Gegužės 24 d. (penktadienį), 19 val., galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas) vyks lietuvių menininko Povilo Ramanausko parodos atidarymas.

Jau nuo tapybos studijų pradžios pradėjau eksperimentuoti su įvairiomis tapybos technikomis ir medžiagomis. Buvo ir yra įdomu ieškoti tapybos ribų. Kur yra tapyba, kur galime įvardinti kūrinį, kaip tapybos raiškos rezultatą, o kur jau yra „netapyba“. Kiek aktuali tapybos sąvoka šiuolaikiniame mene apskritai?

Erdvės, iliuzijos kūrimo dvimatėje plokštumoje, dvimatės tapybos man nepakako. Kūrybos procese teko ir tenka išbandyti daug skirtingų ir netradicinių medžiagų ir paviršių, įvairių tapybos technikų. Šiuolaikinei tapybai plėstis yra be galo daug galimybių, stengiuosi ieškoti ir atrasti kuo daugiau variantų, vizualių variacijų.

Tad, nuosekli šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieška kūryboje ir ėjimas iš dvimatės tapybos į erdvinę tapybą. Tapybos raiškos galimybių ekspansija, įtraukiant erdvę, eksperimentuojant su įvairiomis tapybos technikomis, medžiagomis bei kitomis meno rūšimis kaip instaliacijos menas, objekto menas, skulptūra – tapo kasdiene kūrybine praktika.

Lanksčioji tapyba tiek fizine, tiek idėjine reikšme kalba apie šiuolaikinės tapybos plačias ir atviras, vizualias ir koncepcines galimybes. Kūryboje nagrinėju santykį tarp tapybos kūrinio ir objekto, tapybos ir instaliacijos meno, skulptūros sintezės, medijų persipynimo. Kūrinys tarp tapybos proceso rezultato ir instaliacijos meno objekto – hibridas.

Parodos organizatorius: galerija „Meno parkas“

Partneris: „Gleixnerart“

Parodą galerijoje galima bus aplankyti iki birželio 29 d. / Galerijos darbo laikas: II-VI: 14:00-18:30

The post Povilo Ramanausko paroda galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe appeared first on artnews.lt.

Gegužės 24 d. įvyksiančiame LVII Vilniaus aukcione laukia istoriniai įvykiai, kurių epicentre – du meno kūriniai. Pirmą kartą lietuviškų aukcionų istorijoje pristatoma absoliuti retenybė – originali Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) akvarelė, tapusi Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri išleisto albumo Vestigia delle Terme di Tito titulinio lapo pirmavaizdžiu. Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas lietuviško meno kūrinys, – Antano Samuolio (1899–1942) „Liga“ aukcione vėl ieškos pirkėjo ir tikrins meno rinkos galimybes.

„Šis aukcionas skyrėsi nuo ankstesnių savo struktūra – praėjusią savaitę sėkmingai baigėsi pirmoji jo dalis, skirta lietuviško dizaino objektams, o kitą savaitę pasitinkame antrąją dalį, skirtą lituanistinei vaizduojamajai dailei. Šios dalies aukciono kolekcija suskirstyta į devynias temas, o iš viso ją sudaro 150 lotų. Iš pirmo žvilgsnio tai – įprasti kūriniai: tapyba ir grafika, skulptūros, kartografija ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės, tačiau tarp jų yra tokių retenybių, kad vien dėl to LVII Vilniaus aukcioną galima pavadinti tiesiog istoriniu“, – sako Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Pati didžiausia šio aukciono pažiba – P. Smuglevičiaus akvarelė „Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius“, tapusi titulinio Romos antikvaro ir leidėjo L. Mirri išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo Vestigia delle Terme di Tito titulinio lapo pirmavaizdžiu. 1775 m. tapytoje akvarelėje įamžintas istorinis momentas – Romos visuomenės apsilankymas tuomet Eskvilino kalvose atrastų rūmų kasinėjimų teritorijoje.

„Piešinio pobūdis, atlikimo profesionalumas, kruopštumas ir detalumas rodo, kad tai tikrai Smuglevičiaus rankos piešinys. Tą liudija ir signatūra lapo apačioje centre“, – teigia darbo ekspertizę atlikusi Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (hp) Rūta Janonienė.

Yra žinoma, kad L. Mirri vadovaujami Romos Eskvilino kalvos archeologiniai tyrimai vyko nuo 1774 m. gruodžio iki 1776 m. kovo mėn. 1775 m. balandį pasirodžiusiame leidinyje Antologia Romana buvo aprašyti keturi iš visų šešiolikos čia rastų kambarių, kurių sienas ir skliautus dengė tapyba bei stiuko ornamentai. Atkasti interjerai dviem dienoms buvo atverti Romos publikai, o kol žmonės grožėjosi atkastomis freskomis, P. Smuglevičiui ir architektui Vincenzo Brenna (1745–1820) buvo pavesta atlikti meninę dokumentaciją ir užfiksuoti vaizdus. Vėliau grafikas Marco Carloni (1742–1796) juos išraišė oforto technika ir paruošė minėtam albumui. Šalia vario graviūrų leidinio L. Mirri išleido de luxe Vestigia delle Terme di Tito leidimą su originaliomis P. Smuglevičiaus akvarelėmis, kurios yra itin retos. Keletas jų iš šio leidimo yra saugomos tokiuose muziejuose kaip Paryžiaus Luvras ar Sankt Peterburgo Ermitažas.

Šį retą P. Smuglevičiaus kūrinį LVII Vilniaus aukcione lydi ir dvi pagal jo piešinius sukurtos M. Carloni graviūros, 1912 m. Juozapo Zavadskio 500 egzempliorių numeruotu tiražu išleistas leidinys „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“ bei lenkakalbių Lietuvos menininkų palikimo puokštė, kurioje galima rinktis ir įstabų Mikalojaus Konstantino Čiurliono mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) kūrinį „Vandens lelijos (Jono Okunios parko prūde)“, ir grafų Tiškevičių dvaro tapybos meistro Kazimiero Mordasevičiaus (1859–1923) „Merginos portretą“, ir Stanislovo Bohušo–Siestšencevičiaus (1869–1927) Vilniaus turgų scenas, ir daugybę kitų.

Nėra jokių abejonių, kad aukciono intrigą kurstys ir lietuviškų aukcionų istorijoje brangiausiai įkainotas meno kūrinys – vieno reikšmingiausių XX a. I p. tapytojų, arsininko Antano Samuolio (1899–1942) alegorinė kompozicija „Liga“, grįžusi iš naujo pasitikrinti savo vertės ir galimybių meno kūrinių rinkoje. Ji kartu su dar šešiais dailininko atrinktais darbais buvo eksponuojama 1932 m. surengtoje pirmojoje ARS parodoje. Artimą ryšį su kūrėjo rodo ir faktas, kad būtent šį paveikslą dailininkas yra atvaizdavęs ir kitame savo darbe „Mano kambarys“.

Be šių, LVII Vilniaus aukciono antrosios dalies rinkinį puošia ir visų laikų perkamiausių autorių vardai, tai – Kazys Šimonis, Vytautas Kasiulis, Jonas Čeponis, Adomas Galdikas, Zigmas Petravičius ir kt.

LVII VILNIAUS AUKCIONO DATOS
Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10, Vilnius)

Ekspozicija:

Gegužės 22–23 d. nuo 10 iki 18 val.
Gegužės 24 d. nuo 10 iki 14 val.

Aukcionas:

Gegužės 24 d. nuo 18 val.

The post LVII Vilniaus aukcione laukia istoriniai įvykiai appeared first on artnews.lt.

Š. m. gegužės 23 d., galerijoje apiece atidaroma Marijos Puipaitės ir Vytauto Gečo konceptualaus dizaino objekto Envisioned Comfort paroda. Objektas, vienas iš tipologiškai skirtingų sėdimųjų baldų serijos, kurių formą sukuria toks pat konstrukcinis principas. Šiuo atveju – tai balno ergnomika paremtas atsisėdimas.

Inspiracija šiai kolekcijai buvo fantazavimas apie baldą, kuris suteiktų maksimalų malonumo ir saugumo jausmą, kokį tik gali suteikti materiali aplinka. Tokia savijauta yra įvardijama kaip pasąmoninė asociacija su mūsų priešgimimine stadija.

Darbo pobūdis, kai yra pradedama nuo abstrakcijos, leidžia trumpam ištrinti informaciją, ką mes žinome apie kasdieninius daiktus ir atveria galimybę permąstyti bei perkurti juos visai iš naujo.

Žiūrint į šį sėdimąjį baldą, galima įžvelgti paralelę tarp fantaziją užfiksuojančio, įrėminančio racionalaus mąstymo ir baldo konstrukcijos, kuri organišką, plaukiančią formą paverčia ergonomišku objektu.

Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas šioje kolaboracijoje sujungė savo skirtingas dizaino praktikas, vizualizuodami vienas kitam papasakotas fantazijas.

apiece – vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinio ir/ar dizaino objekto parodų galerija. Parodų formatą inspiravo siekis paskatinti išsamiau pasidomėti kūrinio/objekto autoriumi ar šiuolaikiniu menu apskritai. Daugiau apie apiece – www.apiece.lt

Paroda veiks iki š. m. birželio 20 d.

The post Marijos Puipaitės ir Vytauto Gečo dizaino objekto Envisioned Comfort paroda galerijoje apiece appeared first on artnews.lt.

Būna gyvenime nesiseka, nesiseka, nesiseka, o po to ima ir taip nepasiseka, o tada ir vėl nesiseka, nesiseka, nesiseka. Niekaip negali rasti. Politinės minties, kultūros, ar mokslo proveržiai ištinka rodos tamsiausiomis žmonijai akimirkomis. Toks buvo ir XVII amžius, viena vertus tai – “apšvietos”, mokslo, geografinių atradimų, miestų suklestėjimo šimtmetis, kita vertus istorikai šį laikmetį vadina “Didžiaja krize” – žlunga daugybė valstybių, taip pat ir Abiejų Tautų Respublika, vyksta karai bei siautėja epidemijos, šiame gaivale gimsta miestiečio sąmonė, susiformuoja nauja klasė, steigiamos pirmosios mokslo bei meno akademijos bei greta jų įsteigtuose salonuose įvyksta pirmosios dailės parodos.

Gegužės 23d., ketvirtadienį, 19.00 val., “Autarkia” menininkų centras kviečia į pirmosios parodos “XVII a.” atidarymą.

Parodoje dalyvauja: Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda (Pakui Hardware), Eglė Kulbokaitė ir Dorota Gaweda (Young Girls Reading Group), Laura Kaminskaitė, Dalia Dūdėnaitė, Ona Juciūtė, Anastasija Sosunova, Beatričė Mockevičiūtė, Viktorija Damerell, Viltė Bražiūnaitė ir Tomas Sinkevičius, Monika Kalinauskaitė, Rūtenė Merkliopaitė, Gabrielė Adomaitytė, Ieva Rojūtė, Žygimantas Kudirka, Nerijus Rimkus, Indrė Šerpytytė, Neringa Vasiliauskaitė, Austėja Vilkaitytė, Monika Janulevičiūtė ir Antanas Lučiūnas, Emilė Skolevičiūtė, Patricija Jurkšaitytė, Jurga Barilaitė, Eglė Karpavičiūtė, Raimundas Malašauskas, Deimantas Narkevičius, Nomeda ir Gediminas Urbonai, Artūras Raila, Evaldas Jansas, Dainius Liškevičius, K. Bogdana(s), Gintautas Trimakas, Robertas Narkus, Antanas Gerlikas, Juozas Laivys, Gediminas G. Akstinas, Kazimieras Sližys, Jokūbas Čižikas, Donatas Jankauskas (Duonis), Žilvinas Landzbergas, Vytautas Viržbickas, Augustas Serapinas, Andrej Polukord, Vytenis Burokas, Ignas Krunglevičius, Paulius Petraitis, Vitalijus Strigunkovas, Kristijonas Naglis Zakaras, Rokas Valiauga, Rytis Urbanskas, Kalendra, Rokas Pralgauskas, Ugnė Straigytė, Gabrielė Gervickaitė,  Remigijus Praspaliauskas, Egidijus Praspaliauskas, Mikko Kuorinki, Alex Bailey ir Krõõt Juurak, Kaspars Groševs, Nicholas Matranga ir kiti.

The post Paroda „XVII a.“ menininkų centre „Autarkia“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 21 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros studentų Ryčio Ratkevičiaus, Gyčio Arošiaus bei Monikos Radžiūnaitės bakalauro baigiamųjų darbų ekspozicija, kuri galerijoje veiks iki gegužės 31 dienos.

Rytis Ratkevičius ekspozicijoje „Dėmesio centre“ pristato Lietuvos pop kultūros žvaigždžių bei politikų portretų seriją. Portretuose vaizduojami personažai nėra perteikiami realistiškai, autorių labiau domina bendri vaizduojamoms asmenybėms būdingi bruožai ir mimikos, kurie dominuoja tarp dažnai socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje matomų žmonių, siekiančių dėmesio ir atpažinimo. Abstrahuodamas portretuose vaizduojamus asmenis, autorius analizuoja tiek pavienius personažus, tiek visą sistemą, kurioje jie egzistuoja. Vaizduodamas žinomus žmones autorius panaudoja retai šiam tikslui naudojamą mediją – tapybą, kuri padeda išryškinti šio reiškinio prigimtį, priešingai nei fotografija ar video reportažas, tapybos darbas suteikia galimybę kontempliuoti vieną vaizdą, atveria galimybes kurti naujus kontekstus.

Gytis Arošius ekspozicijoje pavadinimu „Enigma“ pristato tapybos darbus, kuriuose tyrinėja XX a. architektūrą, karines inovacijas bei jų istorijas. Kūriniuose vaizduojami industrinės paskirties pastatai bei praeito amžiaus išradimai, turintys monumentalumo, didybės, groteskiškumo, dominuoja brutalizmas. Vaizduodamas šiuos objektus autorius neatsižvelgia į tai, kokia buvo jų paskirtis, jis gilinasi į patį vaizdinį ir interpretuoja juos kaip grėsmę keliančius objektus, pranašaujančius blogas pasekmes. Autorius vaizdą konstruoja koliažo principu apjungdamas užfiksuotus vaizdus, personažus bei įterpdamas svetimkūnius. Toks principas sukuria apokalipsės nuojautą, kūriniuose pranyksta laiko suvokimas, susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis, dėl to darbuose slypi įtampa, baimė, nežinomybė.

Monikos Radžiūnaitės ekspozicija „Stultus pictorem“ kalba apie kvailybę, kurią autorė vaizduoja pasitelkdama vidurmažių ikonografiją, simboliką bei įvairius dailės pavyzdžius. Anot autorės, didelis siekis užpildyti nedokumentuotus bei pamirštus istorijos etapus lemia paklaidas, kurios įtakoja visuomenės tikrovės suvokimą, įsitikinimus. Susidaro terpė, kurioje žmonės gali manipuliuoti, remtis kito nežinojimu ar neišmanymu, dėl to autorė sąmoningai pasirenka kvailybę kaip kūrybinę strategiją, kuri išvaduoja nuo poreikio žinoti ar suvokti tikrąsias vaizdų reikšmes. Tyčia klysdama ji maišo simbolius, reikšmes, netikslius vertimus, pasinaudodama pseudointelektualo kauke, leidžia sau kurti naujus kontekstus ir sąsajas. Taip atsiranda ir „Stultus pictorem“ – klaidingai Google vertėjo pagalba išversta frazė, reiškianti kvailą tapytoją, trumpai iliustruojanti visą M. Radžiūnaitės kūrybos principą.

The post VDA tapybos katedros studentų paroda galerijoje „Vartai“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 28 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Lietuvoje gyvenančio jaunojo menininko Klauso Richterio paroda „Bajorai“, kurioje fotografas nagrinėja vieno Lietuvos miestelio istoriją.

„Mano tikslas – brėžti praeities ir dabarties naratyvą, pasitelkiant ne tik mano sukurtus darbus, bet ir Bajoruose gyvenančių šeimų albumų nuotraukas bei pokalbius su jais pačiais“, – teigia autorius.

Fotografijomis menininkas kalba apie užmirštus žmones, gyvenančius marginalizuotoje Europos dalyje, o kartu – ir apie nūdienos Lietuvos visuomenę. Tačiau ši serija – ne tik apie mažą visuomenės dalį. Greitai galima susidaryti įspūdį, kad „Bajorų“ serija reflektuoja ir trauminę mūsų visuomenės patirtį bei neišspręstas ir užmirštas praeities temas.

Albumuose rastos nuotraukos reprodukuojamos ant tekstilės, taip atkreipiant dėmesį į daiktiškumą ir laikinumą. Pažvelgus į fotografijų serijos atvaizdus, akivaizdžiai jaučiamas praėjęs laikas. Menininko žvilgsnis tarytum krypsta į yrančius objektus, kurių jau greitai nebeliks.

„Bajorai“ yra Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno programos magistranto Klauso Richterio baigiamasis darbas. Prieš persikraustydamas į Bajorus 2017 m., jis gyveno Berlyne, Vokietijoje, kur 2016 m. baigė studijas Ostkreuzo fotografijos mokykloje. Jo baigiamasis darbas, dokumentinės fotografijos ciklas „Cikorisa“, buvo apie romų bendruomenę Vengrijoje. 2012 m. jis įgijo tarptautinio vystymo bakalauro laipsnį Vienos universitete. Klausas Richteris gimė ir užaugo Vienoje.

Paroda veiks iki birželio 22 d.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

The post Klauso Richterio paroda „Bajorai“ Vilniaus fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gegužės 24 d., penktadienį, 19 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vyks Sophios Holst paskaita „Pasekminės Vilniaus erdvės“. Paskaita vyks anglų kalba

Vilnius keičiasi. Postsovietinis miestas išgyvena radikalų virsmą į vakarietiškos išvaizdos miestą. Nauji projektai įgyvendinami paskubomis, akcentuojant naują identitetą ir maksimalių pelną, dažnai ignoruojant senesniojo Vilniaus savybes. Atviros, neprograminės ir neformalios erdvės, kurių vis dar gausu, taip pat panašiu tempu nyksta iš miesto peizažo. Šiame tyrime ir urbanistiniame projekte, atliktame Sophiai Holst studijuojant tarptautinėje architektūros magistro programoje Leveno katalikiškajame universitete Briuselyje bei architektūros magistro programoje Vilniaus dailės akademijoje, keliamas klausimas: kaip galime atpažinti šių neformalių erdvių perteikiamas savybes, kokią socio-erdvinę vertę jos turi, ir kaip jos gali būti artikuliuojamos bei įtraukiamos į miesto vystymą?

Baigusi vizualiųjų menų bakalauro ir magistro studijas Gerrito Rietveldo akademijoje Amsterdame, Holst nuo 2013 iki 2015 m. dirbo Annės Holtrop architektūros studijoje. Po mainų programos Vilniuje, ji „Suma Cum Laude“ baigė tarptautinę architektūros magistro programą Leveno KU Briuselyje. Šalia darbo „NU architectuuratelier“ Gente, ji šiuo metu rengia parodą „House for contemporary art Z23“, apimančią ir projektą apie dizaino (ne)paliestas bendruomenės erdves Briuselyje.

Ši paskaita yra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaityklos renginių programos dalis. Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Vaizdas: Sophia Holst

The post Sophios Holst paskaita „Pasekminės Vilniaus erdvės“ ŠMC skaitykloje appeared first on artnews.lt.

Gegužės 30 d. duris atverianti jubiliejinė, dešimtmetį mininti šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’19“ šią gražią sukaktį sutiks ne viena – dešimt metų sukanka ir mugės ypatingajam partneriui „Lewben Group“. Pastarojo įsteigtas meno fondas „Lewben Art Foundation“ šia proga „Litexpo“ projektų zonoje pristatys išskirtinę ekspoziciją „In Art We Trust“.

Ekspozicijoje – krikščioniškosios ikonografijos kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos nuo XVIII a. iki šiuolaikinių pasaulinio garso menininkų darbų. Ekspoziciją šiais metais parengė net penkių kuratorių kolektyvas: Ugnė Bužinskaitė, Francesca Ferrarini, Vilius Kavaliauskas, Virginijus Kinčinaitis ir Sigita Maslauskaitė. Kolekcininkas, „Lewben Group“ ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas V.Kavaliauskas pirmą kartą atsidūrė kuratorių gretose: „Tai ne vienus metus kolekcijoje plėtota ir kaupta kryptis, todėl man ji itin asmeniška. Ilgai laukėme ypatingos progos ją parodyti visuomenei, tad dešimties metų sukaktis tam puikiai tinkama“, – apie ekspoziciją kalba V. Kavaliauskas.

„Su šiuolaikinio meno muge „ArtVilnius“ bendradarbiaujame jau šeštus metus, o šį kartą tarp tokių pasaulinio garso menininkų, kaip Andres Serrano ar Jake ir Dinos Chapman, kūrinių pristatysime ir iki šiol niekur nerodytus lietuvių šiuolaikinių menininkų darbus: Adomo Danusevičiaus paveikslą, tiesiai iš dirbtuvių į ekspoziciją atvykstantį Patricijos Jurkšaitytės darbą ar Andriaus Zakarausko įspūdingo dydžio drobę“, – teigia „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė. Dialogą su šiuolaikiniais darbais kurs greta eksponuojami XVIII–XIX a. tapybos darbai. Ekspoziciją sukūrę architektai „IMPLMNT architects“ įspūdį ir dialogą siekė sustiprinti per išskirtinę ekspozicijos architektūrą, kuria interpretuojamas tradicinės kryžminės bažnyčios planas.

Pasak vienos iš parodos kuratorių S. Maslauskaitės, pastaruoju metu religinis menas išgyvena ėjimo į viešumą laiką: suaktyvėjo diskusijos, parodos, moksliniai tyrimai. Religinio meno svarbą garsiai liudija pastaruoju metu įvykę gaisrai, taip pat ir ši ekspozicija „ArtVilnius’19“ kontekste.

Ekspoziciją „In Art We Trust“ lydės diskusija „Kūrybinė dilema: menas, krikščionybė, šiandiena“, vyksianti birželio 1 d. 14 val. „Litexpo“. Diskusijoje dalyvaus Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė S. Maslauskaitė, menotyrininkas V. Kinčinaitis, tapytojas A. Zakarauskas, „Lewben Art Foundation“ kuratorė U. Bužinskaitė, diskusiją moderuos – menotyrininkė L. Kreivytė.

 Ekspozicijos kuratoriai: Ugnė Bužinskaitė, Francesca Ferrarini, Vilius Kavaliauskas, Virginijus Kinčinaitis, Sigita Maslauskaitė

Ekspozicijos koordinatorės: Indrė Tubinienė, Giedrė Marčiulaitė

Ekspozicijos architektūra – „IMPLMNT architects“

Dizainas – Vilius Dringelis

Mecenatas – „Thibault Van Renne“

Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Lewben Investment Management“, „Orion“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, „Auksinė dovanėlė“, „Ellex Valiunas“, „Hotel Pacai“, „Orion“, „Arimex“, „SUPASTAR Innovations“

Draugai: „IMPLMNT architects“, Nacionalinė dailės galerija, „Beyond Adventure“

Informaciniai rėmėjai: artnews.lt, echogonewrong.com

Iliustracijoje: Patricija Jurkšaitytė. Natiurmortas. 2019. „Lewben Art Foundation“ kolekcija.

The post Išskirtinėje „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje – tikėjimas ir šiuolaikinis menas appeared first on artnews.lt.

Gegužės 24 d., penktadienį, 18 val. MO muziejuje organizuojamas renginys Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe. O jame bus analizuojama tai, kaip nuo nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalys, laikytos Rytų Europa, palaipsniui siekia priartėti prie Šiaurės. Nors geografiškai regionas nesikeičia, visgi kinta kultūrinis ir politinis šalių kontekstas. Kokia yra šio regiono tapatybė ir kaip ji keičiasi? Renginio metu taip pat bus analizuojama, ar ir kodėl Lietuvos ir Baltijos šalims taip svarbu ištrūkti ir nebūti Rytų Europa bei kuo grįsta yra mūsų tapatybė Šiaurėn.

Daugiau informacijos apie renginį: Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe

Renginyje dalyvaus:

Dr. Eglė Rindzevičiūtė: vizituojanti mokslininkė mokslo filosofijos ir istorijos fakultete Kembridžo universitete. Ji yra knygos „Sistemų galia: kaip politikos mokslai atvėrė Šaltojo karo pasaulį” (The Power of Systems: How Policy Sciences Opened Up the Cold War World, 2016) autorė bei „Kova dėl ilgalaikio transnacionalinio mokslo ir politikos: ateities kūrimas” (The Struggle for the Long-Term in Transnational Science and Politics: Forging the Future, 2015) sudarytoja.

Dr. Viktorija Rusinaitė: tyrėja, aktyvistė ir konsultantė besidominti režimų transformacijomis Rytų ir Centrinėje Europoje.

 Miglė Bareikytė: Vokietijos mokslinių tyrimų draugijos remiamos programos Kritikos Kultūros doktorantė Leuphana universitete Liuneburge. Šiuo metu Miglė tyrinėja interneto kaip infrastruktūros plėtrą po-socialistinėje Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdama telekomunikacijų geopolitikai ir istorijai bei etnografiniams medijų tyrinėjimo metodams.

Taip pat renginio metu vyks Igno Kruglevičiaus performansas. Tai pranešimas, besiremiantis amerikiečių kompozitoriaus ir menininko John’o Cage’o darbu „Neapibrėžtumas”, kada, pranešimo metu, jis skaitė savo parašytas trumpas istorijas – po vieną per minutę. Jei istorija būdavo trumpa, jis ją ištempdavo, o jei ilga – tekdavo skaityti kuo greičiau.

The post Renginys „Slenkanti zona su kintančiu turiniu. Goodbye, Eastern Europe“ MO muziejuje appeared first on artnews.lt.

Birželio 6 d., ketvirtadienį, 18:00 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma lietuvių menininkės Indrės Šerpytytės naujų darbų paroda „From.Between.To“. Parodoje eksponuojamas autorės tekstilės darbų ciklas Lietuvoje bus pristatomas pirmą kartą. Galerijoje vyksiančios parodos laikas sutampa su kita personaline autorės paroda – naujai užsakytų kūrinių ekspozicija Regbio miesto meno galerijoje ir muziejuje (Rugby Art Gallery and Museum) Didžiojoje Britanijoje.

I. Šerpytytės kūryba nagrinėja konfliktą ir jo sukeltą traumą. Didžioji dalis jos ankstesnių darbų, pasitelkiančių fotografiją, skulptūrą ir įvairias kitas raiškos priemones, dėmesį nukreipė į neseną Lietuvos istoriją, jos atminimą bei poveikį tautos tapatybei. Tačiau naujieji kūriniai nutolsta nuo tokio konkretumo ir tyrinėja kultūriškai įkrautų simbolių kaip abstrakčios kalbos naudojimą – komunikacijos formą, siekiančią įtvirtinti universalų diskursą.

Serijoje „From.Between.To“ I. Šerpytytė pasitelkia Baltijos regionui būdingas apeigines juostas, sluoksniuodama jas ant paveikslų porėmių. Šie iš tradicinių medžiagų sukurti darbai brėžia regiono bendruomenių sankirtas – raštų motyvai iš vienos šalies yra perskaitomi kitoje ir atskleidžia konflikto naratyvo suvienytų tautų sąšauką. Menininkė taip pat tiria, kaip šių raštų kartotė arba ritmas gali būti suvokiamas it platesnė vizuali kalba, įgalinanti komunikaciją tarp karo paveiktų kultūrų arba kraštų. Lygiai taip pat, kaip kalbinės išraiškos formos sutelkia bendruomenę, vaizdinė medžiaga gali pasitarnauti tarpusavio supratimo procesui.

Greta baltiško konteksto, kūriniai taip pat kalba apie kitą istoriją – tarptautinio modernizmo ir ypač abstrakcijos bei rasto objekto (redimeido) sampratos raidą. Suausdama juostas į įmantrias tinklines kompozicijas ant porėmių, menininkė prikelia geometrinės abstrakcijos tropus, o naudodama jas nepakeistas, kaip redimeidus, ji kartu atiduoda duoklę jų istorinei reikšmei ir dekonstruoja ją. Ankstesniuose serijos darbuose menininkė naudojo tradicines juostų spalvas – dažniausiai raudoną, geltoną, juodą ir baltą, tačiau pastaruoju metu ji taip pat bendradarbiauja su audėjais, kad gautų popmeno ir oparto spalvinį intensyvumą primenančias ryškių spalvų juostas, dar labiau didindama kūriniuose užkoduotų nuorodų skaičių.

Kūriniai iš serijos „From.Between.To“ įtraukti į šių metų balandžio mėnesį pasirodžiusį naują didelio masto leidyklos „Phaidon“ leidinį „Vitamin T“.

Indrė Šerpytytė gimė Lietuvoje 1983 m. Ji studijavo Braitono universitete ir Londono Karališkajame meno koledže. Menininkės kūriniai pristatyti parodose įvairiose pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais jos personalinės parodos buvo surengtos Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2017), galerijoje „Parafin“ Londone (2016), „Still House Group“ Niujorke (2016), Krokuvos Šiuolaikinio meno muziejuje (2015), galerijoje „Ffotogallery“ Kardife (2013) bei Fotografų asociacijoje Londone (2011). Tarp reikšmingų grupinių parodų yra „Memory Matters“ Eskizų muziejuje Lunde (2018), Rygos šiuolaikinio meno bienalė (2018), „Undersong“ galerijoje „KIM?“ Rygoje (2018), Tegu fotografijos bienalė Pietų Korėjoje (2017), „Age of Terror: Art after 9/11“ Imperiniame karo muziejuje Londone (2018), „Ocean of Images: New Photography 2015“ Modernaus meno muziejuje Niujorke (2015), „Conflict, Time, Photography“ galerijoje „Tate Modern“ Londone (2014) ir Folkvango muziejuje Esene (2014–2015) bei „Poetiniai dokumentai“ Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2013). 2018 m. I. Šerpytytė gavo GRAIN fotografijos centro užsakymą naujiems kūriniams sukurti ir 2019 m. gegužę pristatė juos Regbio miesto meno galerijoje bei muziejuje.

Mecenatas

Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas

Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Galerijos rėmėjai

VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, Clear Channel, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Informacinis rėmėjas

LRT

Parodos grafinis dizainas

Laura Grigaliūnaitė

Paroda veiks 2019 m. birželio 6 – liepos 26 d.

The post Indrės Šerpytytės naujų darbų paroda „From.Between.To“ galerijoje „Vartai“ appeared first on artnews.lt.

Rupert rezidencijų programa yra skirta Lietuvos ir tarptautiniams meno kūrėjams ir mąstytojams: menininkams, rašytojams, tyrėjams, kuratoriams, akademikams, kultūros vadybininkams. Programa suteikia galimybę kurti ir gyventi Vilniuje, vykdant individualius projektus ir įsitraukiant į Vilniaus bei regiono šiuolaikinio meno lauką. Rupert rezidentai turi galimybę dalyvauti Rupert alternatyvios edukacijos ir viešose programose: tarptautiniu mastu pripažintų lektorių, kuratorių, menininkų, mąstytojų paskaitose, seminaruose, dirbtuvėse. Su Rupert kuratorių komandos tarpininkavimu rezidentai gali tapti mentoriais ar pranešėjais Rupert edukacinėse veiklose.

Nuo pat pradžių, Rupert meno ir edukacijos centro tikslas buvo sudaryti diskusijų ir bendradarbiavimo galimybes tarp rezidentų, vietos ir tarptautinių menininkų ir meno organizacijų bei tarp kitų kultūros, mokslo ir disciplinų atstovų. Rupert kuria ir stiprina ryšius tarp plataus spektro kūrybinių laukų ir disciplinų, kurios įprastai laikomos ne kūrybinėmis. Vykdomomis programomis siekia apjungti du dažnai atsietus meninės veiklos aspektus: sukurti aplinką betarpiškam pokalbiui tarp meno profesionalų, žinių ir idėjų mainams, tuo pačiu šias naujai įgytas patirtis, idėjas ir bendradarbiavimus paverčiant konkrečiais meniniais, socialiniais, bendruomeniniais projektais, menine produkcija, parodomis ar kitaip meno bendruomenei ir visuomenei pristatomais rezultatais.

Teikdami paraišką būsimi rezidentai kviečiami nurodyti, ar jų siūlomas projektas Rupert rezidencijai yra orientuotas į naujų kūrinių produkciją, kuriai būtų reikalingos tam tikros medžiagos ir kūrybinės sąlygos, ar į tyrimą. Taip pat apsvarstyti norimą rezidencijos trukmę, atsižvelgiant į tai, ar ketinama pristatyti savo projektą (surengti atviras dirbtuves, seminarą, pokalbį, pristatyti naują meno kūrinį ir t.t.) rezidencijos metu. Ypač svarbu, jog Rupert rezidentai savo projektais siektų įsilieti ir reaguoti į Vilniaus ir viso regiono šiuolaikinio meno lauko procesus, į Vilniaus ir jo apylinkių vietos specifiką bei savo projektuose demonstruotų įžvalgų šiuolaikinio meno metodų įsisavinimą bei su juo supažindintų visuomenę ir meno bendruomenę.

2020 m. paskaitų, seminarų, kūrybinių dirbtuvių ir tarp-institucinių mainų metu, Rupert viešoji ir alternatyvios edukacijos programos skirs dėmesį svetingumo, globos ir bendražmogiškumo temoms ir praktikoms. Šioms temoms aptarti siūlysime kelias prieigas: negalios teisių judėjimų ir diskursų perspektyvą bei besikeičiančią svetingumo, globos, bendrabūvio sąvokų reikšmę dabartiniame politiniame ir socio-ekonominiame Baltijos regiono klimate. Regiono, kuris per pastaruosius dešimtmečius ryžtingai priima neoliberalios politikos modelius valstybiniais lygmenimis. Paraiškos, nesusijusios su šiomis kitais metais Rupert programose nagrinėjamomis temos, taip pat labai laukiamos.

Rupert rezidencija įsikūrusi vaizdingame Valakampių rajone, arti aktyvaus miesto kultūrinio centro, prie pat Neries upės bei mažo paplūdimio, apsupta laukų ir miško. Menininkų rezidencijos įrengtos apdovanojimus pelniusio Lietuvos architekto Audriaus Ambraso Pakrantės kūrybinių industrijų centro pastate, tapusio buveine ne vienai žinomai kūrybinių industrijų kompanijai. Kiekvienam rezidentui suteikiama studija su antresole (iš viso užimanti apie 52 kv. metrus), kuria leidžiama naudotis kaip kūrybos ir tyrimų erdve visos rezidencijos metu. Visose studijose yra baldai ir nemokamas bevielis internetas. Pastate taip pat yra skaitykla, susitikimų kambarys ir virtuvė, kuria gali naudotis rezidentai. Taip pat rezidentams leidžiama naudotis Apple kompiuteriais studijose, mobiliais telefonais su SIM kortele ir Rupert dviračiais.

Šiame paraiškų teikimo etape, visos rezidencijos yra nemokamos dėka dalinės Lietuvos kultūros tarybos ir kitų rėmėjų paramos. Rupert rezidentams suteikiama studija kūrybai, administracinė pagalba, įrankiai ir rengiami bent du Rupert ir kviestinių kuratorių susitikimai su rezidentu per mėnesį. Rezidentai turi patys pasirūpinti savo kasdieninėmis bei kelionės išlaidomis. Rupert komanda gali suteikti rekomendacinius laiškus būsimiems rezidentams, teikiantiems paraiškas savo rezidencijos projekto finansavimui.

REZIDENCIJOS TRUKMĖ

Individualios rezidencijos gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių, ypatingais atvejais ir ilgesnį laikotarpį. Rezidentų prašoma pasiūlyti jiems tinkamą rezidencijos datą ir trukmę, kuri galėtų būti paskirta atsižvelgiant į studijų užimtumą bei tvarkaraštį. Individualiai rezidencijai paraišką gali pateikti ir menininkų kolektyvai (iki 4 žmonių). Rezidencijos vyks 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

KAIP TEIKTI PARAIŠKĄ

Prašome užpildytą paraiškos formą* kartu su CV, portfolio (ne daugiau kaip 5-ų darbų, nuotraukų skaičius neribojamas) ir paraiškos mokesčio mokėjimo išrašą, siųsti el. paštu residencies@rupert.lt iki 2019 m. birželio 24 d., pirmadienio vidurnakčio. Prašome visus dokumentus pildyti anglų kalba ir juos atsiųsti kaip vieną PDF dokumentą (bendras dokumento dydis negali viršyti 15 mb).

Taikomas 10 EUR paraiškos administracinis mokestis. Sumokėti galite per PayPal* arba banko pavedimu iki birželio 24 d. vidurnakčio.

Atrinkti kandidatai bus pakviesti į Skype arba gyvus interviu su atrankos komisija, sudaromą iš kviestinių meno ekspertų ir Rupert komandos narių. Atrankos rezultatai bus paskelbti 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

*Paraiškos formą ir PayPal mokėjimo detales galite rasti čia: http://rupert.lt/lt/open-call-1/

Nuotrauka: Rupert 2018 spalio mėn. rezidentė Eleni Papazoglou savo studijoje. Fotografė: Vika Paškelytė

The post Kvietimas teikti paraiškas į Rupert rezidencijų programą 2020 m. appeared first on artnews.lt.

Gegužės 30 d., ketvirtadienį, 17 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks Eimučio Markūno parodos „Miesto spalvinis kodas. Juoda“ atidarymas.

Pastaraisiais metais E. Markūnas kūryboje koncentruojasi į miestą, analizuoja jo psichogeografinį žemėlapį bei jame tvyrančias įtampas. Ankstesnėse šios temos parodose menininkas rėmėsi į spalvas, jų materiją ir metafiziką. Ryškiaspalvėse didelio formato abstrakcijose vėrėsi užkoduotos Kauno miesto rajonų atmosferos ir nuotaikos. Projekto tęsinyje „Juoda“ E. Markūnas visai kitoks. Kaip diena ir naktis. Čia menininkas pristato nedidelio formato piešinius, kur nuo apoteozės spalvoms pereina prie mistiško ir subtilaus monochromo. Kūriniai primena fotografijų negatyvus, kuriuose užfiksuoti įvairūs pavidalai: nuo atpažįstamų žmogaus įvaizdžių iki sunkiai įvardijamų mistinių būtybių.

Šioje parodoje menininkas atsigręžia į tą tamsiąją pusę, egzistenciškai nagrinėja savo nakties būsenas, emocijas, sutiktus personažus, juos (pra)kalbina. Tuose kameriniuose dialoguose dailininkas siekia pažinti save, tapatintis su miestu, išjausti save kaip mažą didesnio tinklo, kuriančią ir papildančią dalelę.

E. Markūnas baigė monumentaliosios dailės studijas ir aktyviai dirbo šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, tačiau niekuomet savęs vien tik su ja netapatino. Kūrybiniuose ieškojimuose jis išbandė fotografiją, instaliaciją, objekto bei vaizdo meno priemones. Menininkas yra pristatęs kelias dešimtis personalinių parodų bei projektų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat dalyvauja grupinėse parodose ir įvairiose aktualaus meno iniciatyvose. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1991 m. yra tapytojų grupės „Angis“ narys. Daugiau nei trisdešimt metų E. Markūnas dirba pedagoginį darbą.

Menotyrininkė Dovilė Stirbytė

Parodos rėmėjai: Galerija „Meno parkas“, Lietuvos kultūros taryba, kavinė „Kultūra“

Parodos architektas: Linas Tuleikis

Daugiau apie menininką: www.eimutismarkunas.eu

Paroda veiks: 2019 05 30 – 2019 07 07

Šių metų spalio mėnesį lankytojus pakviesime į dar dviejų tos pačios kartos menininkų Česlovo Lukensko ir Prano Griušio parodas. Č. Lukenskas plačiai žinomas kaip instaliacijų, performansų, akcijų kūrėjas, o P. Griušys savo fotorealizmo darbais yra užkariavęs ne vieno meno mylėtojo širdį. Kviečiame sekti artimiausias muziejaus naujienas www.ciurlionis.lt ir facebook paskyroje https://www.facebook.com/CiurlionioDailesMuziejus/

The post Eimučio Markūno paroda „Miesto spalvinis kodas. Juoda“ Kauno Paveikslų galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gegužės 28 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3) Vilniaus grafikos meno centro galerijoje  „Kairė-dešinė“ pristatoma fotografės, architektės Camilla Borghese fotoinstaliacija Miesto dialogai / Dialoghi urbani (2014).

Fotoinstaliaciją sudaro 16 spalvotų fotografijų kompozicija, reprezentuojanti XX a. vidurio Romos modernizmo architektūrą per vieno tipo pastato – keliabučio gyvenamojo namo, kuris itališkai vadinamas palazzina, fasadus.

Camilla Borghese (g. 1977) – architektė ir fotografė, gimusi ir gyvenanti Romoje. 2005 m. Venecijos Ca’Foscari ji baigė paveldosaugos magistrantūrą. Nuo 2000 m. fotografuoja architektūrą. Darbas fotografo Andrea Jemolo studijoje ją pastūmėjo pasukti profesionalios architektūros fotografės keliu. Nuo 2007 m. Camilla dirba pagal užsakymus ir kaip laisva menininkė, bendradarbiauja su Romos galerija „Spazio nuovo“. Surengė parodų Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Katare. Fotoinstaliacija Miesto dialogai / Dialoghi urbani 2018 m. rugsėjį tarptautinio architektūros forumo „Modernizmas ateičiai“ proga buvo pristatyta Kauno menininkų namuose.

Atidarymo proga galerijoje „Kairė-dešinė“ vyks pokalbis su fotoinstaliacijos autore. Savo patirtimi dalinsis Camilla Borghese, architektas Audrius Ambrasas ir architektūros fotografas Norbertas Tukaj. Pokalbį moderuos dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir architektė Julija Reklaitė.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

Partneriai Architektūros fondas, 7 meno dienos, Vilniaus dailės akademija

Paroda veiks gegužės 28 – birželio 22 dienomis.

The post Camilla Borghese fotoinstaliacija „Miesto dialogai“ galerijoje „Kairė-dešinė“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val., LDS galerijoje “Arka” atidaroma tarptautinių mainų projekto “Paris-Vilnius” paroda “Voyage”. Paroda – mugės “ArtVilnius’19” programos “Naktis galerijoje” dalis. Atidarymo dieną galerija atvira iki 23 val.

“Kelionių trokštantys nomadai – tai 20 menininkų, kurie aktualizuoja kelionę kaip procesą ir tikslą. Tirdami vidaus ir išorės santykį, jie siekia fiksuoti į tarpusavio susitikimą vedančius žingsnius. Tiesioginės, dvasinės, vaizduotiškos, patyrimų ir vidinio pasaulio kelionės – šią idėjinę įvairovę atliepia skirtingos meno formos parodoje – tapyba, skulptūra, fotografija, iliustracijos, instaliacijos. Kūriniai – tarsi dialogas, kviečiantis patirti keliavimo būseną”.

Ši paroda – LDS galerijos “Arka” ir Paryžiaus menininkų asociacijos “Le 4 Paris Art” bendradarbiavimo vaisius. Asociacija menininkų mainų programas jau surengė Murbergeto meno muziejuje, Švedijoje, “Civic Ateneo Fort Pienc” centre Barselonoje, taip pat Kelne, Berlyne ir Vienoje.

2020 m. mainų programos “Paris-Vilnius” dalis persikels į Paryžių, kur galerijos “Arka” sudaryta kolekcija bus pristatyta “Blanc Manteaux” Europos meno bienalėje.

Parodos “Voyage” dalyviai:

Déliana Alexieva – peinture/ tapyba

Véronique André – peinture/ tapyba

Rémy Aron – peinture/ tapyba

Pascale Blaizot – peinture/ tapyba

Hélène Delanoë – peinture / tapyba

Laurence Dubaut – sculpture / skulptūra

Marie-Lyne Ersine – photographie/ fotografija

Dominique Fillières – gravure, peinture/ grafika, tapyba

Bénédicte Gerin – peinture, photographie / tapyba, fotografija

Céline Gontier – illustration / iliustracija

Yona Grandjean – calliagraphy / kaligrafija

Natalie Miel – peinture/ tapyba

Nadée – peinture/ tapyba

Éric Perrin – peinture/ tapyba

Nina Urlichs – painting/ installation / tapyba, instaliacija

Jean Charles Yaïch – papersculpture, Kirigami / popieriaus menas, kirigami.

Paroda LDS galerijoje “Arka” veiks iki birželio 15 d.

Paroda yra galerijos “Arka” kūrybinės programos dalis. Programą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

The post Tarptautinių mainų projekto „Paris-Vilnius“ paroda „Voyage“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Tarptautinė meno mugė „ArtVilnius’19“ kviečia į unikalią pažintį su šiuolaikiniu Prancūzijos menu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Vilnių atvyksta net 11 rinktinių Prancūzijos galerijų ir gausybė šios šalies menininkų. Su Prancūzijos šiuolaikinio meno scenai dedikuota programa #FocusFrance visi galės susipažinti gegužės 30-birželio 2 dienomis, „Litexpo“.

Jubiliejinėje, 10-ojoje meno mugėje „ArtVilnius’19“ šiais metais dalyvaus 65 galerijos ir beveik 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Į sostinę taip pat atvyksta galerijos iš Austrijos, Vokietijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos bei Danijos. Mugės lankytojai turės išskirtinę galimybę ne tik susipažinti su plačia tarptautinę meno programa, bet taip pat galės sutikti ir savo pamėgtas žinomas Lietuvos galerijas ir jų atstovaujamus kūrėjus.

#FocusFrance programą mugės metu kuruoti pakviesta kylanti jaunosios kartos kuratorė Aurélie Faure iš Paryžiaus. Norėdama pristatyti skirtingą Prancūzijos galerijų programą kuratorė į Vilnių pakvietė tiek jaunas, tiek jau pripažintas Prancūzijos galerijas. Šią prancūzų menui dedikuotą programa mugės organizatoriams padėjo įgyvendinti Prancūzų institutas Lietuvoje.

Kylančios Prancūzijos galerijos

 Iš naujosios Prancūzijos kartos galerijų „ArtVilnius’19“ metu galėsite susipažinti su „Galerie Valeria Cetraro“, pristatysiančia menininką Pierre’ą Clémentą. Galerija „22,48m2“ į mugę atkeliaus su įvairių medijų ekspozicija, kurioje – ir menininkų dueto Émilie Brout & Maxime’o Mariono darbai, jau apkeliavę Prancūzijos, Londono, Briuselio, Los Andželo, Majamio, Maskvos galerijas. „Galerie Eric Mouchet“ į mugę atvyksta su išskirtine ekspozicija, kurioje šalia jaunųjų menininkų galėsite įsigyti legendinio architekto Le Corbusier bei menininkų poros Roberto Michelo ir Ellos Bergmann darbus.

Senbuviai

#FocusFrance programoje taip pat susipažinsite su jau savo vietą Prancūzijos meno scenoje įsitvirtinusiomis galerijomis. „Galerie Thomas Bernard“ stende pamatysite ir tarpdisciplininio meno atstovo Rainerio Lericolais darbų, kuriuos įsigijo prestižinės privačios ir institucinės kolekcijos, kaip kad Paryžiaus „Pompidou“ centras. „Galerie Ceysson-Benetière“, dar žinoma kaip istorinio prancūzų meno judėjimo „Supports/Surfaces“ menininkų atstovė, „ArtVilnius’19“ pristato jaunus, įvairių medijų limitus tyrinėjančius menininkus.

„Galerie Suzanne Tarasieve“ stende mugėje bus eksponuojami Vokietijoje bei Prancūzijoje gyvenančių menininkų Jurgeno Tellerio, Boriso Mikhailovo, Romaino Bernini ir Evos Jospin darbai. Ukrainietis fotografas Borisas Mikhailovas laikomas vienu svarbiausiu buvusios Sovietų Sąjungos menininkų, kurio populiarumas išliko ir iki šių dienų. Jo darbuose atvaizduojama po Sovietų Sąjungos griūties permainas sunkiai išgyvenančių nepagražinta paprastų kaimo žmonių kasdienybė. „Galerie Eva Hober“ mugėje rodys specialų projektą „Girls Just Want to Have Fun“, kuriame 3 prancūzės tapytojos Anne Brégeaut, Jennyfer Grassi ir Audrey Nervi pristatys prievartos, romantikos ir humoro kombinaciją.

Mobilioji #FocusFrance

Meno mugėje „ArtVilnius’19“ dalyvaus ne viena mobili galerija. Paryžiaus galerijos „Hors-Cadre“ ir „Bubenberg“ meta iššūkį tradiciniam galerijų modeliui ir savo laikinas parodas organizuoja tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų. „Hors-Cadre“ pristatys menininkus Clarą Rivault ir Nelsoną Pernisco. Galerijos „Bubenberg“ stende pamatysite fotografijos darbus, kuriuos vienys bendra tema – gamta. Jų stende bus rodomi tokių menininkų kaip kad Sophie Kitching ar Antoine Wagnerio darbai.

„ArtVilnius“ senbuvės ir performansai

„ArtVilnius’19“ #FocusFrance programoje rasite ir jau mugėje matytas galerijas. „Galerie Nivet-Carzon“ kasmet lankytojus nustebina savo gausiu būriu skirtingų medijų menininkų darbais ir performansais. „Galerie des Petits-Carreaux“ pristatys grupinę Prancūzijos menininkų tapybos ir piešinių parodą.

#FocusFrance programą papildys Aurélie Faure kuruojamas projektinė paroda apie politinę ir meninę problematiką „On the Edge“. Tai video ir paveikslų kompozicija, skirta išryškinti vaizdų traktavimo paraleles per tarptautinių šiuolaikinių klausimų, tokių kaip ekonomika, aplinkosauga, naujosios technologijos, migracija ir pan., prizmę. Aurélie Faure „ArtVilnius’19“ lankytojams taip pat paruošė naujosios Prancūzijos menininkų kartos performansų programą, kurioje dalyvaus: Alexandre’as Bavardas, Romainas Poirieris, SUZANNE ir Thomas Wattebledas.

Jubiliejinė tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’19“ vyks gegužės 30-birželio 2 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Visą dalyvių programą rasite čia: www.artvilnius.com/lt/dalyviai

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Globoja Vilniaus miesto savivaldybė

Iliustracijoje: Émilie Brout&Maxime Marion, „Chien-Loup“. Pristato galerija „22,48m2“

The post Pirmą kartą istorijoje – Vilniuje bus galima išvysti 11 Prancūzijos galerijų appeared first on artnews.lt.

Gegužės 31 d., penktadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojo Vidmanto Jusionio kūrybos paroda „Prieš saulę“. Tą patį vakarą Pamėnkalnio galerija dalyvaus renginyje „Naktis galerijoje“ ir bus atvira lankytojams iki 23 val.

Parodoje eksponuojami pastarųjų ketverių metų kūriniai, kai kurie jų – pirmąjį kartą. Ekspoziciją, kurią vienija savita spalvinė ir kompozicinė nuotaika, autorius apibendrino, turėdamas omenyje vienodus kelių darbų pavadinimus – „Prieš saulę“. Juos sieja peizažo kaip miražo ar iliuzorinės kelionės motyvai, tarsi drugio skrydis į šviesą.

Vidmantas Jusionis: „Tapybos kūrinyje man svarbi monumentali konstrukcija bei spalvinės plokštumos emocinė raiška. Kartais netiesiogiai mėginu sekti Vasilijaus Kandinskio iškelta spalvų simbolinių reikšmių teorija, todėl naudoju atitinkamą semantinį krūvį turinčias ryškias atviras spalvas. Šįkart reikšminga maksimaliai aktyvi, radikali geltona spalva kaip šviesa – saulė – pati ryškiausia iš spalvų.

Kita vertus, ironiškai žaidžiu siurrealistiniais „simuliakrais“, hipertrofuotai sureikšmindamas tapomų žmogaus-gyvūno-fantomo figūrų povyzas bei gestus ir šitaip sukurdamas fantasmagorinių metaforų erdvę, juslišką nostalgiją prasmėse.

Nors mano tapyba estetiškai artima reklamai būdingam rėksmingumui, tačiau, priešingai banaliai propagandai, ji turi poteksčių. Kartais vizualus estetiškumas ir graži forma kontrastuoja su negražiu, nostalgišku ar skausmingu turiniu. Fatališkas geismas, hedonistinis žmogiškas malonumo ekstazės troškulys ir antikinė ezopiška tradicija nuolat skatina kalbėti apie žmogų, šios parodos atveju – vizualiai ir be moralo“.

Vidmanto Jusionio tapybos paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 22 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

The post Vidmanto Jusionio paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje appeared first on artnews.lt.

Vakar įvykęs LVII Vilniaus aukcionas tikrai įrašė savo vardą į istoriją: brangiausiai jame parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai. O vienas jų, kartu su keliais Vakarų Europos grafikos šedevrais bei Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelių albumu, sukėlė rimtą aukciono kainų vėją.

„Šiame aukcione labiausiai domėtasi žinomais ir laiko patikrintais autoriais bei kūriniais, bet nėra jokių abejonių, kad pats aukcionas labiausiai įsimins tuo, kad nulėmė daugelio ypatingų lietuviškos dailės meno kūrinių tolimesnius likimus. Tai rodo, kad mūsų aukciono dalyviai turi puikų ir išlavintą skonį, o ir yra įvaldę investavimo į meną žinias“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Sigita Skaisgirytė-Makselienė, pridurdama, kad šiame aukcione taip pat džiugino nauji dalyviai, kurie nusprendė įsigyti unikalių meno kūrinių tiesiog savo namų interjerui.

Iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas lietuviško meno kūrinys – Antano Samuolio (1899–1942) paveikslas „Liga“ (1931) – aukcione tikrino meno rinkos galimybes, ieškojo pirkėjo ir jį rado. Tai – istorinis įvykis: paveikslas parduotas už 39 tūkst. eurų ir iškart užėmė pirmąją poziciją LVII Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių sąraše. Tiesa, nors šis kūrinys net kelis kartus pretendavo perrašyti Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių istoriją, vis dėlto bendrame sąraše jis liko antras – po Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslo „Dzūkų kaimelis“ (1910), kuris buvo parduotas už daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.

Kitas istorinis įvykis sietinas su didžiąja LVII Vilniaus aukciono pažiba – P. Smuglevičiaus (1745–1807) akvarele „Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius“ (~1775), tapusi titulinio Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo Vestigia delle Terme di Tito titulinio lapo pirmavaizdžiu. Šis vertingas ir retas kūrinys taip pat greitai rado pirkėją ir iš esmės papildė visos Lietuvos žmonių meno vertybių rinkinius – akvarelė parduota už 12,5 tūkst. eurų vienam iš mūsų šalies muziejų.

Trečiąją brangiausiai parduotų kūrinių šiame aukcione vietą užėmė žymiojo dailininko ir kompozitoriaus Konstantino Mikalojaus Čiurlionio (1875–1911) mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) darbas „Vandens lelijos (Jono Okunios parko prūde)“ (XX a. I ketv.), kurio pradinė kaina pakio iki 6,2 tūkst. eurų. O po jo rikiavosi Jono Čeponio (1926–2003) darbas „Vilnius rudenį“ (1973), parduotas už 4,6 tūkst. eurų.

LVII Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių penketuką užbaigė Kazimiero Žoromskio (1913–2004) paveikslas „Dominikonų gatvės Vilniuje“ (1950), dėl kurio užvirė didžiausias ir labiausiai netikėtas mūšis. Kūrinio pradinė kaina nuo 1,6 tūkst. eurų kilo iki 3,8 tūkst. eurų.

Tiesa, aršiausiai aukciono dalyviai kovėsi dėl Juozo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje 1912 m. mažu numeruotu tiražu išleisto albumo „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“. Šio albumo kaina kilo net 3,5 karto iki 660 eurų. Triskart daugiau už pradinę kainą pasiūlyta ir už siurrealisto Salvadoro Dali (1904–1989) litografiją „Niujorkas: Plaza“ (1964). Jis parduotas parduotas už 900 eurų. Aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir kitą Vakarų grafikos šedevrą – Pablo Picasso (1881–1973) litografija „Gėlių puokštė“ (1958) parduota 2,3 karto brangiau – už 560 eurų.

Be jau paminėtų lotų, LVII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Juzefos Čeičytės-Jutos, Henriko Čerapo, Adomo Galdiko (1893–1969), Algio Skačkausko (1955–2009), Kazio Šimonio (1887–1978), Juozapo Miliūno (1933–2016), Adomo Varno (1879–1979), Kozmos Čurilos (1908–1951) ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

LVIII Vilniaus aukcionas vyks šių metų rugpjūčio 3 d. Palangoje esančiame Antano Mončio namuose–muziejuje. Jo meno vertybių rinkinys bus pradėtas formuoti per artimiausias kelias savaites.

FAKTAI IR SKAIČIAI

39 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – vieno reikšmingiausių XX a. I p. tapytojų, arsininko Antano Samuolio alegorinė kompozicija „Liga“ (1931), kuri kartu su dar šešiais dailininko atrinktais darbais buvo eksponuojama 1932 m. surengtoje pirmojoje ARS parodoje bei buvo pavaizduota kitame dailininko darbe „Mano kambarys“.

100 – tiek eurų kainavo pigiausias LVII Vilniaus aukciono lotas – dailininko Vytauto Monkevičiaus paveikslas „Peizažas“ (1990)

1923 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LVII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis (ir, lyginant su praėjusiu Vilniaus aukcionu, ši suma pakilo 28 proc.)

247 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Juozo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje 1912 m. mažu numeruotu tiražu išleistas albumas „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“, kaina

100 000 – už tiek eurų iš viso parduota meno kūrinių LVII Vilniaus aukcione

35 – beveik tiek procentų lotų parduota iš viso LVII Vilniaus aukciono rinkinio

3 – po tiek iš viso ir daugiausia LVII Vilniaus aukcione parduota dviejų autorių – Juzefos Čeičytės-Jutos ir Adomo Galdiko – kūrinių

The post LVII Vilniaus aukciono brangiausiai parduotų kūrinių penketuke – trys ypatingi įvykiai appeared first on artnews.lt.

Lietuvos dailės muziejus birželio 1 d., 16 val. kviečia į Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo parodos atidarymą Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17, Palanga).

 Lietuvos dailės muziejaus padalinio Palangos gintaro muziejaus viena iš strateginių programų – „Gintaro dizaino tradicijų aktualizavimas“. Tęstinis projektas, pradėtas Felikso Daukanto retrospektyvos paroda, pristatė Kazimiero Simanonio ir Petro Balčiaus juvelyriką bei metalo plastiką. Visi trys projektai, aktualizuojantys Lietuvos juvelyrikos dizaino ištakas ir raidą, buvo skirti vyresnės kartos menininkams. Ši paroda kitokia: ja norima perteikti juvelyrikos dizaino tradicijų perimamumą, XXI amžiuje suskambantį labai moderniai, tačiau atsigręžiantį į tautos savastį ir Žemaitijos etninio paveldo išskirtinumą.

Birželio 1 dieną, 16 val. Palangos gintaro muziejuje bus pristatoma Eglės Čėjauskaitės-Gintalės autorinės juvelyrikos paroda „Atsivėrimas“, kurioje juvelyrines inspiracijas papildys Martyno Gintalo kompiuterinė grafika ir videomenas, o ši dermė lankytojui padės geriau pajausti ir išgyventi kūrėjos perduodamą žinią. Projektas ruošiamas išskirtinai Gintaro muziejaus parodinei erdvei, kurios nuotaiką diktuoja buvusios Tiškevičių giminės koplyčios sakralumas ir vitrinos, autorei sukeliančios atsiveriančių senovinių veidrodžių vaizdinius. Parodos idėjų inspiracijos šaltinis – senosios lietuvių, žemaičių folkloro dainos, sutartinės ir jutiminės patirtys, atėjusios jų klausant bei dainuojant. Autoriai lankytojams siūlys atsigręžti į savo vidų, pajungti asmeninę patirtį, išgyvenimus. Per šiuolaikinio dizaino prizmę pristatant gintarą kaip nuo lietuvių tautinio identiteto neatsiejamą medžiagą, atsiranda galimybė prikelti praeities reliktus naujam gyvenimui, perteikti tiek regionuose įsišaknijusių pasaulėžiūrų variacijas, tiek jas vienijančius pradus, o per juos ir lietuvių tautinės kultūros savitumą.

Abu menininkai atstovauja jaunųjų Lietuvos kūrėjų kartai. E. Čėjauskaitė-Gintalė – viena ryškiausių Lietuvos juvelyrikos meną puoselėjančių asmenybių. Jos pripažinimą liudija personalinės parodos, aktyvus dalyvavimas grupinėse parodose, simpoziumuose, kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvoje bei daugelyje užsienio šalių. Šių metų gegužės mėnesį juvelyrė savo darbus pristatė Japonijoje.

Martynas Gintalas kūryboje derina savitą mąstymą su jam paklūstančiomis informacinėmis technologijomis. Menininkas yra surengęs keletą personalinių parodų, aktyviai dirba spaudos dizaino srityje. Kūrybinės idėjos ir sumanymai perteikiami pasitelkiant grafinį dizainą, video ir foto grafiką.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda vyks 2019 birželio 1 – gruodžio 31 d.

Iliustracijoje: Eglė Čėjauskaitė Gintalė, Praėjusių metų žymėjimas, 2019

The post Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo paroda Palangos gintaro muziejuje appeared first on artnews.lt.

Gegužės 31 d. (penktadienį), 19 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks lenkų menininkų Dorota Kuczma ir Wacław Kuczma parodos „Vietos atmintis“ atidarymas. Parodoje bus eksponuojami abiejų menininkų tapybos darbai, bei W. Kuczma performansų dokumentacijos.

– – –

„Vietos atmintis“

Tik emocijos yra gyvenimo ir meno reikšmė. Šių įvykių ir veiksmų esmė yra beribis atsidavimas gyvenimui, po ne visuomet mėlynu, dangumi.

Tai tik užrašai, prisiminimai kuriantys vidines erdves nerealių virtualių svajonių pasaulyje.

Galiausiai, kyla klausimų apie mūsų būtį, pasaulio kuriame gyvename, realybėje.

– – –

Dorota Kuczma – tapytoja, 1958-aisiais gimusi Poznanėje (Lenkijoje), nuo 1993-ių dalyvauja parodose Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Graikijoje, Nyderlanduose, Stambule ir kt. Kartu su Wacław Kuczma, organizuoja lenkų ir užsienio šalių menininkų, tokių kaip: Tadeusz Brzozowski (PL), Barbara Gawdzik-Brzozowska (PL), Wolfgang Grimm (DE), grupines ir solo parodas. Taip pat, lenkų-vokiečių konferencijas-simpoziumus Lenkijoje ir Vokietijoje, kartu su Wolfgang Grimm (DE) ir Dazi Tyroller (DE). 1993-aisiais kartu su keliais kitais menininkais įkūrė menininkų sąjungą Wieża Ciśnień („Vandens bokštas“), iki 2004-ų buvo jos valdybos narė. 1999-ais Bydgoščiuje (Lenkijoje), kartu su Wacław Kuczma, įkūrė meno mokyklą kurioje veda kūrybines dirbtuves vaikams ir suaugusiems, taip pat organizuoja meninius banketus ir aukcionus. Nuo 2005-ųjų Lenkijos menininkų sąjungos Bydgoščiuje narė.

Wacław Kuczma (g. 1956) – menininkas, kuratorius. Kuria tapybos, instaliacijos, performanso srityse. Nuo 1982-ųjų yra surengęs 40 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Graikijoje, JAV. Menininkų sąjungos Wieża Ciśnień bendraįkūrėjas, iki 2003-ių presidentas. 2002–2016 Bydgoščio miesto galerijos derektorius. Nuo 2015-ųjų Torunės šiuolaikinio meno centro „Znaki Czasu“ („Laiko ženklai“) direktorius. Kuravo tokias parodas kaip: M. Abramović „The Cleaner“ (CoCA Torunė, 2019), K. Musiał lenkų meno kolekcijos „Esame čia“ parodą (CoCA Torunė, 2017), Unik – lenkų meno parodą Tiranoje (Albanija, 2011), A. Warhol‘o parodą (2009), P. Picasso grafikos parodą Bydgoščio miesto galerijoje (2007), performanso meno festivalius „Territories“ („Teritorijos“), „Identity“ („Tapatybė“), „Where is My Home“ („Kur mano namai“) Bydgoščius, Torunė (2015–2018) ir kt.

Parodas galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 30 d.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Galerijos darbo laikas: II–V 14–18:30 val.

Parodos lankymas nemokamas.

The post Lenkų menininkų Dorota Kuczma ir Wacław Kuczma paroda „Vietos atmintis“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Gegužės 31 d. (penktadienį), 17 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks menininkės, porceliano meistrės Irenos Petravičienės parodos „Kūrybos kelias“ atidarymas. Paroda skirta menininkės 70-ąjam jubiliejui paminėti.

[…] Irenos Petravičienės kūryba yra tartum atsakas į archainės Deivės šauksmą, siekiant išsaugoti dvasines vertybes ir tikėjimą žmogumi. Glaudus ryšys su gamta nėra tik ekologinis susirūpinimas „energijos ištekliais“, kadangi autorė tarytum jaučia gamtoje slypinčią dievišką paslaptį ir teigia kiekvieno būties elemento  sakralumą bei grožį, ieškodama subtilių ir harmoningų išraiškos formų. Jos porceliano dirbiniai, spinduliuojantys skaisčią vidinę šviesą, byloja apie vidinę pusiausvyrą ir ramybę. Šiuo požiūriu dailininkė maksimaliai panaudoja medžiagos teikiamus privalumus. Būdama įvairių keramikos technologijų žinovė, I. Petravičienė stebina savo išradingumu ir drauge – išmintingu paprastumu. Jos pamėgtos formos yra moteriškai švelnios, bet neįmantrios, kadangi ji pernelyg nenukrypsta nuo gamtos provaizdžių. […]

Ištrauka iš Algio Uždavinio teksto „Baltosios Deivės Karalystėje“ apie autorės parodą galerijoje „Meno parkas“ (1999).

Parodas galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 26 d.

Galerijos darbo laikas: II–V 14–18:30 val.

Parodos lankymas nemokamas.

The post Irenos Petravičienės paroda „Kūrybos kelias“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.