsime draugais, be abejonės.“

Menininkų kūryba apima skirtingas temas, praktikas, formas, raiškos būdus. Šio projekto metu jie dirbs kartu gyvendami galerijoje, nuolat diskutuodami ir įsileisdami į kūrybos procesą vieni kitus, taip pat ir parodos lankytojus. Gegužės 31 dieną 19 valandą jie atvers galerijos duris lankytojams su renginiu „Happy Hour with Getting My Friends Drunk“, kurio metu pristatys projektą bei savo kūrybines praktikas neformalioje atmosferoje. Po šio įvadinio renginio lankytojai yra kviečiami užsukti į galeriją kasdien 18 valandą (birželio 1-5 dienomis) iki parodos atidarymo ir bendrauti su menininkais, stebėti parodos formavimosi procesą ir menininkų gyvenimą galerijoje.

Dalyvaujantys menininkai: Laila van Berge, Sara Ceruti, Ioana Ciora, Gabriela Galeano Batres, Tina Jeranko, Luuk Kuipers, Saulė Noreikaitė, Constantijn Scholten ir Sophie Schulte.

Projekto partneris: POST galerija

Projekto rėmėjas: Stroom Den Haag

Paroda veiks 2019 m. birželio 6 – birželio 16 d.

Susipažinimas su menininkais ir projektu: Gegužės 31 d. 19 val.

Galerijos lankymas iki parodos atidarymo: Birželio 1-5 dienomis 18 val.

Daugiau naujienų apie parodą ir ją lydinčius renginius galite rasti „Getting My Friends Drunk“ projekto Facebook’o ir Instagram’o puslapiuose:

https://www.facebook.com/gettingmyfriendsdrunk/

https://www.instagram.com/gettingmyfriendsdrunk/

The post Jaunųjų menininkų paroda „Getting My Friends Drunk“ POST galerijoje appeared first on artnews.lt.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje pristatoma Vilniaus dailės akademijos docentės Rasos Janulevičiūtės spalvotoji kaligrafija, įkvėpta vieno svarbiausių lietuvių filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno kūrybos. Į kaligrafijos darbus įpintos Vydūno išverstos „Bhagavadgytos“ („Dieviškosios giesmės“), vienos iš „Mahabharatos“ epo dalių, eilės. Vydūnas pirmasis 1940 metais išvertė į lietuvių kalbą šį hinduizmo religinį tekstą, kuriame ieškojo atsakymų į jį dominusius klausimus, pateikė filosofinių teksto komentarų.

Spalvotosios kaligrafijos kūrimas pasitelkiant spalvą, ritmą, formą skatina prisiliesti prie žmonijos išminties klodų, subjektyviai apmąstyti žmogiškumą – žmogaus buvimą šiame pasaulyje, veiksmą, laiką, sąmonę.

Nuo seniausių laikų kaligrafija užėmė išskirtinę vietą kultūroje. Rašytas arba pieštas tekstas gali perteikti informaciją, papuošti. Toks jis yra artimesnis dailyraščiui, gražaus rašymo menui. Visgi yra ir kitokia, svarbesnė, kaligrafijos paskirtis – perteikti rašančiojo dvasinę būseną, nuotaiką, nuojautas, pasaulėjautą.

R. Janulevičiūtė kuria knygos dizaino, kaligrafijos darbus, estampus ir ekslibrisus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Meksikoje. Menininkė 2004 metais Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvių dailininko knyga: tradicijos ir modernumo aspektai“, yra parengusi mokslinių publikacijų apie Lietuvos dizainą ir kaligrafiją.

The post Rasos Janulevičiūtės kaligrafijos paroda Kazio Varnelio namuose-muziejuje appeared first on artnews.lt.

THE ROOM galerija tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius’19 pristato naujausius tapytojos Eglės Gineitytės darbus. THE ROOM galerijos stendas Nr. 3.28 (3 salė), Litexpo.

Susitikimai su tapytoja Egle Gineityte THE ROOM stende meno mugėje numatomi:

gegužės 30 d., ketvirtadienį, 15-18 val.;

gegužės 31 d., penktadienį, 14-17 val.;

birželio 2 d., sekmadienį, 14-18 val.

Tapyba

Gyvenu su tapyba, nuolat apie ją galvoju ir tepu spalvų sluoksnius, įkvėpta aistringų menininkų ir nuolat besikeičiančios gamtos. Mano paveiksluose dominuoja peizažas, atvira erdvė, kurioje vyksta lėtas judėjimas tam tikromis kryptimis. Tapymas – vaizuotės iškrova – labiausiai jaudinantis kūrybinis veiksmas. Vaizdas keičiasi, atitoldamas nuo pirminio įsivaizdavimo. Atsiranda nauji nežinomieji, vienas sluoksnis dengia kitą, gimsta nenuspėjami spalviniai deriniai. Turiu suvaldyti savo nekantrumą, pajausti vaizduotės veikimo kryptį ir rasti sprendimą – kiekvieną dieną jis gali būti kitoks.

Tapyba – neįprasta tikrovė – melagio tiesa – teisuolio melas – įsivaizdavimo įsikūnijimas – oro tarpas – TAI, KAS iš proto ir jausmo virsta į spalvą ir formą.

Eglė Gineitytė

Eglė Gineitytė (g. 1968) – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1988-1994 m. tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose. 1993 m. studijos Zalcburgo vasaros meno akademijoje Austrijoje. Surengė apie 10 personalinių parodų, virš 18 grupinių parodų. Darbų turi NDG, MO muziejus Vilniuje, privatūs kolekcininkai užsienyje ir Lietuvoje.

Apie ArtVilnius’2019:

Šiemet tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’19” švenčia 10 metų gyvavimo sukaktį ir visus meno mylėtojus kviečia susitikti gegužės 30-birželio 2 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo”.  Jubiliejinė meno mugė prisistatys net 65 galerijas, beveik 300 menininkų iš 20 šalių. 10-osios meno mugės viešnia paskelbta Prancūzija, specialią #FocusFrance programą inicijavo ir palaiko Prancūzų kultūros institutas.

Daugiau apie meno mugės programą: www.artvilnius.com

Iliustracijoje: E. Gineitytė, Smėlis, 2019. Drobė, mišri technika, 80 x 130 cm

The post THE ROOM galerija meno mugėje „ArtVilnius’19“ pristato Eglės Gineitytės darbus appeared first on artnews.lt.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo” prasidėjo 10-oji tarptautinė meno mugė „ArtVilnius‘19“. Jubiliejinėje mugėje tradiciškai išrinktos ir paskelbtos geriausios mugės galerijos, menininkai bei kūriniai.

Šiais metais meno mugė „ArtVilnius’19“ kviečia į unikalią pažintį su šiuolaikiniu Prancūzijos menu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Vilnių atvyko net 11 rinktinių Prancūzijos galerijų ir gausybė šios šalies menininkų. Prancūzijos šiuolaikinio meno scenai dedikuotos programos #FocusFrance dalyvių pavardės ne kartą nuskambėjo ir komisijos geriausių mugės dalyvių išrinktųjų sąraše.

Nugalėtojus išrinko vertinimo komisija: komisijos pirmininkas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, „Lewben Group“ ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė ir Estijos šiuolaikinio meno plėtros centro, KAI meno centro ir šiuolaikinio meno bienalės „Tallinn Photomonth” projektų vadovė Kadri Laas. „Kaip ir kasmet, buvo nelengva išrinkti mugės geriausius, kurie pasižymi savo kūrybine įvairove”, – teigė komisijos pirmininkas Virginijus Kinčinaitis.

Prieš keletą metų meno mugėje įvesta naujovė, renkamos net septynios geriausios galerijos. Šiemet geriausiomis „ArtVilnius‘19“ galerijomis tapo (abėcėles tvarka): „Bubenberg“ (Prancūzija), „Galerie Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Galerie Thomas Bernard | Cortex Athletico“ (Prancūzija), „Kogo“ (Estija), „Māksla XO“ (Latvija), „The Rooster Gallery“ (Lietuva) ir „Titanikas. VDA parodų salės“ (Lietuva).

Komisija, nardžiusi tarp kūrinių įvairovės, bendru sutarimu sutarė geriausiu „ArtVilnius‘19“ menininku pirmą kartą paskelbti duetą – prancūzus Émilie Brout ir Maxime Marion, kuriuos pristato Prancūzijos galerija „22,48 m²“. Geriausia „ArtVilnius‘19“ skulptūra/instaliacija paskelbta #FocusFrance dalyvės Elsa Philippe šiuolaikinis kosmopolitiškas meno kūrinys, hipnotizuojantis koliažas, ekrane siūlantis šiuolaikinio pasaulio interpretaciją. Jo kūrinys yra #FocusFrance parodos „On the Edge“ dalis.

Meno mugės mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, kaip ir kasmet, geriausią „ArtVilnius‘19“ jaunąjį menininką (iki 35 m.) apdovanojo 2000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko Laurai Sabaliauskaitei, kurią pristato „Titanikas. VDA parodų salės“. Pasak komisijos pirmininko Virginijaus Kinčinaičio, menininkės darbai labai asmeniški, projekciniai, pagrįsti gilia mitologija ir tuo pačiu tirpstantys ekrano pikseliuose.

„ArtVilnius‘19” lankytojai taip pat gali išrinkti savo favoritus. Iki šeštadienio, birželio 1 d., mugėje jie gali balsuoti už patinkančią galeriją ir menininką, kuriems atiteks „Volfas Engelman“ piniginės premijos.

10-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘19” veiks gegužės 30 – birželio 2 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo”. Mugės programą galite rasti www.artvilnius.com/lt

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Globoja Vilniaus savivaldybė

Bubenberg galerija iš Prayžiaus meno pripažinta viena iš 7 geriausių

Eric Mouchet galerija meno mugėje pripažinta viena iš 7 geriausių

Geriausia „ArtVilnius‘19“ jaunąja menininke tapo Laura Sabaliauskaitė

Geriausiais menininkais paskelbtas duetas Émilie Brout ir Maxime Marion

Maksla XO galerija meno mugėje pripažinta viena iš 7 geriausių

The post Meno mugėje „ArtVilnius’19” – prancūzų triumfas appeared first on artnews.lt.

Birželio 3 d., pirmadienį, 17 val. VDA parodų erdvėje „Kremtariumas / meno krosnys” atidaroma Jono Kazlausko paroda „Arkties vaikai“.

Esu tremtinių vaikas, todėl mane nuo pat vaikystės lydėjo artimųjų pasakojimai apie komunistinio režimo žiaurumus, nepakeliamas tremties ir gulagų sąlygas, kurias reikėjo jiems iškęsti.
Ko buvo verta Rusijos valstybė, grindusi nepravažiuojamus kelius pavergtų tautų intelektualų galvomis?
Aš augau žinodamas dvi tiesas. Pirmoji – ta, tikroji, kurią girdėjau iš tremtinio, savo tėvo ir tetų bei dėdžių lūpų. Kita – ėjo šalia tikrosios tiesos, kurią sužinojau mokykloje iš vadovėlių. Augdamas supratau, kad istorijos vadovėlio vidus supuvęs, o gerai atrodo tik viršelis.
Šiandien mes suprantame, kad net vieno žmogaus auka yra per didelė kaina kuriant miglotą ateitį, o dėl iškreiptos komunistinės ideologijos buvo sunaikinti milijonai. Neužteks ir tūkstančių metų pamiršti žiaurumus, kuriuos žmonija iškentėjo.

Šį tapybos kūrinių ciklą skiriu komunistinio režimo aukoms atminti ir pagerbti, tarp kurių buvo ir mano giminaičiai – dvyniai Algirdas ir Rimgaudas Čaplikai, gimę 1936 m. 1941 metų birželį buvo ištremti į amžino įšalo žemę prie Laptevų jūros. Jiems nebuvo nei šešerių, kai nuo bado ir užklupusių ligų mirė. Tokių vaikų kaip jie, buvo labai daug. Dėl atšiaurių klimatinių sąlygų nebuvo galimybės vaikų palaidoti žemėje. Juos pridengė sniegu, kurį vėjas nuolat nupustydavo, o vėliau upės Lenos potvynių vandenys vaikų kūnus nunešė į Arkties vandenyną.
Taip ir nepažinę gyvenimo, vaikai įsiliejo į begalinę vandens platybę.

/ JONAS KAZLAUSKAS

Paroda veiks iki birželio 10 d.

The post Jono Kazlausko paroda „Arkties vaikai“ VDA parodų erdvėje „Kremtariumas / meno krosnys” appeared first on artnews.lt.

 10-oji, jubiliejinė meno mugė „ArtVilnius‘19” šeštadienio vakarą tradiciškai svečius pakvietė į uždarymo renginį Šiuolaikinio meno centre. Renginio metu buvo paskelbta, kam atiteko žiūrovų simpatijų prizai.

Jau antrus metus iš eilės žiūrovai savo simpatijas atiduoda Vilniaus dailės akademijos galerijoms. Po praėjusių metu „ARgenTum“ sėkmės, šiais metais „Volfas Engelman“ nominacija „Žiūrovų rinktinė galerija“ atiteko VDA parodų salėms „Titanikas“, kurios pristatė jaunuosius menininkus Bon, Gailę Cijūnaitytę Nidą Kaniušą, Laurą Sabaliauskaitę ir Matą Sergijų Šatūną. „Titaniko“ pristatyta jaunoji menininkė Laura Sabaliauskaitė šiais metais „ArtVilnius‘19“ komisijos buvo išrinkta geriausia jaunąją mugės menininke.

Nominacija „Žiūrovų rinktinis menininkas“ atiteko Dusetų dailės galeriją atstovavusiam Remigijui Kriukui. Tai jau antrasis kartas, kuomet žiūrovai šį menininką išrenka geriausiu. „ArtVilnius‘17” menininkų duetas Remigijus Kriukas ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė tapo „Žiūrovų rinktiniais menininkais“ ir „Volfas Engelman“ premijos laureatais.

„VDA parodų salės „Titanikas“ yra būsimų Lietuvos meno žvaigždžių kalvė. Jų pristatomi jaunieji menininkai jau ne kartą buvo komisijos išrinkti geriausiais: 2013 metais Jonas Aničas, o 2015 metais Petras Lincevičius paskelbti geriausias jaunaisiais menininkais, šiais metais Laura Sabaliauskaitė. Džiaugiamės, kad ir Dusetų galerija ir jos menininkai jau ne pirmą kartą yra pastebimi mugės lankytojų. Dusetų pavyzdys rodo, kad Lietuvoje profesionalus dailės gyvenimas vyksta ne tik didžiuosiuose, bet ir regionuose”, – šių metų žiūrovų pasirinkimą komentavo „ArtVilnius‘19” vadovė Diana Stomienė.

Šiemet geriausiomis „ArtVilnius‘19“ galerijomis tapo: „Bubenberg“ (Prancūzija), „Galerie Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Galerie Thomas Bernard | Cortex Athletico“ (Prancūzija), „Kogo“ (Estija), „Māksla XO“ (Latvija), „The Rooster Gallery“ (Lietuva) ir „Titanikas. VDA parodų salės“ (Lietuva). Geriausiu „ArtVilnius‘19“ menininku pirmą kartą paskelbtas duetas – prancūzai Émilie Brout ir Maxime Marion, kuriuos pristato Prancūzijos galerija „22,48 m²“. Geriausia „ArtVilnius‘19“ skulptūra/instaliacija paskelbtas #FocusFrance dalyvės Elsa Philippe darbas. Meno mugės mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, kaip ir kasmet, geriausią „ArtVilnius‘19“ jaunąjį menininką (iki 35 m.) apdovanojo 2000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko Laurai Sabaliauskaitei, kurią pristato „Titanikas. VDA parodų salės“.

Nugalėtojus išrinko vertinimo komisija: komisijos pirmininkas, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, „Lewben Group“ ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė ir Estijos šiuolaikinio meno plėtros centro, KAI meno centro ir šiuolaikinio meno bienalės „Tallinn Photomonth” projektų vadovė Kadri Laas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Globoja Vilniaus miesto savivaldybė

The post Meno mugės „ArtVilnius‘19” žiūrovai išrinko savo geriausius appeared first on artnews.lt.

Birželio 5 d. 17:30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės paroda „Moteris apie vyrus“.

 Dar 1977 m. pradėjusi kurti seriją „Moteris apie vyrus“ fotografė ryškiai išsiskyrė iš tuometinio meno konteksto: fiksuoti vyrų aktus buvo visiškai neįprasta. Negana to, S. Michelkevičiūtę domino ne gražūs, išpuoselėti kūnai, o priešingai – jos objektyve atsidurdavo vyresnio amžiaus, randuoti ir kitaip akivaizdžiai netobuli personažai. Menininkės kūryba ilgą laiką buvo ignoruojama ir vertinama itin kritiškai. Menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės teigimu, „Su šiais modeliais ji improvizuoja gamtoje ir studijoje, kviesdama juos judėti nuogus: stoti, gulti, klupti, laipioti, griūti ar įsisukti į draperijas. Šiurkšti lininė draperija, autorės požiūriu, artima neišvaizdžiam, grubiam vyriškam kūnui. Iš šių judėjimo improvizacijų atsiranda inscenizuoti „gyvieji paveikslai“, kuriuose dėmesys sukoncentruotas į kūno judesį“.

Parodos kuratorės Vilmos Samulionytės nuomone, paroda yra svarbi siekiant priminti primirštą Lietuvos fotografijos istorijos dalį. „Kuomet moters kūnas dažniausiai būdavo erotizuojamas, Snieguolės darbuose vyrauja kūno studija, judesys, detalė, nuotraukose nepamatysime veikėjų veidų, pati kadro kompozicija abstrahuoja kūną, nepaisoma kitų tuometinių fotografavimo taisyklių. Kitaip tariant, žvelgiant į menininkės darbus susidaro nepažinumo įspūdis, tam tikra prasme nuotraukos veikėją siekiant demaskuoti ir ironiškai perteikti savo asmeninį santykį su modeliu, o gal ir ne tik juo?“, samprotauja kuratorė. Tekstą parodai bei būsimam menininkės albumui parašė Lenkijos meno kritikas, kuratorius bei žurnalo „Szum“ redaktorius Adam Mazur.

Snieguolė Michelkevičiūtė gimė 1953 m. Kaune, maždaug 1974 m. studijuodama tuometiniame Kauno politechnikos institute pradėjo aktyviai kurti ir viešinti savo darbus. 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Jos kūrinius yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė Paryžiaus biblioteka, privatūs kolekcininkai.

Parodos metu bus rodomas filmas „Aktas“ (2000 m., rež. Janina Lapinskaitė)

Paroda veiks iki liepos 6 d.

The post Snieguolės Michelkevičiūtės paroda „Moteris apie vyrus“ „Prospekto“ galerijoje appeared first on artnews.lt.

12-osios Kauno bienalės parodoje „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ bus pristatyti Kaune reziduojančių menininkių kūriniai. Tai – projekto „Stebuklingi kilimai“ („MagiC Carpets“) rezidenčių Anos Kovačić ir Sonjos Jo meniniai tyrimai. Menininkė iš Kroatijos Ana Kovačić savo tyrimui Kaune pasirinko prof. Tado Ivanausko asmenybę, o serbų kilmės menininkė Sonja Jo tyrinėjo Šančių rajoną, rinkdama jo gyventojų ir fabrikų istorijas.

Projektas „Stebuklingi kilimai“ – tai kūrybiškos Europos iš dalies finansuojamas keturmetis tarptautinis projektas, įtraukiantis 13 organizacijų iš skirtingų Europos šalių bei koordinuojamas Kauno bienalės. Projektas sujungia vietos bendruomenes ir kylančius menininkus bendroms meno veikloms įgyvendinti.

Prof. T. Ivanausko pėdomis besekant

Menininkė Ana Kovačić kelionės temos tyrinėjimams pasirinko garsaus lietuvių zoologijos profesoriaus Tado Ivanausko asmenybę. Ana Kovačić rinko profesorių pažinojusių žmonių istorijas, įskaitant jo įdukros vyrą prof. Algirdą Baltuškevičių bei prof. Tomą Staniką, lydėjusį profesorių į jo paskutinę ekspediciją 1960 m. Obės upės link vakarų Sibire, Rusijoje. Menininkė aplankė Ventės ragą ir jame įsikūrusią ornitologinę stotį, Žuvinto biosferos rezervatą pietų Lietuvoje, bei Zoologijos muziejų Kauno centre – visi jie trečiajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje įkuti prof. T. Ivanausko iniciatyva.

Menininkė Kauno bienalės lankytojams pristatys trijų dalių įvietintą instaliaciją „Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai“, sujungiančią tris išskirtines Kauno vietas: Kauno autobusų stoties laukimo salę, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų ir Obelynės parką. Instaliacijų centre – migruojančių paukščių tema. Anos Kovačic kūriniuose paukščių migracija persipina su šiuolaikiniame pasaulyje paplitusiu žmonių nuolatiniu judėjimu.

Pirmoji instaliacijos dalis – tai Kauno autobusų stotyje įrengtas videokūrinys. Vaizdo įraše matomi menininkų ir kitų gamtos stebėtojų trumpo metražo filmai, įrašas papildytas juodomis ir baltomis fotografijomis iš prof. T. Ivanausko asmeninių albumų, taip pat Anos rezidencijos metu užfiksuotomis paukščių migracijos akimirkomis.

Antroji instaliacijos dalis įsikurs Laisvės alėjoje esančiame Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje. Šią instaliaciją sudarys 4 dioramos, pasakojančios istoriją apie kasmetinį paukščių migracijos ciklą ir jų kelionių niuansus: lizdų sukimą, migracinį nerimą, didelių vandens telkinių vengimą ir kai kurių paukščių kelionę net iki Pietų Afrikos Respublikos.

Paskutinė, trečioji instaliacijos dalis – tai paukščių stebėjimo stotis – įsikūrusi Obelynės parke, Akademijoje, netoli prof. T. Ivanausko sodybos. Paukščių stebėjimo stotis suręsta iš aplinkui Obelynę esančiuose miškuose surinktų medžių kamienų. Joje bus įrengti skirtingi paukščiams reikalingi įrengimai: lesykla, vandens maudyklėlė ir vieta, kurioje žmonės gali sėdėti ir stebėti paukščius. Pagrindinis šios instaliacijos tikslas – skatinti vietos žmones naudotis Obelynės parku poilsio reikmėms, priartinti juos prie gamtos ir ištirti tiek paukščių, tiek ir žmonių migravimo ypatumus.

Ana Kovačić (g. 1986 m.) Zagrebe gyvenanti ir dirbanti multimedijų menininkė, savo darbuose menininkė tiria ryšį tarp asmeninės ir socialinės atminties ir to, kaip atmintis įsirašiusi mūsų kūnuose ir mūsų gyvenamojoje erdvėje. Ekonominės ir politinės transformacijos, darbo ieškančių ir migruojančių žmonių istorijos, atotrūkis tarp čia ir ten, dabarties ir praeities – tai atsikartojančios jos darbų temos. Juose nagrinėjami įvairialypiai jos analizuojamose vietose vykstantys pokyčiai – ar tai būtų apleistas kaimas, perėja, vyno darykla ar jos šeimos butas. Savo darbuose menininkė pasitelkia asmenines istorijas, padedančias jai kalbėti apie „didesnes“ temas platesniame kontekste: nostalgiją, priklausymo kažkam jausmą, tapatybės paieškas ir nesaugumo jausmą.

Šančių fabrikai ir besikeičiantis darbuotojo gyvenimas

Menininkę iš Serbijos Sonją Jo patraukė Šančių rajono istorijos. Menininkė sukūrė projektą „Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio”, kuriame nagrinėjamos istorinės, 1990 metais Lietuvoje vykusios transformacijos. Į šią temą pažvelgiama iš buvusių Šančių fabrikų istorijos perspektyvos. Konceptualumo prasme Sonja Jo atskleidžia nenutrūkusį ryšį tarp pramonės ir politikos, ar tiksliau – kaip į pelno siekimą nukreiptas mąstymas prisitaiko prie savo laikų politinių ir ekonominių galimybių. Menininkės atspirties tašku tapo asmeniniai buvusių Šančių fabrikų darbuotojų liudijimai apie istorinius režimų pasikeitimus, o patį projektą sudaro dvi dalys.

Pirmoji projekto dalis – „Kaip ištaisyti savo istoriją“ atskleidžia asmenines buvusių fabrikų darbuotojų istorijas, bei jų bandymą naviguoti neramiuose komunistinių ir kapitalistinių režimų politinių ir industrinių audrų vandenyse. Menininkė surinko vietinių darbuotojų mintis, jausmus ir nuomones, ir jas įkūnijo fizinėje skulptūros formoje. Raudonų ir baltų plytų skulptūrinės konstrukcijos liudija apie komunistinės ir kapitalistinės ideologijos sankirtą. Šios skulptūros ir jų fotografijos pristatomos Kauno Šančių poliklinikoje.

Antroji projekto dalis – „Kaip atsikratyti savo istorijos“ – tai videokūrinys ir instaliacija, kurių tikslas parodyti sąlygas, kuriomis Kaunas ir likusi Lietuva priėmė visas ideologines savo istorijos transformacijas. Vaizdo įraše motyvacines kalbas sako vis savo kalbėjimo manierą bekeičianti pranešėja. Pagrindinė žinutė žiūrovui – kad istorinių ir šiuolaikinių politinių įvykių priėmimas – tai asmeninis pasirinkimas. Tuo tarpu video kūrinį lydinčią instaliaciją sudaro raudonas, sovietinį režimą simbolizuojantis kilimas, ir buvusiuose Šančių fabrikuose rastos medžiagos – dulkės bei įvairios atliekos. Instaliacija siekiama parodyti, jog kad ir kaip stengtumeisi, savo istorijos neįmanoma atsikratyti, nes ji palieka savo žymę. Ši kūrinio dalis yra pristatoma Kauno paveikslų galerijoje.

Sonja Jo (g. 1992 m.) – gyvena ir dirba Novi Sade, Serbijoje. Jos kuriamų skulptūrų ir instaliacijų centre – vizualiosios kultūros įtaka kasdienei komunikacijai, pradedant nuo vaikystės žaidimų, TV reklamų iki raudonos penkiakampės žvaigždės. S. Jo seka šių kasdien sutinkamų simbolių transformaciją, kvestionuodama dvi nesutaikomas gyvenimo koncepcijas – praeities ideologijas ir šiuolaikinį gyvenimą. Menininkės darbuose atsikartojančios temos – tai dviprasmė praeities ir dabarties prigimtis bei prasmės transformacijos skirtingose ideologinėse sąlygose.

Kelionės metaforose

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT vyks birželio 7 – rugsėjo 29 dienomis. Šiemet bienalė tyrinėja kelionę plačiąja prasme, tarpinę būseną, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kultūrinį identitetą. Šių metų birželio 7-ąją atidaroma paroda apjungs viešąsias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukinių stotyje ir jos prieigose, Kauno paveikslų galerijoje, miesto viešose ir muziejinėse erdvėse. Parodą PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sudarys bene trisdešimties menininkų darbai, iš kurių net daugiau kaip dešimt – sukurti specialiai Kaunui. Didysis atidarymo savaitgalis birželio 7 – 9 d. Daugiau informacijos: www.bienale.lt. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

The post Kaune reziduojančių menininkių Anos Kovačić ir Sonjos Jo darbai – 12-oje Kauno bienalėje appeared first on artnews.lt.

Birželio 6 d., ketvirtadienį, 16 val. M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) atidaroma Mstislavo Dobužinskio paroda „Scenografija Lietuvos teatre“.

 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą M. Dobužinskio kolekciją sudaro daugiau nei tūkstantis jo darbų – tai vertingiausias scenografijos eskizų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Joje sukaupti reikšmingiausi ir brandžiausi Lietuvos teatrui sukurti dailininko darbai, kurių nedidelė dalis pristatoma šioje parodoje. Tarp jų puikūs M. Dobužinskio istorijos išmanymo ir sugebėjimo interpretuoti istorinius šaltinius pavyzdžiai – Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ (1936) ir Modesto Musorgskio „Boriso Godunovo“ (1930) eskizai, muzikai artimu linijų virpesiu ir skaidrumu alsuojantys Charles Gounod „Faustas“ (1931) kostiumų eskizai, vienas geriausių dailininko darbų, savo meniškumu ir emociniu įtaigumu pralenkusių operos muziką, dramaturgiją ir patį pastatymą Jurgio Karnavičiaus „Radvilos Perkūno“ (1937) scenografija, kurioje dailininkas į sceną perkėlė Vilniaus architektūrinius motyvus ir atskleidė Lietuvoje kadaise dėvėtos aprangos įvairovę, Veros Smirnovos „Anderseno pasakų“ (1939) veikėjų kostiumai, kuriuose M. Dobužinskis atsiskleidė kaip literatūros žinovas.

Šiai parodai atrinkti kūriniai iš dvylikos Valstybės teatre pastatytų spektaklių. Daugelis šių Mstislavo Dobužinskio sukurtų scenografijos eskizų rodyti ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Sankt Peterburge, Minske, Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade, Gdanske, Turine vykusiose parodose.

M. Dobužinskis gimė 1875 m. rugpjūčio 15 d. Naugarde. 1895 m. baigė Vilniaus antrąją berniukų gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Dailininkas XX a. pradžioje Sankt Peterburge sutiko kompozitorių, tapytoją ir grafiką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su kuriuo netrukus tapo gerais draugais. Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio” ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.

Tarpininkaujant J. Baltrušaičiui, 1925 metais Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. Svarbiausias Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams.

Sankt Peterburge, Maskvoje, Paryžiuje dirbęs M. Dobužinskis buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių XX a. pradžioje profesionaliame Lietuvos teatre kūrusių dailininkų. Jis tapo savotišku teatro dailės estetinių principų kelrodžiu, padėjusiu pakeisti požiūrį į scenografiją, jos problemas ir tikslus. Vienas iš svarbiausių M. Dobužinskio kūrybos bruožų buvo sugebėjimas, derinant režisieriaus ir dailininko idėjas, kurti spektaklį kaip meninę visumą. Taip pat retrospektyvizmas – daugelyje spektaklių scenoje dailininkas siekė senosios architektūros formomis, veikėjų kostiumais, butaforijos detalėmis atskleisti epochos dvasią, jos stilių.

1938 m. dailininkas išvyko į Londoną, o 1939-aisiais į JAV, kur dirbo įvairiose meno srityse, rengė parodas, kūrė architektūrinius peizažus, dekoravo filmų pastatymus, kūrė scenografiją teatrams. Į Europą M. Dobužinskis grįžo 1947 m. Lankėsi Paryžiuje, Londone, Šveicarijoje, beveik dvejus metus dirbo Milano „La Scala“ ir Neapolio „San Carlo“ teatruose Italijoje. Rašė atsiminimus. Dailininkas mirė 1957 m. lapkričio 22 d. Niujorke.

Paroda veiks: 2019 06 06 – 2019 07 11

M. Dobužinskis, Raimonda kostiumų eskizas, 1933

The post Mstislavo Dobužinskio paroda „Scenografija Lietuvos teatre“ Druskininkuose appeared first on artnews.lt.

 Birželio 7 d. 18 val. (penktadienį) galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Vlado Balsio paroda „Pusė parodos“. Galerijoje viduramžių žvakių šviesos apsuptyje pristatoma nematomų kūrinių vienatvė.

Vladas Balsys kūryboje permąsto architektūros ir meno procesų galimybių ribas. Ieškodamas naujų ir praplėsdamas esamų procesų erdves dažnai naudoja nebūties idėją, kuri neretai atskleidžia kritines vizualinių galimybių pažinimo ribas. Naujausioje parodoje Vladas Balsys kviečia atrasti nežinomų kūrinių melancholijos krantus. Parodos architektūra padalinta į dvi lygias puses. Vienoje parodos pusėje – kūrinių tylos atspindžiai, paveikslai su įrėmintomis tuštumomis, apvali Sizifo knyga ir smaragdinis spindulys. Šioje pusėje kūriniai sujungti nematomu laukimo nerimu. Tamsioje salėje išeksponuoti kūriniai neturi aiškaus kūno, formos, mastelio. Juodoje ekspozicinėje dėžėje patalpintas net baltas rūkas. Parodos lankytojas galės jį ne tik apžiūrėti, bet ir įkvėpti, paglostyti arba ranka mostelėjus akimirksniu išblaškyti. Visi kūriniai čia tirpsta laike, balansuoja tarp būties ir nebūties pasirinkimo galimybės. Antrojoje parodos pusėje – absurdo tuštumos akistata. Kūriniai šioje pusėje neeksponuojami. Tai svarbiausioji parodos dalis. Autorius čia atrakina niekam nežinomas parodos teritorijas ir išardo kūrinių regimybes. Ši pusė – tai matomos parodos pusės tikėjimo šešėlis.

„Tikiu, nes tai absurdiška“. Lotyniškas posakis – „Credo quia absurdum est“, ištartas Kvinto Terturlijono prieš daugiau nei tūkstantį metų šiandien mums padeda suprasti, kodėl meno galerijose viešpatauja migla. Dažnas lankytojas atsidūręs parodų salėje užduoda vieną ir tą patį klausimą – „Ką tu galvoji apie tai?“. Retorinis klausimas. Mįslė ‒ ne ką mes galvojame apie tai, o kodėl mes apie tai susimąstome? Akivaizdu, nėra ribų tarp veiklos rūšių, kurias žmogus pasirenka norėdamas suprasti ir mylėti. Jos įsismelkia viena į kitą, o jas sujungia bendras nerimas. Nuo XVI a. meno parodos poveikio strategija išliko beveik nepakitusi – tai socialinės komunikacijos ir kūrėjo galios demonstravimo priemonė. Nors praėjo daug laiko, tačiau šiuolaikiniai menininkai parodas vis dar užpildo materialiais daiktais (kūriniais). Jie skirti jaudinti lankytojų jusles. Stebėdami įvairius objektus (skulptūras, paveikslus, instaliacijas ir pan.) žiūrovai kiekvieną kartą įgyja vis naujas patirtis ir vis dažniau su nepasitikėjimu imasi analizuoti aplinką. Taip gimsta nauji klausimai. Vieni žavisi paroda, kiti diskutuoja, treti kažką atranda, ketvirti raminasi, penkti tiesiog pasiklysta ieškodami atsakymų ir nieko nebesupranta. Taip atsitinka beveik visada, nes tikroji parodų prigimtis – paklaidinti. Sukurtos ekspozicijos lankytojus dažniausiai apgaubia tiršta migla. Šiuolaikinio meno parodas sudėtinga suprasti, todėl lankytojai salėse tiesiog medituoja. Tai lyg budizmas. Absoliučiai nesvarbu į ką žiūrėti – ar vienokią abstrakciją, ar kitokią, tai lyg ritualinė meditacija. Tai tarsi užburtas vaikščiojimas iš vienos parodos pusės į kitą. Galerijoje gali būti balta siena, gali būti juoda siena, arba tiesiog įvairiausios kūrinių variacijos – lankytojas parodoje įgyja kintamas patirtis.

Anksčiau, viduramžiais, žmonės išeidavo į vienuolynus, kad žvakių šviesos tyloje atrastų daugiau laiko sau. Dabar atrodo, kad vieni žmonės iškeliauja tapti menininkais, o kiti atvyksta į galerijas tapti žiūrovais. Galbūt abi pusės tiesiog siekia pabėgti nuo pasaulio? Sunku prisipažinti.

Paroda veiks iki liepos 12 d.

The post Galerijoje „si:said“ atidaroma Vlado Balsio paroda „Pusė parodos“ appeared first on artnews.lt.

Rupert kviečia į seminarą „Istoriniai maldos namų virsmai”, kurio metu pranešimus skaitys istorikas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir menininkas, birželio mėnesio Rupert rezidentas Erdem Taşdelen. Seminaras vyks birželio 12 dieną, trečiadienį, nuo 12 val. Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12, Kėdainiai). Pranešimai bus skaitomi lietuvių, anglų kalbomis. Šis nemokamas bei atviras visuomenei renginys yra Rupert viešosios programos dalis.

Seminaro metu istorikas Rimantas Žirgulis trumpai pristatys Kėdainius kaip XVII a. reformacijos centrą ir kartu šešių konfesijų miestą, parodys bei aptars daugelio miesto maldos namų transformacijas. XVI a. pab. – XVII a. pr. katalikų bažnyčią atima ir užima evangelikai reformatai, XVIII a. pab. sunyksta pirmoji evangelikų reformatų bažnyčia, XIX a. antroje pusėje miesto savininkas grafas E.Totlebenas parko papuošimui pastato minaretą, XIX a. pab. pirmoji stačiatikių cerkvė perkeliama į kapines ir tarnauja kaip kapinių koplyčia, sovietmečiu uždaromos ir nacionalizuojamos evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, katalikų Šv. Juozapo bažnyčios, trys sinagogos ir paverčiamos odos, grūdų, elektros aparatūros gamyklos, rajkoopsąjungos sandėliais ir sporto mokykla. Neuždarytos liko tik katalikų Šv. Jurgio bažnyčia ir stačiatikių Kristaus Atsimainymo cerkvė. Vėliau, kaip ir įvairūs kiti maldos namai, pastatai atgavo savo paskirtį arba tapo kultūros ir švietimo objektais.

Menininkas Erdem Taşdelen šį birželį atlieka kūrybinę rezidenciją Rupert meno ir edukacijos centre, Vilniuje. Rezidencijos metu jis vystys video ir garso instaliacijų projektą pavadinimu A Minaret for the General’s Wife (lt. „Minaretas generolo žmonai“). Šios neformalios prezentacijos metu Erdem papasakos apie savo susidomėjimą Kėdainių minaretu, pasiūlys objektą suvokti kaip metafora kultūrinei buvimo svetimu patirčiai. Tuo pačiu, jis aptars trumpalaikę laiklik sampratos evoliucijos istoriją. Tai sekuliarizmo koncepcija naudota Osmanų imperijoje ir Turkijos respublikoje, atėjusi iš prancūziškos laïcité sąvokos

Rimantas Žirgulis – istorikas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, daugelio ekspozicijų, parodų, leidinių, straipsnių, autorius arba bendraautoris, mokslinių konferencijų, TV ir radijo laidų, tyrimų kelionių dalyvis. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus atkūrimo Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Daugiakultūrinio centro įkūrimo mažojoje žieminėje sinagogoje, paminklinių lentų Vilniaus Gaonui Elihaju (1997), Kėdainių žydų bendruomenei (2006), A. Freitagui (2008), P. Stolypinui (2011), paminklų-instaliacijų „Milošfonas“ (Nobelio premijos laureatui, Kėdainių krašto garbės piliečiui Cz. Miloszui) (2011), „Shoa. Ich bin Keidaner” ir „Atminties siena“ (holokausto metu nužudytoms Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenėms) (2011), nacių nužudytiems Europos žydams (2017), ir sugriautiems E. Totlebeno rūmams (2017) pastatymo iniciatorius. 2015 metais apdovanotas ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikos Kavalieriaus Ordinu.

Erdem Taşdelen – turkų-kanadiečių kilmės menininkas, gyvenantis ir dirbantis Toronte. Jo kūryba artima konceptualiam menui, pasitelkia įvairias medijas: instaliaciją, vaizdo klipus, skulptūrą, garsą ir leidybą. Menininko kūriniuose abejojama saviraiškos idėja kultūriškai išmoktų elgesio modelių kontekste. Menininkas dažnai remiasi unikaliais istoriniais pasakojimais tam, kad atkreiptų dėmesį dabartinių socio-politinių problemų sudėtingumą. Buvo apdovanotas Joseph S. Stauffer Prize in Visual Arts by the Canada Council for the Arts srityje 2016 metais ir Hnatyshyn Foundation Charles Pachter Prize for Emerging Artists premija 2014 metais, šiuo metu Sobey Art Prize nominantas.

Rupert programas dalinai remia Lietuvos kultūros taryba. Menininko Erdem Taşdelen rezidenciją remia Office of the Canadian Embassy to Lithuania.

Renginio partneriai: Kėdainių krašto muziejus

The post Seminaras: Istoriniai maldos namų virsmai appeared first on artnews.lt.

Birželio 7 d., 18.00 val. VGMC  galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3) pristatoma Augusto Bidlausko kūrybos paroda „Tiek tos gamtos“.

Anot parodos autoriaus, žmonėms svarbu turėti aiškias taisykles ir raciją. Gamta – tai fonas arba kilimas: gražu, bet turi būti ir funkcionalu; malonu padams, bet kaupia dulkes. Todėl periodiškai prisireikia siurblio, reiškiančio pasaulio sutvarkymą. Tokiu būdu buitis ima viršų, bet nervas tarp kultūros ir natūros išlieka jautrus. Šiame kontekste ne mažiau prieštaringa ir žmogaus anatomija, balansuojanti tarp pilvo ir galvos. Tai veda prie siužetų su gamtos reiškiniais, kūnais, kultūriniais artefaktais, klausiant, kuris iš šių elementų dominuoja.

Augustas Bidlauskas (g. 1981) 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistrantūrą. Nuo 2007 m. dalyvauja parodose. Kūryboje naudoja išskirtinai mecotintos techniką. Beveik dešimtmetį Augusto kūriniams yra būdinga žmogaus tema, kurią dailininkas interpretuoja pasitelkdamas alegorijų kalbą, su neslepiama ironija tyrinėdamas žmogiškumo ribas ir silpnybes. Naujausiame kūrinių cikle autorius imasi jam sudėtingiausios temos – peizažo. Paradoksalu, tačiau sąmoningas siekimas atsitraukti nuo žmogaus veda į daugiasluoksnį pasakojimą būtent apie jį.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Paroda veiks iki birželio 22 d.

Iliustracijoje: Augustas Bidlauskas. Iš serijos Tiek tos gamtos. 2019

The post Augusto Bidlausko paroda „Tiek tos gamtos“ galerijoje „Kairė-dešinė“ appeared first on artnews.lt.

Šiuolaikinio meno centras kviečia į grafikos dizainerės ir žurnalo leidėjos Julie Peeters paskaitą apie menininkų leidžiamų žurnalų ir kitų leidinių istoriją bei žurnalo BILL antrojo numerio pristatymą.

Nemokamas renginys vyks birželio 5 d., trečiadienį, 19:30 Šiuolaikinio meno centro skaitykloje ir skulptūrų kieme.

Renginyje taip pat dalyvaus žurnalo redaktorė Elena Narbutaitė ir vienas iš prisidėjusių menininkų Gintaras Didžiapetris.

BILL yra foto-istorijų žurnalas. Siekiant neblaškomo vizualinio skaitymo, visi žurnale pasirodantys vaizdai spausdinami be lydinčiųjų tekstų. Žurnalą leidžia „Roma Publications“. Jį ofsetu spausdina vienuoliai Vokietijoje, o kiekvienas prisidedantis gali užimti po 16-a puslapių iš skirtingų popieriaus rūšių.

Antrajame BILL numeryje rodomi Lindos van Deursen, Gintaro Didžiapetrio, Jason Dodge, Hanso Holleino archyvo, Ingės Ketelers, Jocheno Lemperto, Raimundo Malašausko, Barto Juliaus Peterso / T L P S, Reto Schmid, Megan Francis Sullivan, Tadanori Yokoo ir Tadashi Kurahashi, Ann Woo, Jiajia Zhang ir RareBooksParis (reklamuotojo) darbai.

Julie Peeters yra grafikos dizainerė, redaktorė ir pedagogė gyvenanti Briuselyje ir nuo 2006 m. turinti savo dizaino studiją. Peeters yra dirbusi su tokiais klientais kaip Wattis institutas, Pompidou centras, „Artspeak“ ir Miuncheno „Kunstverein“, kur ji taip pat redaguoja ir kuria dizainą kas ketvirtį metų išeinančių leidinių serijai. Ji yra sukūrusi knygų dizainą tokiems menininkams kaip Laure Prouvost, Karelas Martensas, Haegue Yang, Yuji Agematsu ir Silke Otto-Knapp. 2015 m. Leipcige jai įteiktas „Goldene Letter“ prizas. Peeters yra dėsčiusi grafinį dizainą Gerrito Rietveldo akademijoje Amsterdame, Karslrūjės HFG ir KASK konservatorijoje Gente.

Šis renginys yra Šiuolaikinio meno centro skaityklos renginių programos dalis. Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

The post Grafikos dizainerės ir žurnalo leidėjos Julie Peeters paskaita ŠMC appeared first on artnews.lt.