Vasario 17 d. NDG vyks ketvirtoji „Emancipacijos diskursų“ konferencija. Išsami konferencijos programa – rengėjų tinklapyje http://emancipacija.lt/.

Konferencijoje bus ir toliau analizuojamos feministinės, emancipacinės, kritinio žvilgsnio reikalaujančios temos.

Renginys bus pradėtas naujausia konferencijos organizatorių iniciatyva – Vasario 17-osios apdovanojimų įteikimo ceremonija (plačiau – http://emancipacija.lt/apdovanojimai/)

„Vytė“, Shaltmira iliustracija

The post Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: klausimai naujam šimtmečiui appeared first on artnews.lt.

Vasario 19 d. 18 val. VDA galerijoje ARTIFEX atidaroma Rūtos Naujalytės paroda “Mano Meile, surysiu Tave gyvą“.

Rūta Naujalytė – menininkė, gyvenanti ir kurianti Oslo mieste, Norvegijoje. Savo kūryboje autorė derina šiuolaikinį tekstilės meną ir amatą su skirtingomis vizualių menų medijom, pavyzdžiui, videomenu. Rūtos darbai dažnai inspiruoti šiuolaikinio feminizmo konteksto ir filosofinės kapitalizmo kritikos.

ARTIFEX galerijoje autorė pristato dvi kolekcijas. Autorė apie kūrinius:

Mano Meile, surysiu Tave gyvą

“Mano Meile, Surysiu Tave gyvą” – viskas apie paukščius ir plunksnų įkvėptas būtybes.

Paukščiai kaip metaforos: pamečiau galvą dėl tavęs, maža saldi nuodėme ir kt.

Gyvenu pasaulyje, kuriame kapitalizmas grasina komercializuoti kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, neatmetant net pačių intymiausių. Šis kūrinys yra aistringos meilės šventė – trauminis kontingentinis susidūrimas, o ne paviršutiniškas vartotojiškas požiūris, kuris mums suteikia „meilę be kritimo”. Kolekciją sudaro tekstilės papuošalų, objektų, poezijos, spaudos ir trumpo filmo kolekcija. Kartu jie sudaro vieną meno kūrinį, kuris yra aistringos meilės išraiška.

Nuoroda į filmą https://vimeo.com/217223870

Septyni nykštukai

Tai darbų kolekcija, įkvėpta populiarios pasakos “Snieguolė ir septyni Nykštukai”. Septyni nykštukai – kitoks tradicinės pasakos aiškinimas, kritikuojantis postmodernistiniame kapitalizme vis dar egzistuojančią lyčių poliarizaciją.

Kiekviena širdis yra kitokia. Lyčių poliarizacija yra Amerikos psichologo Sandros Bemo sociologijos samprata, kurioje teigiama, kad visuomenė, linkusi pabrėžti moteriškumą ir vyriškumą kaip priešingos lyties polius, todėl vyrams priimtinas elgesys ir požiūris nėra laikomas tinkamu moterims ir atvirkščiai.

Kai kurios teorijos, kurios yra bendrai vadinamos socialinio konstravimo teorijomis, teigia, kad lyčių elgesys daugiausia susijęs su socialinėmis konvencijomis. Dauguma vaikų išmoksta suskirstyti juos pagal lytį iki trejų metų amžiaus. Nuo gimimo vaikai mokosi lyčių stereotipų ir vaidmenų iš savo tėvų ir aplinkos.

Populiari širdies simbolio reikšmė, naudojama darbuose, yra ta, kad „širdis – fizinės ir dvasinės būtybės lokusas, reiškiantis centrinę jausmo išmintį, ne proto išmintį “. Tai užuojauta ir supratimas, gyvybė. Tai meilės simbolis. Emocijos, širdis yra meilės sinonimas“.

Taip pat ir seksizmo ar lyčių stereotipų atžvilgiu opozicija išlieka tarp moteriškų savybių (jausmo, užuojautos ir pan.) Ir vyriškų savybių (intelekto, proto, drąsos ir pan.). Taigi atsiranda priešingybių potraukio koncepcija.

“Septyniuose nykštukuose” širdys simbolizuoja būtent šį stereotipinį lyčių bipoliškumą, kuris turi numirti arba pabusti radikaliai skirtingas. Šiam darbui ypač tinka tekstilė kaip vaizdavimo priemone. Tekstilės amatai stereotipiškai suvokiami kaip moteriškoji veikla.

Paroda veiks iki kovo 9 d.

The post Rūtos Naujalytės paroda „Mano Meile, surysiu Tave gyvą“ galerijoje „Artifex“ appeared first on artnews.lt.

 Vasario 12 d. Viešųjų pirkimų tarnyba paviešino sprendimą, kuriame teigiama, kad Reformatų skvero atnaujinimo rangos darbų konkursas buvo vykdomas pažeidžiant skaidrumo principus.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, rengiant konkursą buvo nustatytas dirbtinai konkurenciją ribojantis kvalifikacinis reikalavimas, o Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nebuvo paviešintas pirmas sutarties priedas – įkainotų veiklų sąrašas. Taip pat nurodoma, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė prieš tai buvusio pirkimo procedūras, o naujo pirkimo sąlygose įtvirtino, kad darbai turės būti vykdomi pagal tą patį techninį projektą, taip pažeisdama skaidrumo principą ir pirkimo tikslą – racionalų lėšų panaudojimą. Remiantis šiomis išvadomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduojama nutraukti sutartį su konkurso laimėtojais – UAB „Eikos statyba“ ir UAB „VVARFF“ grupe. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė yra įpareigojama paskelbti anksčiau neviešintą sutarties priedą – veiklų sąrašą.

2018 m. rugpjūtį į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl galimai neskaidraus rangos konkurso kreipėsi Reformatų skvero iniciatyvinė grupė, atkreipusi dėmesį, kad rangos konkursą laimėjo ir techninio projekto parengimą finansavo tų pačių akcininkų valdomos įmonės.

Visuomenėje sujudimas dėl Reformatų skvero kilo po to, kai 2018 m. birželio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė žiniasklaidai paviešino Reformatų skvero atnaujinimo architektūrinį projektą. Šis architektūrinis projektas buvo parengtas be konkurso, neatlikus archeologinių, sociologinių ir giluminių istorinių tyrimų bei neišvysčius produktyvaus dialogo su visuomene. Nepaisant 13 visuomeninių organizacijų kreipimosi, reikalaujančio stabdyti projektą, Vilniaus regioninės tarybos nepritarimo ir beveik pusantro tūkstančio piliečių pasirašytos peticijos, reikalaujančios pradėti projekto rengimo procesus iš naujo, 2018 m. rugsėjį skveras buvo aptvertas archeologiniams ir statybos darbams. 2019 m. sausio pabaigoje Kultūros paveldo departamentas aprobavo archeologų parengtą pažymą, kuria remiantis bus koreguojamas dabartinis architektūrinis projektas. Tiesa, ši pažyma – tai tik tarpinis dokumentas. Galutinė archeologų ataskaita privalo būti pateikta iki 2020 m. birželio. Tačiau pagal įstatymą statybų darbai gali būti pradėti nelaukiant galutinės archeologų ataskaitos.

Nors į Reformatų skverą jau rudenį įvažiavo buldozeriai, diskusijos apie dabartinio projekto istorinį pagrįstumą netyla. Vasario 22 d. 18 val. knygų mugėje įvyks Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rengiama diskusija  „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Ją ves dr. Sigitas Narbutas, dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir kun. Tomas Šernas.

 Daugiau informacijos apie Reformatų skvero procesus: reformatu.skveras@gmail.com , tel. +370 675 10015, www.reformatuskveras.lt

Daugiau informacijos apie Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą – antrajame prisegtame dokumente, jame nurodytais kontaktais bei http://vpt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/isvados-ataskaitos/vertinimo-isvados-4/2019

Nuotrauka: Aktyvistų plakatas ant aptverto skvero tvoros, 2018 (nuotraukos autorius – Marius Matulevičius)

The post Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė sprendimą: Reformatų skvero rangos darbų konkursas vykdytas neskaidriai appeared first on artnews.lt.

Vasario 19 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda. Atidaryme dalyvaus autorius, taip pat jo knygų sudarytoja ir leidėja Eglė Deltuvaitė.

Fotografas Mindaugas Ažušilis tyrinėja nepatogias, kritines, tačiau itin aktualias temas: vyriškumą, hedonizmą, avarijas kelyje, įvaizdžio (ne)galią. Menotyrininkės dr. Agnės Narušytės teigimu, jo kūrybos nebūtina skaityti kaip kapitalizmo, vartojimo, globalizacijos, provincializacijos ar nacionalizmo kritikos, nors jos čia daug. Nebūtina ir nirti į depresiją. Verčiau rinkti egzistencinio aukso trupinius – nematomus, bet Ažušilio pastebėtus lietuviškos kasdienybės scenografijoje. Suprasti, kad jos paskirtis – pridengti nebūties duobes yrančiame pasaulyje.

Šioje parodoje autorius pristato dvi savo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas” ir  „Avarija”.

Kuriant seriją „Avarija” pakeliui pasitaikantys eismo įvykiai siūlosi autoriui fotografuojami kaip savaiminės smurto skulptūros. Nesurežisuotų avarijų erdvės ir objektai šviesa nupiešti taip, kad nejučia pradedi grožėtis saulėje blizgančiais sulankstytais metalo luitais, išvirtusiais mašinų viduriais, tekančiais tepalais, stiklo šukėmis. Pasak Eglės Deltuvaitės, tai tarsi „nervus dirginantis grožio ir siaubo santuokos paradoksas”.

Serijoje „Pomirtinis gyvenimas”, anot Eglės Deltuvaitės, M. Ažušilis dar kartą meistriškai sužaidžia pokerį su mūsų vaizduote bei žmogišku silpnumu ir pomirtinį gyvenimą įvaizdina žemiškais siužetais. Pavadinimas gali klaidinti, bet autorius neketina polemizuoti sielos amžinybės, religijų, prisikėlimo ar panašiomis temomis, jis tiesiog parodo, su kokiais žmonėmis atėjus laikui būsime „supažindinti” ir kokiose pažįstamose vietose to nebesuvokdami apsilankysime.

Ne vieną kartą jau įsitikinome, kad versti jaustis nepatogiai yra viena iš sėkmingų Ažušilio kūrybos strategijų, atvedančių žiūrovą į parodų sales, atkreipiančių dėmesį į aktualius visuomenės raidos klausimus, socialines situacijas.

Mindaugas Ažušilis (g. 1987) yra jaunosios kartos fotografas, aktyviai savo kūrybą pristatantis Lietuvoje ir užsienyje. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį. Nuo 2015 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Kartu su leidykla „Kultūros meniu” yra išleidęs dvi knygas. Pirmoji knyga „Laimė Lietuvoje / Happiness in Lithuania” sulaukė daug dėmesio 2012 m. O 2018 m. antroji knyga „Lietuva. 999.9 / Lithuania. 999.9″ fotografijos festivalyje PHotoESPAÑA pateko į geriausios fotografijų knygos konkurso finalininkų sąrašą.

Kiti renginiai:

VILNIUJE

Lietuvos fotomenininkų sąjunga Vilniaus knygų mugėje – 2019 02 21-24

Stendae 5A.17 galėite įsigyti mūsų leistų knygų.

Taip pat rengiame ir dvi diskusijas:

Diskusija VKM. „Fotoalbumas. Ar yra vietos knygų lentynoje?”

Diskusija VKM. „Nauja knyga – sena fotografija”

Nuo vasario 27 d. “Prospekto” fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) veiks Jindrich Štreit fotografijų paroda “Kur namai mano?”.

Kovo 13 d. susitikimas su autoriumi.

KAUNE

Giedriaus Liago personalinė paroda

2019 02 07 – 03 03

Kauno fotografijos galerija (Rotušės a. 1, Kaunas)

The post Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Vasario 22 d., penktadienį, 18 val. LDS galerijoje “Arka” (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) atidaroma paroda „IMAGINARIUM“.

Parodos pavadinimas – lotyniškų terminų imago (atvaizdas, kopija, panašumas) ir imagum (vaizduotė) sampratų įvietinimas. Imaginariumas – tai fikcinė, heterotopiška, individualiai patiriama laikinė erdvė, kurioje susitelkia atvaizdas kaip atspindys ir vaizduotė kaip atspindžių “gaminimo” tinklas.

Ši paroda remiasi Hanso Beltingo, Maurice Merleau-Ponty ir Jacques Lacano teorijomis, kuriose skleidžiasi atspindžio ir atminties efemeriškumo, patyrimo, atvaizdo ir vaizduotės plotmės. Parodoje mėginama [pa]tyrinėti žmogaus sąmonės, pasąmonės, vaizduotės, sapnų ir patirčių klodus bei jų santykius, siekiant suvokti jų organišką būtį laike ir erdvėje.

Pristatomais kūriniais reflektuojamas dabarties vaizdų perteklius, tikro ir fiktyvaus, objekto ir subjekto santykis, realybės reprezentacija ir kiekvienam individuali Tikrovė. Kuriami fenomenologiniai ekranai, formuojantys atspindžio ir atminties laikinumo patyrimą. Atmintį turėtume suvokti kaip nuolat vykstančią ir atsinaujinančią regėtų vaizdų ir patirčių archyvavimo sistemą, kuri negali objektyviai fiksuoti praeities įvykių (chaotiškais praeities atspindžiais tampančių vaizdų ir patirčių), nes ji yra nuolat (per)kuriama. Imaginariume sąveikauja skirtingos patirtys ir atmintys, transformuojančios ir kuriančios vis kitas, subjektyvias, laikiškas ir laikinas patyrimo formas.

Menininkai: Julija Pociūtė, Agnė Jonkutė, Paulius Rainys, Eglė Pilkauskaitė, Karolis Vaivada, Gintarė Stašaitytė, Valda Verikaitė.

Kuratorė: Evelina Januškaitė.

Paroda veiks iki kovo 14 d., LDS galerijoje “Arka”, Aušros Vartų g. 7, Vilnius. Parodos atidarymas – vasario 22 d., penktadienį, 18 val.

Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Lankymas nekainuoja. Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16

The post Paroda „IMAGINARIUM“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 21 – 24 d. Vokietijoje vyksiančioje modernaus ir šiuolaikinio meno mugėje art Karlsruhe galerija (AV17) pristatys vienų žymiausių Lietuvos konceptualiosios skulptūros menininkų Nerijaus Ermino ir Rimanto Milkinto kūrybą. Mugėje taip pat dalyvaus daugiau nei 200 žymiausių pasaulio galerijų, virš 50 000 svečių, menininkų, kolekcininkų bei meno mėgėjų. art Karlsruhe orientuota į modernaus ir šiuolaikinio meno pristatymą, didelį dėmesį skirdama ir skulptūrai, todėl galerija (AV17) būtent šioje mugėje pasirinko pirmą kartą pristatyti žinomus, Lietuvoje ir užsienyje puikiai įvertintus menininkus. Mugės svečiai galės pamatyti konceptualias N. Ermino instaliacijas bei žinomiausius R. Milkinto skulptūrinius objektus, tarp kurių ir keletą naujausių, dar niekur nematytų, menininko kūrinių.

Skulptorius Nerijus Erminas savo kūrinių siužetus formuoja stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis. „Supratęs, jog pavieniais objektais negaliu išsakyti savo minčių, natūraliai pradėjau kurti instaliacijas. Aš it koks režisierius, turiu aktorius ir juos modeliuoju“ – sako N. Erminas. art Karlsruhe mugėje bus galima pamatyti dvi autoriaus instaliacijas. „Mąstantis vandenynas“ – tai jo naujausios kūrinių serijos dalis, paremta Stanislavo Lemo knyga „Soliaris” bei to paties pavadinimo Andrei Tarkovskio filmu. Ši naratyvi instaliacija kvestionuoja racionalų žmogaus mąstymą, kuris atmesdamas bet kokius jausmus ar emocinę patirtį trukdo žmogui suvokti aplinką bei save. Pavieniai instaliacijos objektai kalba apie pasaulio nepažinumą bei nuolatos mus lydintį subjektyvumą, o iš pirmo žvilgsnio šie gana buitiški objektai dėliojami nepaklūstant logikos principams, tačiau kuriant sapnišką atmosferą, kur nėra vieno galutinio scenarijaus, ar vienos tiesos. Antroji instaliacija „Svetainė“ – reprezentatyviausią namų vietą įprasminantis kūrinys, kurio objektai reprezentuoja tam tikro laikmečio prabangos atributus, besijungiančius su natūraliomis medžiagomis – medžio šakomis. Supindamas šias urbanistinės kultūros ir gamtinių formų alegorijas, menininkas ironiškai atskleidžia fasadinę, reprezentatyvią žmonių buitį, tačiau tuo pačiu iškylančią gamtiškąją prigimtį, kuri nepaklūsta daiktiškajam pasauliui.

Skulptoriaus, objektų ir instaliacijų menininko R. Milkinto kūriniai pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Dėl dėmesio kūrinio „reikšmingai formai“ ir medžiagiškumui, menininko darbai neretai lyginami su Lietuvos ir užsienio modernizmo klasikais, o atvira kūrinio konstrukcija ir menamo judesio efekto kūrimas erdvėje, leidžia žiūrovui lengvai atpažinti R. Milkinto braižą. Skulptūrinės kompozicijos kupinos polinių įtampų, o jų tūrių fizines savybes, tokias kaip lankstumas, tvirtumas, minkštumas ar trapumas, menininkas gretina su individualia patirtimi, o kūrinio prasminiam turiniui išreikšti dažnai pasitelkia medžiagiškumą. R. Milkintas savo kūriniuose dažniausiai naudoja fanerą ir jau savas istorijas sukaupusias nugriautų pastatų metalines sijas, kurias, lyg architektūrinius ready-made’us, jungia į judesį ir kinetiką menančias formas. Plokštuminiu struktūrų įerdvinimas, formų ir linijų grakštumas bei medžiagos ir idėjos santykio vientisumas – geriausiai R. Milkinto kūrybą atspindintys bruožai.

Abu menininkai skulptūros specialybę yra įgiję Vilniaus dailės akademijoje, bei rengia grupines ir personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Nerijus Erminas 2012 m. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią skulptūrą „Voveraitė ir siena“, tuo tarpu R. Milkintas 2006 m. apdovanotas šiuolaikinės skulptūros autorių ypač vertinama prestižine Arnaldo Pomodoro (Italija) fondo III vietos premija, o 2011 m. tarptautinėje meno mugėje ARTVILNIUS‘11 buvo įvertintas apdovanojimu „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. Abiejų menininkų kūriniai priklauso privačioms kolekcijoms Lietuvoje ir užsienyje.

Meno mugė art Karlsruhe
Galerijos (AV17) stendas M03
Vasario 21 – 24 d.
Messe Karlsruhe, Messeallee 1, D-76287 Rheinstetten

The post Galerija (AV17) tarptautinėje meno mugėje art Karlsruhe appeared first on artnews.lt.

„Meno parkas“ šiemet mugėje „art Karlsruhe“ (Vokietija) pristato galerijos menininkes, didžia dalimi inspiruojamas gamtos, mąstančias apie jos ir civilizacijos santykį.

Aušros Vaitkūnienės ir Patricijos Gilytės solo prezentacijos galerijos stende – H4-M01

Aušra Vaitkūnienė (g. 1962) savo darbais trina liniją tarp apčiuopiamų ir tik intuityviai jaučiamų dalykų, o juos dažnai įkvepia nepavaldi (o ir kaip labai mistiška) gamta. Tapybos katedrai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vadovaujanti menininkė yra laimėjusi Pollocko–Krasner fondo stipendiją (The Pollock-Krasner Foundation, New York, USA), jos kūriniai yra Mo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lippe apskrities vyriausybės (Vokietija) ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Aušros Vaitkūnienės darbų kolekcija šiai mugei sukomponuota kombinuojant mišrios technikos piešinių grupę (2013-2017), kurioje ryškūs grybų motyvai (šie darbai buvo eksponuoti autorės solo parodose „Gamtos gurmano kabinetas“ Londone, Diuseldorfe bei Kaune). Antra Aušros kolekcijos dalimi – mišrios technikos piešinių (2018) –  eksploatuojamas vilko (ir jo kailio) motyvas.

Kita galerijos menininkė, gyvenanti, kurianti ir pripažinimo sulaukusi Vokietijoje – Patricija Gilytė (g. 1972) – savo kūrybos temas nagrinėti pasitelkia įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, dažnai kviečia bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio.

Mugėje pristatomi Patricijos kūriniai jungia autorės pastarąjį dešimtmetį naudotas medijas: videomeną bei techniką, kai atvaizdus kuria iš pikselių (standartinio dydžio modulių iš įvairių medžiagų (cukraus, putų polistirolio, aliuminio ir kt.). Dar vienas svarbus P. Gilytės kūrybos aspektas – performatyvumas. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta, kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų, taip pat ir apribojimų. „art Karlsruhe“ pristatomi Patricijos debesys iš ketaus pikselių (ŠEŠIOS DVEJONĖS, KURIAS TURĖTUM ŽINOTI, 2019, betonas, 70 x 70 x 6 cm), ar skulptūriniai objektai iš medinių (DVYNĖS arba DVYNIAI, 2017, medis, kreidos gruntas, 107 x 85 x 70 cm) ar aliuminio (LYGSVARA, 2012, aliuminis, 40 x 16 x 10 cm) pikselių bei besisukančių eglučių miške video instaliacija STILLEVEN (2015) puikiai atspindi autorės pagrindines technines kūrybos charakteristikas bei rūpimo turinio temas, kuriais tiria gamtos ir civilizacijos santykį.

Renginio laikas: 2019 02 – 21 24

Renginio vieta: Messe Karlsruhe (Messeallee 1, 76287 Rheinstetten, Vokietija)

Galerijos stendo vieta – H4-M01

Galerijos „Meno parkas“ dalyvavimą „art KARLSRUHE“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

The post Galerija „Meno parkas“ meno mugėje „art Karlsruhe“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 21–24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks svetingas savaitgalis, kuriuo bus išlydima paskutinę savaitę veikianti paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“. Šiam savaitgaliui NDG parengė specialią nemokamų renginių programą.

 Vasario 21 d., ketvirtadienis

18 val. – Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės tarpdisciplininio projekto „Geras gyvenimas“ pristatymas ir diskusija.

Projektas „Geras gyvenimas“ nagrinėja kaip startuolių kultūra keičia darbo, laisvalaikio, asmeninio gyvenimo, bendruomenės ir kūrybiškumo sampratas platesnėje visuomenėje. Autorės pristatys dokumentinį tyrimą apie startuolį Švedijoje, įkūrusį pirmąjį kolektyvinį būstą antrepreneriams Stokholme. Jo gyventojams išsitrina ribos ne tik tarp darbovietės ir asmeninės erdvės, bet ir savirealizacijos ir kompanijos kuriamo naratyvo apie bendruomenę. Pristatymą papildys diskusija su tyrėja Migle Bareikyte, bendruomeniško būsto verslo pradinininkais Lietuvoje Šarūnu Butkumi bei Domu Dargiu, kultūros politikos tyrėja Skaidra Trilupaityte ir „Startup Lithuania“ projektų vadove.

Vasario 23 d., šeštadienis

16 val. – ekskursija po parodą „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ su kuratore Egle Mikalajūne.

16.30 val. – parodos dalyvės menininkės Viktorijos Damerell paskaita „Kas yra gražu yra šlykštu“.

Tai – paskaita apie šiuolaikinį meną žmonėms, stebintiems jį iš toliau. Kodėl šiuolaikinis menas toks negražus ir nesuprantamas arba kodėl šiuolaikiniam menui nereikalinga publika? Viktorija Damerell jau kurį laiką stengiasi rasti trūkstamas jungtis tarp įprastai idealizuojamos klasikos ir dažnai nepatenkinamų šiuolaikinio meno žiūrovo lūkesčių. Paskaitos tikslas – padėti abu reiškinius matyti vienas kito šviesoje.

Vasario 24 d., sekmadienis

12 val. – parodos dalyvio, menininko ir Galerie Uberall direktoriaus Andrejaus Polukordo vedamas seminaras „Kaip tapti galerininku arba Nuo nulio iki privataus verslo”.

Esate verslus, bet nežinote, kuri sritis turi perspektyvų? Nežinote kaip pradėti? Kaip atpažinti sėkmingą galerininką nuo nesėkmingo? Meno ekspertas? Kas jis ir koks turėtų būti? Kur padėti savo pinigus? Ar esate girdėję apie investiciją į ateitį? Ar įrėminti yra geriau negu neįrėminti? Seminaro metu Andrej Polukord atskleis visus sėkmingo verslo meno rinkoje ypatumus.

Visi renginiai nemokami. Vasario 21 d. renginys – be registracijos. Į vasario 23–24 d. vyksiančius renginius prašome registruotis el. paštu edukacija@ndg.lt

 Projekto partneriai: Startup Lithuania, Užimtumo tarnyba prie LR SADM, True Insight Lab, Telesoftas, Vinted, Galerie Uberall, EMKO.Informaciniai rėmėjai: Verslo klasė, lrytas.lt. Rėmėjai: Vilniaus vartų Art Apartment, Exterus, Imaparat. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

 Iliustracija: Andrej Polukord. Galeristo įrankiai. 2018. Nuotrauka Andrej Vasilenko

The post Parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ uždarymo renginiai NDG appeared first on artnews.lt.

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT tyrinėja kelionę plačiąja prasme, tarpinę būseną, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kultūrinį identitetą. Šių metų birželio 7-ąją atidaroma paroda apjungs viešąsias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukinių stotyje ir jos prieigose, Ramybės parke, Kauno paveikslų galerijoje. Parodą PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sudarys 26 menininkų darbai, iš kurių net 9 – sukurti specialiai Kaunui.

Parodos PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT koncepcija

12-oji Kauno bienalė tyrinėja kelionę, kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Pažvelgę į ne tokią tolimą praeitį pamatysime, kad Kaunui teko išgyventi nemažai politinių pokyčių; buvo pereita iš vieno režimo į kitą. Net ir dvidešimt metų trukusį klestėjimo etapą, kai Lenkijai užėmus Vilnių tarp 1919 m. ir 1940 m. Kaunas buvo tapęs laikinąja sostine, miestas praleido laukime – pasiruošęs vėl susigrąžinti antro pagal dydį miesto titulą po pirmosios sostinės išvadavimo. Deja, po to sekė sovietų okupacija, po jos – nacistinės Vokietijos, ir vėl sovietų, kol galiausiai Lietuva atgavo nepriklausomybę 1990 m. Šalis tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. Ši įvykių grandinė ne tik atkūrė Lietuvos suverenitetą, bet ir sugrąžino Kaunui antrojo pagal dydį miesto statusą su nepajudinama laikinosios sostinės pravarde. Šie nesibaigiantys pokyčiai panardino miestą į kolektyvinę amneziją, kurią paskatino prieštaringos skirtingų kartų patirtys. Laukdamas savo Europos kultūros sostinės kadencijos 2022-aisiais, Kaunas siekia susikurti kelią į ateitį grįstą savo paties sąlygomis, mitologizuodamas sudėtingą praeitį, kad užrašytų naujų, dabarties pasakojimų.

PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT naudoja Kauno istoriją, kaip išeities tašką, kad galėtų išnagrinėti platesnę perėjimo sąvoką asmeninių patirčių ir tarpgeneracinių struktūrų kontekste. Parodoje matyti kaip dezorientacijos jausmas, lydintis šiuolaikinę mūsų egzistenciją pasauliniu mastu, susipina su konkrečiomis tautos kūrimo sociopolitinėmis realijomis Naujuosiuose Rytuose, kur alternatyvūs Europiniai susivienijimai po truputį atsiskiria nuo praeities rėžimų. Be šių istorinių ir geopolitinių naratyvų, parodoje ieškoma poetiškesnių strategijų, kurios padėtų pavaizduoti, o galbūt ir įveikti nesaugumo būklę. Norint susiorientuoti neaiškioje teritorijoje naudojamos absurdo, mistikos ir humoro išraiškos priemonės. Parodoje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT šie pereinamieji momentai traktuojami ne tik kaip kontempliacijos, laukimo ar abejonės galimybė, bet taip pat, kaip raginimas veikti – tiek individualiai, tiek kolektyviai – ieškant savo vietos pasaulyje.

12-osios Kauno bienalės menininkai

12-ai Kauno bienalei specialius kūrinius kurs Jasmina Cibic (Slovėnija, gim. 1979), Johanna Diehl (Vokietija, gim. 1977), Inga Galinytė (Lietuva, gim. 1988), Christian Jankowski (Vokietija, gim. 1968), Laura Kaminskaitė (Lietuva, gim. 1984), Artūras Morozovas (Lietuva, gim. 1984), Robertas Narkus (Lietuva, gim. 1983), Tamu Nkiwane (Didžioji Britanija, gim. 1990), Andrej Polukord (Lietuva, gim. 1990), Mykola Ridnyi (Ukraina, gim. 1985).

Parodoje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT taip pat bus eksponuojami menininkų Céline Condorelli (Didžioji Britanija, gim. 1974), Ieva Epnere (Latvija, gim. 1977), Aslan Gaisumov (Čečėnija, gim. 1991), Alberto Garutti (Italija, gim. 1948), Francesca Grilli (Italija, gim. 1978), Laura Grisi (Italija, 1939 – 2017), Bas Jan Ader (Nyderlandai, gim. 1942), Taus Makhacheva (Rusija, gim. 1983), Adrian Melis (Kuba, gim. 1985), Deimantas Narkevičius (Lietuva, gim. 1964), Amalia Pica (Argentina, gim. 1978), Karol Pichler (Slovakija, gim. 1957), Ghenadie Popescu (Moldova, gim. 1971), Naufus Ramírez-Figueroa (Gvatemala, gim. 1978), Balint Szombathy (Serbija, gim. 1950), Gediminas ir Nomeda Urbonai (Lietuva, gim. 1966, gim. 1968) darbai.

Londone kurianti menininkė iš Slovėnijos Jasmina Cibic kuria pasirodymus, instaliacijas ir filmus. Savo darbuose J. Cibic pasitelkia įvairiausias medijų ir teatrinių taktikų suteikiamas galimybes, padedančias pergalvoti ar pakeisti požiūrį į tam tikras konkrečias ideologines formacijas, ir įvairias joms apibrėžti skirtas priemones, kaip menas ir architektūra. Jos darbuose sutinkamos paralelės tarp nacionalinės kultūros kūrimo ir jos vertės siekiant politinių tikslų, skatinant žiūrovą apsvarstyti psichologinių ir minkštosios galios mechanizmų be laikiškumą, kuriais naudojasi autoritarinės struktūros, savaip perkurdamos ir keisdamos realybę. Berlyne kurianti autorė Johanna Diehl išsiskiria konceptualia fotografine akimi. Menininkė pirmiausia suformuoja idėją ar temą, o tuomet leidžiasi į paieškas, kūriniuose sujungdama ideologiją, propagandą, politiką ir nesėkmes. Menininkė Inga Galinytė savo meniniuose projektuose yra eksperimentavusi su įvairiomis medžiagomis ir medijomis, bet jos naujos patirtys teatre, šokyje ir meditacijoje, atvedė ją į scenos menus. Tai viena iš jaunųjų Lietuvos talentų kartos menininkų, pasitelkianti tarpdisciplinines menų praktikas ir ieškanti geriausio mediumo kiekvienam iš savo projektų. Pasaulinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinės multimedijos menininkas Christian Jankowski kuria Berlyne ir dirba su vaizdine medžiaga, instaliacija ir fotografija. Lietuvos menininkė Laura Kaminskaitė naudodama objektus ir kalbą, žiūrovų ir klausytojų protuose kuria netikėtus scenarijus ir pasakojimus. Fotožurnalistas Artūras Morozovas, per pastarąjį dešimtmetį nušvietė nemažai svarbiausių Lietuvos ir užsienio įvykių, bei reagavo į įvairias jautrias socialines problemas regionuose, juose vykusių konfliktų metu, ir po jų. Menininkas Robertas Narkus savo praktiką apibūdina kaip „sutapimo ekonomikos aplinkybių valdymą“. Lietuvos menininkas suvienija įprastą ir absurdišką suvokimo, ekonomikos, troškimų ir senėjimo sampratą. Tuo tarpu menininkas iš Didžiosios Britanijos Tamu Nkiwane savo darbuose nagrinėja jį supančią aplinką ir iš praeities sklindančius virpesius, pasiekiančius mus surenkant ir perrenkant tam tikras medžiagas ir objektus. Autobiografinio tyrimo motyvai sustiprina autoriaus kūrybą – ar jos centre būtų Londono gatvių šiukšlės, ar, iš naujesnių projektų, mažiau pažįstama Zimbabvės aplinka. Menininkas visuomet komunikuoja tai, kas nematoma ir pamiršta: per ritualinius surinkimo procesus, rašytinį tekstą ir garsą. Andrej Polukord savo tapyba, instaliacija bei atlikimu ir vaizdo menu sukuria nenuspėjamą aplinką ir absurdiškas situacijas, kurios suteikia dvigubą reikšmę ir dviprasmiškumą. Kylantis Ukrainos menininkas, filmų kūrėjas ir kuratorius Mykola Ridnyi, darbuose apima daugybę medijų nuo ankstyvųjų kolektyvinių akcijų viešosiose erdvėse, iki įvairių įvietintų instaliacijų, skulptūrų, fotografijos ir judančių vaizdų, kuriuos galima dažnai sutikti šiandieninėje jo praktikoje.

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT vyks birželio 7 – rugsėjo 29 dienomis Kaune. 12-oji Kauno bienalė organizuojama bendrakuratorystės principu, ją kuruoja kylančių kuratorių komanda: Daniel Robert Milnes (Didžioji Britanija / Vokietija), Elisabeth Del Prete (Didžioji Britanija), Lydia Pribišova (Slovakija), Neringa Stoškutė (Lietuva) ir Alessandra Troncone (Italija), konsultuojantis kuratorius Lewis Biggs (Didžioji Britanija). Daugiau informacijos: www.bienale.lt/2019

Iliustracijoje: Kauno bienalės kuratoriai

The post Skelbiami 12-osios Kauno bienalės PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT menininkai appeared first on artnews.lt.

Galerija „Meno niša“ vasario 21-24 dienomis pakviesta pristatyti Lietuvos menininkų kūrybą garsioje Vokietijos meno mugėje „art Karlsruhe“. Šiemet čia dalyvaus daugiau nei 200 galerijų iš 16 šalių. Net keturiuose paviljonuose įsikūrusią, didžiausią Vokietijoje mugę „art Karlsruhe“ aplanko virš 50 000 svečių, kurių tarpe meno kolekcininkai, kuratoriai ir meno mėgėjai. Šioje mugėje pristatomas klasikinis modernizmas ir šiuolaikinis menas. 16 metų gyvuojančioje meno mugėje eksponuojami garsiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Georgesas Braque, Pablo Picasso, Salvadoras Dali, Maxas Ernstas ir Georgas Baselitzas kūriniai.

Galerija „Meno niša“ meno mugėje „art Karlsruhe“ lankytojams pristatys du garsius Lietuvos menininkus: Jolantą Kyzikaitę (tapyba) ir Kęstutį Svirnelį (kinetinės skulptūros). Pastarieji jau buvo pristatyti tokiose tarptautinėse meno mugėse kaip „Positions Berlin“, „viennacontemporary“, „YIA Paris/Brussels“, „Art Tibilisi“ ir „Art Verona“. Šių mugių metu lietuvių menininkų kūrinius įsigijo užsienio šalių kolekcionieriai.

J.Kyzikaitė mėgsta dirbti ciklais, kurie vystomi įvairiomis tematikomis. Kelerius metus ją domina žaidimų tema ir jų plėtotė tapyboje. Garsus meno žurnalas „Monopol“ specialiame leidinyje dedikuotame meno mugei „art Karlsruhe“ J.Kyzikaitės kūrinį „Pokalbis“ įtraukė į rekomenduojamų įsigyti kūrinių sąrašą.

J.Kyzikaitė meno scenoje aktyviai dalyvauja nuo 2003 m., jos kūryba buvo pristatyta aštuoniuose autorinėse parodose ir daugiau nei 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2010 m. Jolanta Kyzikaitė tapo I vietos laureate konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“. Aktyviai dalyvauja „Artist in residence“ programose. Jolantos Kyzikaitės kūrinių yra įsigijęs MO muziejus, „Lewben Art Foundation“, „Walter Bischoff“ muziejus Vokietijoje ir privatūs kolekcionieriai.

K.Svirnelis savo kūrinius įvardija kaip vaizdinius ir teigia kuriantis absurdišką meną absurdiškam pasauliui. K.Svirnelis gyvena ir kuria Vokietijoje, po skulptūros studijų Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnį įgijo Valstybinėje meno ir dizaino akademijoje Štutgarte. Menininkas jau yra surengęs septynias personalines parodas ir dirba visame pasaulyje: savo kūrybą eksponuoja ne tik Vokietijoje ir Lietuvoje, bet ir Anglijoje, Austrijoje, Turkijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje ir JAV.

Iliustracijoje: Jolanta Kyzikaitė. Pokalbis. 2016

The post Galerija „Meno niša“ pakviesta į garsią meno mugę „art Karlsruhe“ appeared first on artnews.lt.

Kas yra paminklas? Koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Kokių paminklų mums reikia ar nereikia šiandien, kaip jie mus veikia ar neveikia? Tokius klausimus 2017 m. kėlė 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybė“, kuruojama menininkės ir rašytojos Paulinos Pukytės. Šis viešųjų erdvių projektas oponavo konservatyviam ir autoritariškam paminklų tradicionalizmui ir juose įkūnytai didaktikai ir demagogijai. Jis skatino radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias kolektyvinės atminties įamžinimo idėjas ir formas, pakviesdamas Lietuvos ir užsienio menininkus tirti sudėtingą Kauno (ir Lietuvos) istoriją ne tik permąstant buvusius ir esamus bet ir įsivaizduojant galimus (ar negalimus) naujus paminklus. Akcentuodama paminklinimo paradoksalumą knyga-katalogas PAMINKLO (NE)GALIMYBĖ toliau kelia šiuos klausimus ir ieško atsakymų – tiek teorinių, tiek praktinių, – ne tik pateikdama šio sėkmingo projekto dokumentaciją (įskaitant kontekstines parodas ir žodinę programą), bet ir atskleisdama kai kurių įvietintų kūrinių paslaptis bei žiūrovų reakcijas į juos. Mūsų viešosiose erdvėse toliau dygstant abejotinos meninės vertės, kilmės ir paskirties statuloms, paminklo (ne)galimybės klausimas nepraranda savo aktualumo.

Knygos sudarytoja – Paulina Pukytė. Autoriai: Paulina Pukytė, Rasa Antanavičiūtė, Udi Edelman, Laima Kreivytė.

Knygą „Paminklo (ne)galimybė“ įsigyti galite Knygų mugės Kauno menininkų namų stende, Nacionalinėje dailės galerijoje, Kauno bienalės tinklapyje.

Iliustracijoje: Knyga-katalogas. Nuotraukų autorystė: Gintarė Žaltauskaitė

The post Išleista 11-os Kauno bienalės knyga „PAMINKLO (NE)GALIMYBĖ“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) galerijos paviljono sezoną atidaro Miestiečių manifesto skaitymas ir menininkės Auksės Petrulienės piešinių paroda „Pyktis ir protestas. Pokytis“.

Paviljone eksponuojamose fotografijose – piešinius laikantys medžių gynimo įvykių dalyviai. „Piešiniai yra tiesos liudininkai. Aš stoviu Smetonos alėjoje iškėlusi piešinį ir kartoju: čia įvyko blogis. Negrįžtamas praradimas. Nusikaltimas. Kas iš to – ką keičia vienos menininkės pozicija? Blogis slenka toliau, ir vienintelis dalykas, ką galiu padaryti, – stovėti su piešiniu, kuris yra mano šūkis, mano tiesa. Ir štai stebuklas: apsidairau – aš stoviu ne viena, šalia manęs – žmonės”, – sako parodos autorė.

Keliaujančių piešinių fotodokumentikoje – jų sugrįžimas į A. Smetonos alėją, į sunkių prisiminimų vietą. Nuotraukose – ir Jonavos Ramybės skveras. Čia eksponuoti piešinius pakvietė sunerimę miesto „žalieji“, kai, rekonstruojant istorinį miesto skverą, buvo nukirsti brandūs medžiai, tarp jų – galingi kaštonai.

Piešinių ant drobės ciklas, lyg procesijai paruoštos vėliavos, rikiuojasi parodoje „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. 2018 m. gegužę atverta paroda matuoja pokyčius – čia eksponuojamos istorijos nesustojo vietoje. Parodos herojų bendruomeniškumas skleidžiasi plačiai: nuo operos kūrimo iki visuomenės intereso gynimo teismuose.

Renginio metu skaitomas Miestiečių manifestas – tai unikalus dokumentas, kolektyvinis miesto gyventojų kūrinys, gimęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ metu. Miestiečių manifestas nuolat pildomas ir saugomas tinklalapyje www.besienu.com.

 Paroda veiks: 2019 02 28 – 2019 03 31

The post Auksės Petrulienės piešinių paroda „Pyktis ir protestas. Pokytis“ Kaune appeared first on artnews.lt.

Vasario 28 d., ketvirtadienį nuo 19 iki 21 val. maloniai kviečiame į naujo Rupert leidinio pristatymo vakarėlį, kuris vyks bare Paviljonas (Pylimo g. 21B). Skaitymai ir pasirodymai prasidės 19:30 val.

Prasidėjęs pilotine programa 2012 m., Rupert centras naujame pastate Valakampiuose įsikūrė 2013 m. ir pradėjo funkcionuoti kaip šiuolaikinio meno laboratorija bei meno rezidencija, skatinanti mainus tarp vietinių ir tarptautinių meno lauko dalyvių. Naujas leidinys skirtas pažymėti penkerius nepaprastus renginių, parodų, dirbtuvių ir reziduojančių menininkų pripildytus Rupert gyvavimo metus. Per šį laikotarpį Rupert subūrė gausią, po visą pasaulį pasklidusią, meno bendruomenę ir tapo tarptautiniu mastu pripažintu rezidencijų, meno ir alternatyvios edukacijos centru.

Pristatymo vakarėlyje turėsite progą pavartyti patį leidinį, susitikti ir pasiklausyti prie jo prisidėjusių autorių ir menininkų bei Rupert komandos. Vakaro eigoje trumpais pristatymais ir skaitymais įstos savo tekstais ir darbais publikaciją papildę Vytenis Burokas, Valentinas Klimašauskas, Žygimantas Kudirka, Lina Lapelytė, Robertas Narkus, GIRLISONFIRE, Julijonas Urbonas, ir daugiau.

Rupert veiklą ir katalogo leidybą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

The post Rupert leidinio pristatymo vakarėlis „Paviljone“ appeared first on artnews.lt.

Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) bus pristatytas unikalus projektas – čia duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

2019-uosius Jungtinės Tautos paskelbė klimato kaitos ir pelkių metais

„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos sukurta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, Pelkių intelekto modulis ir kiti elementai.

Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.

„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, kur prieš 70 metų buvo rengiamas Manheteno projektas, skirtas atominės bombos bandymams“, – paaiškino Gediminas Urbonas.

Anot kuratorių, priešingai nei šiandien populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 m. Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, modeliavo biologinį kompiuterį.

Mokykla, jungianti įvairias technologijas ir disciplinas

„Pelkių mokykloje“ vykstantiems eksperimentams tinkamiausią erdvę tyrėjai įžvelgė universitete – dėl sąlygų, kurias gali suteikti mokslinė institucija. „Norint, kad eksperimentai būtų kuo labiau netikėti ir kartais net netelpantys į meno logiką ar konvencijas, natūralu, kad „Pelkių mokykla“ tęsia veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai ir yra labiausiai laukiami“, – sakė Nomeda Urbonienė.

Pasak MIT tyrėjų, laboratorijos erdvė skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumui, gebėjimui orientuotis skirtingose erdvėse ir disciplinose. Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai „Pelkių mokykloje“ ieškos naujų bendradarbiavimo formų, rengs bendrus projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

„Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto“, – projekto siekius paaiškina kuratoriai.

Atidarymo programoje numatoma ekskursija kartu su Gediminu ir Nomeda Urbonais po „Pelkių mokyklos“ erdvę universitete ir bendruomeniškos vaišės su gėrybėmis iš Čepkelių ir Aukštumalos pelkių. Prieš atidarymą kartu su VDU studentais intensyviame kurse planuojama sukurti ir naują Pelkių intelekto modulį.

Vienas pagrindinių akcentų naujojoje erdvėje – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti „Pelkių vadovai“ (angl. Swamp Manual), pelerinos, pristatančios architektų vizijas apie pelkių paviljoną, ir kiti elementai. Viename balkone bus pristatyti itin novatoriški bienalės projektai, skirti pelkių intelektui, hibridiniam radijui, islandiškoms durpėms ir kt.

Po „Pelkių mokyklos“ atidarymo Vytauto Didžiojo universitete Nomeda ir Gediminas Urbonai išvyks skaityti pranešimų svetur – MIT tyrėjai planuoja apsilankyti Kabelvago filmų mokykloje (Norvegija), Dubajaus Globaliniame meno forume (JAE), CAFA Dizaino mokykloje Pekine (Kinija), MIT architektūros simpoziume Kembridže (JAV), Venecijos universitete (Italija) ir kitose institucijose.

2018 metais „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai 16-ojoje tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas. Iniciatyvą parėmė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Architektūros ir planavimo mokykla (SA+P) ir Meno, mokslo ir technologijos centras (CAST), Šiaurės kultūros fondas (Nordisk Kulturfond), Norvegijos šiuolaikinio meno biuras (OCA) ir UAB „Durpeta“.

„Pelkių mokyklos“ ekspoziciją Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23) galima aplankyti pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val.

Kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, VDU)

Ekspozicijos architektė: Indrė Umbrasaitė

„Garso baublys“: Nicole L’Huillier (MIT)

„Kvapų drevės“: Aušra Černiauskienė, Reda Valentinavičienė ir Jurga Jakubauskienė

„Pelkių pončai“: Sandra Straukaitė ir Gailė Pranckevičiūtė

Šepetos durpių kolona: Remigijus Daubaras ir UAB „Durpeta“

Pelkių intelekto modulis: Jonas Kubilius (MIT)

Iliustracijoje: Indrės Umbrasaitės vizualizacija

The post VDU atidaroma tarpdisciplininė „Pelkių mokykla“: nuo dirbtinio intelekto iki filosofijos appeared first on artnews.lt.

Jau antrus metus, galerija „Meno parkas“ dalyvaus kasmetiniame renginyje Dusseldorf Photo Weekend (LT: Diuseldorfo fotografijos savaitgalis), kuris šiais metais vyks kovo 8–10 dienomis. Šiais metais, galerija pristatys menininkės Neringos Naujokaitės projektą „Schwarz Weiß Grau“ (LT: „Juoda balta pilka“). Parodos atidarymas vyks kovo 8 d. 19 val. (vietos laiku). Parodą galerijos erdvėje Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas, DE)  bus galima aplankyti iki balandžio 13 d.

Šiame, jau aštuntą kartą vyksiančiame fotografijos renginyje dalyvaus daugiau nei 50 institucijų, galerijų ir neformalių erdvių pristatysiančių platų šiuolaiknės fotografijos spektrą, kelsiančių klausimus apie atvaizdo reikšmės pokytį šiuolaikinėje fotografijoje ir kultūros istorijoje.

Neringos Naujokaitės fotografijų serijos „Jauda balta pilka“ centre – autentiško 30-ųjų buto Kaune restauravimo procesas. Aiškių architektūrinių formų ir linijų sąveika su šviesa lemia juodos ir baltos spalvos dinamiką.

Paraleliai menininkė pristato videodarbą „un altro … di vento, di cielo“. Kuriame, simetriškas, stačiakampis architektūrinių vaizdų persidengimas su kraštovaizdžiu, vizualiai sudaro ritmišką juodai baltų vaizdų seką. Iš centrinės perspektyvos filmuoti kadrai, iš dalies susijungia į vieną ar atveria naujas architektūrines erdves, o vokaliniai garsai – sustiprinti ir susvetiminti elektroniniu būdu – šias erdves dar labiau praplečia. Tyli realybė, kaip pradinė filmo scena, kurioje nepaliesti natūralūs ar architektūriniai peizažai pasirodo pakaitomis už lėtai kylančios uždangos, veikia per techninį redagavimą ir akustinį pagrindą, kaip monumentaliosios scenos fonas.

Parodą organizuoja: galerija „Meno parkas“

Partneris: „gleixnerart“

The post Neringos Naujokaitės projektas „Schwarz Weiß Grau“ Diuseldorfo fotografijos savaitgalyje appeared first on artnews.lt.

Phil Von teatralizuoto muzikos ir šokio mono spektaklio “Human lost & found” (Prarastas ir atrastas žmogus) pasaulinė premjera įvyks Kaune vasario 28 d. šiuolaikinio meno galerijoje POST.

Šis spektaklis yra Kauno galerijos „POST“, garso įrašų studijos „Zona Music“ ir Vilniaus šokio teatro „Okarukas“ bendras projektas. 

Galerijoje vyksiančiame renginyje taip pat bus atidaryta ir fotografijos paroda iš Okarukas pasirodymų Lietuvoje. Fotografai: Svetlana Batura, Julita Dargytė, Tomas Kurkinas, Laima Stasiulionytė ir Laura Vansevičienė. Taip pat turėsite unikalią progą peržiūrėti teatro muzikos trupės “Von Magnet” DVD medžiagą. Premjeros metu bus pristatomas ir PhIl Von naujausias solo albumas “Made Underclouds”. Pasibaigus spektakliui vakarą pratęs elektroninės muzikos grupės “Mirror” (Prancūzija) pasirodymas.

Per trisdešimtį kūrybinės veiklos metų prancūzų kompozitorius, šokėjas ir aktorius Phil Von savo darbus žiūrovams yra pristatęs įvairiausiose teatrų bei koncertų rūmų scenose bei netikėtose erdvėse Europoje ir už jos ribų. Per savo kūrybos metus kompozitorius išleido 14 albumų. Elektroninę Phil Von muziką pasitelkia įvairiausios šokio bei teatro grupės bei filmų kūrėjai visame pasaulyje. Šiuo metu jis rašo muziką ir Vilniuje įsikūrusiam šokio teatrui „Okarukas“.

Muziko vardas yra taip pat siejamas su klasikinio flamenko šokiu ir su savita „elektro-flamenko” technika, kurios stilių Phil Von sukūrė ir išplėtojo su devintame dešimtmetyje Londone įkurta teatro muzikos trupe „Von Magnet“, savo performansais pelniusią muzikos, performansų ir teatro žinovų pripažinimą visoje Europoje. 
Pažinčiai su Lietuva Phil Von sukūrė muzikinį ir dramaturginį auto-portretą, kuriame teatralizuotą šokį kompozitorius atliks pagal savo paties sukurtą muziką bei atliekant savo autorines dainas.

Mono spektaklyje „Prarastas ir atrastas žmogus” autorius pasakoja apie vienišo ir likimą kvestionuojančio vyro transformaciją. „Siekiant atsinaujinimo būtina suprasti savo pažeidžiamą žmogiškumą“, – sako autorius.

Autorius ir atlikėjas: Phil Von 
Regard extérieur: Sakurako

Šviesų dailininkas: Norvydas Birulis
Garso inžinierius: Zenitas Amanitovas
Kostiumo dizainierė: Kristina Gudaitė

The post Šokio mono spektaklio „Human lost & found“ POST galerijoje appeared first on artnews.lt.

Kovo 5 d. 18 val.  VDA galerijoje „Artifex“ atidaroma VDA Tekstilės katedros 1993-1999 m. Tekstilės programos studentų ir absolventų Vaivos Abromaitytės, Gerdos Navickaitės, Indrės Sofijos Ditkovskės, Martyno Gedimino, Giedriaus Bagdono ir dėstytojos Eglės Gandos Bogdanienės paroda “Septynios istorijos Gabrielei” iš parodų ciklo “Sugrįžimai”.

Paroda „7 istorijos Gabrielei“ Iš parodų ciklo „Sugrįžimai“ – Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros 1993-1999 m. Tekstilės programos studentų ir absolventų Vaivos Abromaitytės, Gerdos Navickaitės, Indrės Sofijos Ditkovskės, Martyno Gedimino, Giedriaus Bagdono ir dėstytojos Eglės Gandos Bogdanienės paroda, dedikuota kurso draugei Gabrielei.

1993 m. Tekstilės katedroje susibūrė ypatingas kursas – septynios asmenybės, septynios menininkų istorijos – kartu ir atskirai, septynios maištingos sielos. Šis kursas buvo pirmasis Akademijoje, atlikęs tarptautinę mokomąją praktiką Anglijoje, West Dean koledže, kur dailininkė ir dėstytoja Pat Taylor supažindino studentus su klasikine tapiserija ir jos audimo ypatumais. Tate Modern ir Viktorija ir Alberto muziejaus kolekcijos tuomet pribloškė savo dydžiu, meno darbais, eksponavimo kultūra ir požiūriu į muziejų lankytojus.

Akademinės studijos ir praktikos West Deane, Londone, Labanore ir Paberžėje pas Tėvą Stanislovą apjungė kursą į draugų ir bendraminčių grupę. Ir nors ne visi baigė programą, vienos absolventės mūsų tarpe nebėra, o kurso draugai šiandieną savo profesinius gebėjimus plėtoja itin skirtingose srityse, lig šiol išliko saitai, rišantys kursiokus tarpusavyje ir su Akademija.

Kursui specialybės ir vizualios raiškos dalykus dėstė prof. Vladas Daujotas, prof. Regina Sipavičiūtė, prof. Linas Katinas, dėstytojai Danutė Jonkaitytė, Jonas Stankevičius, Medardas Šimelis, Eglė Ganda Bogdanienė, Žydrutė Ridulytė ir kiti.

Paroda „7 istorijos Gabrielei“ iš kasmetinio Tekstilės katedros parodų ciklo „Sugrįžimai“ sukvietė kurso draugus ir dėstytoją į akademinę aplinką prisiminti studijas, pristatyti savo kūrybą ir padiskutuoti, kaip Akademijoje įgytos žinios padėjo (ar trukdė) jiems kurti savo profesiją.

Paroda veiks iki kovo 16 d.

The post Paroda „Septynios istorijos Gabrielei“ VDA galerijoje „Artifex“ appeared first on artnews.lt.

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Arūnas Gelūnas. Iš trijų pretendentų jis surinko daugiausiai konkurso vertinimo komisijos balsų.

Humanitarinių mokslų daktaras A. Gelūnas 2016 m. išrinktas Seimo nariu. 2012–2016 m. A. Gelūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, nuo 2010 m. iki 2012 m. – kultūros ministru.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose.

Lietuvos dailės muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

The post Lietuvos dailės muziejaus vadovo konkursą laimėjo dr. Arūnas Gelūnas appeared first on artnews.lt.

Kovo 2 d., šeštadienį, 15 val. V. K. Jonyno galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkai) atidaroma grafinio dizaino paroda „Keliaujančios raidės“.

Projektas „Keliaujančios raidės“ rengiamas nuo 2008 m. įvairiose šalyse ir kiekvieną kartą suformuluojama vis nauja koncepcija. Projekto ašis visada buvo rašto meno tyrimas ir sklaida. 2008 m. paroda buvo surengta LR generaliniame konsulate Peterburge, vėliau eksponuota Kijeve bei Lvove. Projekto koncepcijos pavadinime „Keliaujančios raidės” glūdi nuoroda į raštą kaip kultūrinį „bagažą”, kuris neatsiejamas nuo kelionės per laiką ir šalis, neatsiejamas nuo sutiktų ir meninėmis žiniomis besidalijančių žmonių.

„Keliaujančios raidės 2009” sutapo su Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginiais, o 2010-aisiais jau vyko Lahti miesto parodų salėse, Suomijoje. Parodos koncepcija detalizavosi, kūrybinės kelionės atkarpa atrado savo braižą ir įgavo antrąjį, kodinį pavadinimą „Letters in ART Tour“.

Kaip „Keliaujančių raidžių 2011” parodos, vykusios Vilniuje, koncepcija buvo pasirinkta „Tranzito” sąvoka, nes raštas, raidės visada buvo kultūros dalis. Jos, įsitvirtindamos vis kitose formose ir medijose, ir iki šiol veikia kaip „kultūros tranzitas”. 2013-aisiais paroda vyko Helsinkyje. Kaip parodos koncepcija buvo pasirinkta sąvoka „Tipografinis džiazas”. Projektas buvo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai uždarymo renginių Suomijoje dalis. Šrifto dizaino kūrėjams, kaligrafams, menininkams įdomiausia tai, kad raidės ir raštas turi prasmes ir garsus, taip pat, kaip ir muzikos garsai.

„Keliaujančių raidžių 2015” paroda vyko Vilniuje. Parodos koncepcija „Ryt-vakar”, sukurta kaip dviejų lietuviškų žodžių „rytai” ir „vakarai” trumpinys, dar gali būti suvokiama dviem kitais aspektais: pirmuoju – keliami klausimai, Rytams svarbi Vakarų kultūra geografiniu, kultūriniu aspektu (ir atvirkščiai). 2017-ųjų paroda, kurios tikslas buvo pristatyti skirtingų pasaulio šalių grafikos ir tipografikos dizainerių, menininkų inovatyvų požiūrį į rašto meną, vėl buvo eksponuojama Vilniuje. Parodos koncepcija – X, Y, Z – atitinka koordinates dvimatėje Dekarto plokštumoje. Horizontalioji ašis vadinama X ašimi, vertikalioji – Y. Tašką, kuriame kertasi abi koordinatės, vadiname pradžios tašku – 0, o kūryboje jis reiškia kūrybinio kelio pradžią.

Tad lygiai po dešimtmečio nuo pirmosios parodos „Keliaujančių raidžių” paroda, apkeliavusi daugelį šalių ir parodinių erdvių Lietuvoje, vėl ruošiasi į kelionę. Šį kartą į Druskininkus, kur žymaus knygų iliustruotojo V. K. Jonyno galerijoje visą mėnesį bus eksponuojami į šios kelionės bagažą sukrauti darbai. Rašto meno, kaip kultūrinio bagažo, forma gali kisti, priklausomai nuo kelionės trajektorijos ir laiko, gali pasipildyti naujais darbais, bet objektas ir turinio ašis visada išliks ta pati – bus eksponuojama tai, kas svarbiausia kaligrafijos ir tipografikos srityse.

Parodos kuratorė prof. Aušra Lisauskienė

Paroda veiks: 2019 03 02 – 2019 04 05

The post Grafinio dizaino paroda „Keliaujančios raidės“ V. K. Jonyno galerijoje appeared first on artnews.lt.

Kovo 7 d., ketvirtadienį, 18 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks parodos „Vytautas Povilaitis. Ėjimas į tapybą“ atidarymas.

Ši paroda – tai pirmoji dailininko viso kūrybinio gyvenimo retrospektyva. Vytautas Povilaitis (1927–2009) – tapytojas modernistas, daugiau nei prieš pusšimtį metų prikaustęs kauniečių žvilgsnius prie savo miesto urbanistinių peizažų paslapčių, ne vienam meno gerbėjui tapęs portretą, o muziejams kūręs monumentalias kompozicijas. Bet didžiausią susidomėjimą kėlė dar 1958 m. (socrealizmo laikais) V. Povilaičio pradėtos tapyti abstrakcijos, atvėrusios naują puslapį Lietuvos dailės istorijoje. Deja, šiandien tapytojo kūrybinis palikimas gerokai primirštas.

Bene didžiausioje V. Povilaičio parodoje bus eksponuojami kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus fondų bei privačių kolekcijų. Parodos lankytojus pasitiks netikėtumai – juos nustebins V. Povilaičio stiliaus įvairovė, tapybos žanrų gausa – bus galima pamatyti 50 metų apimties kūrybą. O trečdalis parodos sudaryta iš interaktyvios akcijos: daug V. Povilaičio tapybos mylėtojų atsišaukė į viešą kvietimą paskolinti ekspozicijai namuose laikomus meno kūrinius. Todėl viena iš parodos dalių pakoreguota pagal niekur neskelbtus, nerodytus, į katalogus neįtrauktus kūrinius, juos bus galima pamatyti pirmą ir galbūt vienintelį kartą.

Nesirūpindamas dėl savo kūrybos įamžinimo, V. Povilaitis nearchyvavo darbų (jo gyvenimo metais išleistas tik vienas katalogėlis, skirtas pirmajai personalinei parodai, 1962 m.), tapybos drobės pasklido po privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje. Atmintyje išliko draugų, bičiulių prisiminimai, kaip jis kasdien skuba Laisvės alėja, Aleksoto ar Panemunės tiltu – tapyti. Nuolatinis „ėjimas į tapybą“, reikmė ir džiaugsmas tą daryti liko drobėse, o jas atrasti ir kartu su dailininku „eiti į tapybą“ kviečia ši paroda.

Parodos organizatorius ir iniciatorius – Kauno modernaus meno fondas

Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, Kauno laisvoji ekonominė zona – LEZ

Paroda veiks: 2019 03 07–2019 04 07

The post Paroda „Vytautas Povilaitis. Ėjimas į tapybą“ Paveikslų galerijoje appeared first on artnews.lt.