Sausio 31 d., 18 val. NDG auditorijoje vyks Vilniaus dailės akademijos garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) kūrybos albumo „Laimės šulinys“ (VDA leidykla) pristatymas.

Renginį moderuos menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius, dalyvaus: VDA leidyklos direktorius Marius Iršėnas, knygos dailininkė Ramunė Januševičiūtė, sudarytoja ir tekstų autorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė, tekstų autorius dr. Viktoras Liutkus.

Renginys nemokamas, be registracijos.

Iliustracijoje – albumo viršelis.

The post Algimanto Švėgždos kūrybos albumo pristatymas NDG appeared first on artnews.lt.

Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra”, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyks Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas” (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112). Paskaitų  pradžia – 18 val., trukmė – 1val.

Vasario mėnesį numatytos dvi paskaitos:

• Vasario 12 d. VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė  paskaitoje „Nauja Lietuvos viduramžių dailė” pasakos apie pastarųjų dešimtmečių tyrimus, kurie praturtino Lietuvos dailės paveldą sienų tapybos radiniais, ir leidžia pildyti ir peržiūrėti XIV a. pab. – XVI a. dailės istorijos pasakojimą, svarstyti apie čia dirbusių meistrų kilmę ir užsakovų pageidavimus.
• Vasario 26 d. VDA doktorantas Marius Daraškevičius paskaitoje „”Magiškasis kambarys”: gyvybinga ir prisitaikanti vaistinėlės tradicija Lietuvos bajorų namuose” aptars vaistinėlės patalpos dvaruose atsiradimo ir paplitimo priežastis, patalpos paskirtį, vietą namo planavimo struktūroje, ryšius su kitomis patalpomis, interjero įrangą, taip pat vaidmenį dvaro kasdienybės kultūroje, atskleis namų planavimo kaitą XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kaip buvo prisitaikyta prie pakitusio higienos, asmeninės erdvės suvokimo, aktyvėjančio dvaro savininkų įsitraukimo į bendruomenės gydymą, valgymo ir svetingumo kultūros pokyčių.

Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu dailetyra@vda.lt

Kito mėnesio lektoriai ir jų paskaitų temos plačiau bus pristatytos kituose pranešimuose.

Visas numatytų paskaitų planas

Vasario 12
Dr. Giedrė Mickūnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Nauja Lietuvos viduramžių dailė

Vasario 26
Marius Daraškevičius, VDA doktorantas
„Magiškasis kambarys”: gyvybinga ir prisitaikanti vaistinėlės tradicija Lietuvos bajorų namuose

Kovo 12
Dr. Dalia Klajumienė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Sodininkystės ir kambarinių augalų įtaka Lietuvos XIX a. pasaulietinių interjerų dekorui

Kovo 26
Dr. Algė Andriulytė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Ferdynando Ruszczyco kūryba

Balandžio 2
Dr. Rasa Butvilaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
„Nematoma” tarpukario Vilniaus architektūra

Balandžio 9
Dr. Giedre Jankevičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Art deco Lietuvoje

Balandžio 23
Laima Kreivytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė
Paralelinės realybės. Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūryba

Balandžio 30
Dr. Agnė Narušytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
Laikas ir fotografija

Gegužės 7
Ramutis Petniūnas, kolekcininkas. Dvidešimties metų kolekcionavimo patirties per vieną valandą

Gegužės 14
Dr. Raminta Jurėnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Menotyrininko vaidmuo sudarant privačias muziejų kolekcijas. MO muziejaus pavyzdys

Gegužės 21
Ernestas Parulskis, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius
Dailės rinka

The post Prasideda viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“ VDA appeared first on artnews.lt.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma kauniečio fotografo Giedriaus Liago personalinė paroda. Kuratorė Ieva Meilutė – Svinkūnienė.

G. Liagas (g. 1967) į kūrybą pasinėrė itin anksti: nebūdamas nė 17 jis prisijungė prie Kauno jaunųjų fotografijos „chuliganų“, vėliau pakrikštytų „Plėšriųjų sekcija“. Kaip menininkas Liagas formavosi kūrybinės laisvės pritvinkusioje aplinkoje, kur avangardinės idėjos reiškėsi ne vien kompoziciniais sprendimais, technologiniais eksperimentais, bet veržėsi ir į turinį. Laikmetis ir atrasti bendraminčiai kolegos padarė didelę įtaką fotografo pasaulėjautai.

Vėliau, ėmus dėstyti Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ir Vytauto Didžiojo universitete, prasiplėtusi tarpdisciplininė terpė suteikė naujų inspiracijų, padėjo dar labiau išsilaisvinti ir atrasti naujas raiškos formas. Techniniai ir cheminiai procesai virto vis svarbesniu meninės kūrybos aktu, kūrybiniam sumanymui įgyvendinti vis dažniau ir drąsiau buvo pasitelkiamos nefotografinės priemonės, tokios kaip dažai, kalkė, aerografas, nagų lakas ar xerox kopijuoklis, tad menininko darbai neretai labiau primena grafiką ar tapybą nei kad fotografiją.

Parodoje eksponuojami G. Liago 9-10 praeito amžiaus dešimtmetyje sukurti darbai.

Paroda veiks iki kovo 3 d.

Parodos organizatorius: Kauno fotografijos galerija.

Partneriai: Vito Luckaus fotografijos centras, Fotografijos muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Rėmėjas: EPSON Lietuva.

Iliustracijoje: G. Liagas, Kvartalas, 1986

The post Giedriaus Liago personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Vasario 5 d. 18 val. VDA galerijoje „Artifex“ atidaroma Dominyko Sidorovo ir Kazimiero Brazdžiūno paroda „APMATAI“.

Dominykas Sidorovas (g.1993) ir Kazimieras Brazdžiūnas (g. 1991) baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, gyvena ir kuria Vilniuje, kūryboje tiria rutinos, fragmentualumo ir procesualumo temas.

Du menininkai – Kazimieras ir Dominykas, kūrybos ir diskusijų procese, tarsi veikiami „Doplerio efekto“, pristato sukauptus savo kūrinių eskizus.

Paveikslų idėjos ar vystymosi stadijos, fiksacijos metu, įgauna kitokį svorį ir prasmę.

Menininkai pateikia du skirtingus mąstymo būdus, kurie atsiskleidžia piešiant – ieškant pozicijos ar tiesiog skaidrios minties.

Užuomazgos, per kurias įžvelgti matyti dvi skirtingas prieigas prie meno kūrinio

Grafiška linija ar antspaudą primenantis ženklas, selekcijos metu, tampa turinio bei vaizdo parceliavimą atspindinčiu indeksu, artefakto suradimu ar jo sukūrimu.

Nuotaikų amplitudės, skalės ir keverzonės! Obsesiškai žymimi, nusavinti, transformuoti ir paskirtį pakeitę artefaktai.

Dviejų menininkų pateikiamos skirtingos paveikslo užuomazgos atkreipia dėmesį ne į galutinį, neginčijamą meno kūrinį, o į aplink jį esančius neapibrėžtus dėmenis.

Tokiu būdu eskizas tampa pagrindiniu objektu parodoje.

Parodos laikas: vasario 5 -16 d.

The post Dominyko Sidorovo ir Kazimiero Brazdžiūno paroda „APMATAI“ galerijoje „Artifex appeared first on artnews.lt.

Vasario 4 d. 18 val. Kauno menininkų namuose vyks susitikimas ir diskusija su projekto „The Artist as a Digital Archivist“ kuratorėmis Emily Dundas Oke ir Julija Rukanskaite. Kuratorės taip pat pristatys trumpametražių projekto filmų programą.

„The Artist as a Digital Archivist“ – tarptautinis kuratorystės projektas, tyrinėjantis naratyvų kūrimą skaitmeninio archyvavimo pagrindu bei kvestionuojantis archyvų, kaip atminties kūrimo veiksnių rolę platesniame socialiniame kontekste. Projektas buvo pradėtas kaip atviras kvietimas video darbams, žvelgiantiems į temų spektrą nuo laiko ir atminties iki viešųjų naratyvų politikos, ir palaipsniui tapo koliažu, kuriame anti-tęstinumas, neužbaigtumas bei praėjusių meninių ir kitokių praktikų pagrindai sudaro paties projekto branduolį.

Remdamasis tyrimais, atliktais dekolonizuotų muziejų studijų apimtyje, siekiančiais atrasti „muziejų be sienų“, šis projektas tęsia dekolonizuotą žvilgsnį ieškant archyvo be objekto. Nesiremdami hegemoninių socialinių naratyvų monumentalizmu, šie filmai tiria atmintį per kolektyvines ir specifines socialines aplinkas, siūlydami alternatyvias atminties saugojimo koncepcijas, besitęsiančias už rašytinio žodžio ir objekto archyve. Žemė tampa archyvu, senovinės žodinės istorijos virsta „machinimomis“, o šeimos istorijos meta iššūkį fotografijų vedinam pasakojimui. Projektas buvo rodytas Osle (Norvegija), Vilniuje ir Kanadoje.

Renginys yra KMN rezidencijų programą lydinčių renginių ciklo dalis. 2018 metais pradėjusi veikti KMN rezidencijų programa, skirta pristatyti aktualius šiuolaikinius menininkus, kuratorius, kultūrinio lauko tyrinėtojus, veikiančius Lietuvoje ir užsienyje, Kauno miesto gyventojams ir svečiams. Programa siekiama skatinti tarpkultūrinį, tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sudarant galimybes kultūros ir meno kūrėjams rezidavimo metu susipažinti su istoriniu ir kultūriniu miesto kontekstu, bendradarbiauti su kitais kultūros ar meno lauko operatoriais bei vietos bendruomenėmis.

Emily Dundas Oke (CA) (g. 1993 m.) yra menininkė ir kuratorė, baigusi filosofijos ir vizualaus meno bakalauro studijas Thompson Rivers universitete, Kanadoje. Jos filosofiniai tyrinėjimai epistemologijos srityje pastūmėjo menininkę domėtis darbais, kurie nagrinėja socialinės istorijos koncepciją. Šiuo metu ji yra viena iš „The Artist as a Digital Archivist” bendrakuratorių. Savo meninėje praktikoje Emily dirba su skirtingomis raiškos priemonėmis, leidžiančias jai tirti viešųjų erdvių koncepcijas ir intervencijas. Menininkė dažnai naudoja instaliacijas ir fotografiją, siekdama ištirti suvokimo vaidmenį formuojant mūsų fenomenologines patirtis.

Rezidencijoje Nidos meno kolonijoje sausio mėnesį Emily tęsė meninį ir kuratorinį tyrimą apie archyvavimą, plėtodama archyvinį kūrinį be objekto. Domėdamasi, kaip teritorijų žymėjimas, istoriniai susitarimai ir teritorinė savininkystė tampa monumentu kolektyvinėje žmonių sąmonėje ir rašytiniuose šaltiniuose, menininkė analizuos žmogaus kūno vaidmenį, į jį žvelgdama tarsi į istoriografinį įrankį arba žinantį subjektą, prisidedantį prie daugiabalsių istorijų.

Julija Rukanskaitė (g. 1997 m.) – kylanti lietuvių kuratorė, šiuo metu gyvenanti Švedijoje. Pabaigusi vidurinę mokyklą ir Justino Vienožinskio meno mokyklą, J. Rukanskaitė aktyviai veikė edukacinio meno plotmėje, savanoriaudama ir asistuodama Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje bei „Rupert“, tarptautiniame meno ir edukacijos centre Vilniuje. Turėdama humanitarinio išsilavinimo pagrindus, šiuo metu kuratorė studijuoja sąveikų dizainą Malmės universitete Švedijoje. Savo kūryboje J. Rukanskaitė tiria atminties, naratyvo, besikeičiančių kontekstų ir skaitmeninių praktikų idėjas. Vizualiųjų menų plotmėje menininkė dirbo su tekstile, fotografija ir koliažu, o šiuo metu pasuko link kuratorystės, žvelgdama į tai kaip į atskirą mediumą. J. Rukanskaitės parodos: „Invisible Threads“ (2017 m., Ideas Block LT), „Public Airing of Your Home Life“ (2018 m., Stephenville Texas) ir „Between the Lines“ (2018 m., Nacionalinė Oslo menų akademija).

Kuratorinėje veikloje J. Rukanskaitė aktyviai tiria anksčiau išvardintas sąvokas pasitelkdama atvirkščios kuratorystės metodą, menininkams suteikiantį diskursyvų įgalinimą. 2018 m. kuratorė rašė virtualiai rezidencijų programai „Curate Archive“, sukurtai „MOP foundation“ (Londonas). J. Rukanskaitės publikacijos, paskaitos ir diskusijos, vykstančios šalia „Menininkas kaip skaitmeninis archyvaras“ projekto yra besitęsiantis archyvinės praktikos galimybių tyrimas.

Filmai rodomi anglų kalba. Pristatymas ir diskusija vyks anglų kalba. Dalyvavimas renginyje nemokamas. Renginys įgyvendinamas kartu su Nidos meno kolonija.

The post Susitikimas „The Artists as a Digital Archivist“ projekto kuratorėmis Kaune appeared first on artnews.lt.

Telšių dailės galerija (Kęstučio g. 3) pristato, šalyje ir už jos ribų žinomo menininko, Vilniaus dailės akademijos doktoranto, Juozo Laivio parodą „Peržiūra nr.2 & TAI BUVO MENAS“, kurioje eksponuojamos šio kūrėjo studijų metais (1995-2001) sukurtos ir mažai kam žinomos kūrinių dokumentacijos. Prieš dvidešimt metų studento kurtus darbus, naujumu papildo jaunų perspektyvių, Telšių dailės fakulteto ketvirto kurso studentų kūrinių ekspozicija, sukomponuota eksperimentinių laboratorijų metu. Paroda veiks nuo vasario 1 iki kovo 4 dienos, atidarymas, kuriame dalyvaus autorius, vyks sausio 31 dieną 17 val.

Kalbėdamas apie parodą J. Laivys sakė: “jaunų nepripažintų kūrėjų kūryba daugeliu atvejų pasižymi neišsenkančia drąsa klysti ir kartoti klaidas. Jaunatviškas entuziazmas nepastebimu, ir tik jam vienam žinomu būdu, užpildo visas neprofesionalumo spragas ir taip dar žalias idėjas paverčia brandžiomis koncepcijomis.“

Parodos menininkai: Leta Balčiūnaitė, Austėja Lukminaitė, Ieva Rudzinskaitė, Beatričė Sindaravičiūtė, Evaldas Vizbaras, Jokūbas Bernotas, Romas Gerasimenko, Živilė Guigaitė, Rasuolė Jautakytė , Eglė Vaičiulytė, Tautvydas Žaliaduonis, Adelė Šumkauskaitė ir Juozas Laivys.

Kleopo draugijos info

The post Paroda „Peržiūra nr.2 & TAI BUVO MENAS“ Telšiuose appeared first on artnews.lt.

 KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. vasario 9 ir 23 d. (šeštadieniais) 14 val. vyks fotomenininko Artūro Šeštoko parodomosios šlapio kolodijaus fotografijos technikos dirbtuvės.

Klaipėdietis fotomenininkas Artūras Šeštokas analogine fotografija domisi seniai, tačiau prieš trejus metus jo dėmesį patraukė šlapio kolodijaus fotografijos technika. Pasitelkęs šį archajišką metodą, fotomenininkas kuria vadinamuosius ,,amžinus atvaizdus“ – ambrotipus („ambro“ lotyniškai – „amžinas“, „nemirtingas“).

Ambrotipas – tai sudėtingo cheminio proceso metu ant stiklo plokštelės gaunamas vienetinis pozityvus fotografijos atvaizdas, stebėtinai atsparus laiko poveikiui. Šlapio kolodijaus (wet collodion plate) fotografijos metodas sukurtas Frederic Scott Archer 1851 m. Tai tapo kur kas tobulesniu būdu už prieš tai buvusias dagerotipijos ir kalotipijos technikas, nes buvo pasiektas didesnis emulsijos jautrumas, tapo patogiau apdoroti plokšteles. Metodas buvo paplitęs 30 metų, kol atsirado sausos plokštelės, kurių nereikėjo apdoroti iškart po fotografavimo. Šlapio kolodijaus metodas buvo pamirštas. Ir vis dėlto XX a. pradžioje fotografai jį atrado iš naujo – ne tik kaip istorinę techniką, bet ir kaip originalią, išskirtinę fotografijos išraiškos priemonę. Proceso metu atsirandantys įvairūs artefaktai (dėmės, taškai, išsiliejimai) tampa „meninėmis“ klaidomis, nukrypimais, kurie papildo atvaizdą ir suteikia fotografijai išskirtinumo.

Vienos fotografijos ant stiklo – ambrotipo – sukūrimas trunka apie 30 minučių. Edukacijos metu A. Šeštokas ne tik trumpai apžvelgs šio metodo atsiradimo istoriją, bet ir pademonstruos visą šlapio kolodijaus fotografijos kūrimo procesą: pradedant apšvietimo sukūrimu, fotografavimu iki galutinio stiklo plokštelės fiksavimo. Fotomenininko turimos priemonės leis stebėti netgi patį fotografijos ryškinimo procesą, dėl šviesos poveikio įprastai slepiamą tamsiame kambaryje.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. vasario 9 d. arba 23 d. (pasirinktinai) 14 val. fotomenininko Artūro Šeštoko parodomosios šlapio kolodijaus fotografijos technikos dirbtuvės. Užsiėmimai nemokami, registracija nebūtina.

 Projektą remia Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

The post KKKC Parodų rūmuose – „amžinųjų atvaizdų“ edukacinės dirbtuvės su Artūru Šeštoku appeared first on artnews.lt.

KoordinATORIUS/Ė (24 val/savaitę, 0.6 etato)

Rupert kviečia prie komandos prisijungti motyvuotą administracijos ir projektų koordinatorių/ę, kuri/s padės vykdyti Rupert projektus bei administruoti įmonės dokumentus.

Tai pozicija pagal terminuotą darbo sutartį, nuo š.m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d. su galimybe pratęsti. Darbo krūvis 24 val. per savaitę (3 dienas nuo pirmadieno iki trečiadienio) iš Rupert ofiso, įsikūrusio architekto Audriaus Ambraso suprojektuotame „Pakrantės“ kūrybinių industrijų centre Valakampiuose, Vilniuje.

Artimai dirbdama/s su Rupert komanda, koordinatorius/ė susipažins su įvairiais meno, edukacijos ir rezidencijų centro programų aspektais, padės administruoti vykdomus projektus, dokumentus ir archyvą, rengti finansines ataskaitas, koordinuoti renginius, rengs sutartis, vers tekstus, administruos internetinį puslapį bei vykdys kitas paskirtas užduotis. Darbas puikiai tinka žmogui besidominčiam šiuolaikiniu menu ir norinčiam savo karjerą sieti su kultūros ir meno vadybos sritimi.

Reikalavimai:

Planavimo, organizavimo bei sprendimų priėmimo įgūdžiai;
Kruopštumas; dėmesys detalėms;
Raštvedybos taisyklių išmanymas;
Puikus lietuvių ir anglų kalbos mokėjimas;
Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office)

Administracinio darbo patirtis, kultūros projektų vykdymo bei administravimo išmanymas, domėjimasis šiuolaikiniu menu – privalumas.

Motyvacinio laiško ir CV lauksime iki vasario 10 d. vidurnakčio adresu info@rupert.lt. Kilus klausimams, darbo dienomis skambinti +370 6565 4249

The post Rupert kviečia prie komandos prisijungti administracijos ir projektų koordinatorių/ę appeared first on artnews.lt.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaunas) įvyks parodos „Tartu 6+6 Kaunas“ atidarymas.

Lapkričio 16–18 dienomis Tartu Pallas universiteto galerijoje pristatyta grafinio dizaino paroda „Meediaketas“ (Media Disk), kurioje dalyvavo Tartu taikomųjų menų universiteto bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedros studentai ir alumnai. Sulaukus didelio susidomėjimo ir sutvirtinus menu kaustytą dviejų Baltijos šalių universitetų draugystę, sumanyta kitą parodą surengti Kaune.

Tad visi, norintys prisiliesti prie naujausio Estijos ir Lietuvos universitetų bendradarbiavimo projekto, kviečiami aplankyti „Tartu 6+6 Kaunas“ parodą, kurioje išvysite šešių estų, Pallas University of Applied Sciences studentų ir alumnų, bei šešių lietuvių, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentų ir alumnų, grafikos darbus. Paroda siekiama ne tik pristatyti grafikos darbus, bet ir perduoti žinią apie lygiavertę ir tolerantišką šiuolaikinio pasaulio partnerystę: studentai ir dėstytojai iš dviejų skirtingų šalių universitetų susivienys, pristatydami dviejų kartų, dviejų šalių ir dviejų švietimo sistemų bendradarbiavimo rezultatus.

Abu miestai turi gausybę jungiančių sąsajų: Tartu universitetas išugdė tokius garsius Lietuvos žmones, kaip Jonas Biliūnas bei Antanas Merkys, o universiteto prorektorės pareigas 2007 metais ėjo lietuvė Birutė Klaas. Tartu, universitetinis Estijos miestas, laikomas intelektualiniu Estijos centru, o Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė, 1920–1939 metais buvo Lietuvos politikos, ekonomikos ir kultūros centras. Kaune netgi veikė kavinė „Tartu“, o Tartu miestas didžiavosi savuoju restoranu „Kaunas“. Beje, tiek Kaunas, tiek ir Tartu savo šalyse yra antri pagal dydį miestai.

Dar visai neseniai iniciatyvą bendradarbiauti praplėtė 2017 m. sausio mėnesį vykęs Vilniaus, Latvijos ir Tartu universitetų susitikimas, kurio metu buvo diskutuojama apie universitetų plėtros ir vystymosi galimybes bei iššūkius. Tai atvėrė naujus horizontus skirtingų šalių universitetų bendradarbiavimo srityje. Nors miestai, kaip ir juose įsikūrę universitetai, yra partneriai jau daugiau nei 20 metų, vis dėlto įspūdingiausi bendradarbiavimo planai tarp šių šalių laukia artimiausioje ateityje.

Paroda veiks: 2019 02 07 – 2019 03 03

The post Paroda „Tartu 6+6 Kaunas“ A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje appeared first on artnews.lt.

Šiemet 21-ąjį kartą vykusių „Įsimintiniausio Kauno miesto menininko“ rinkimų laureate tapo tapytoja Audronė Petrašiūnaitė. Tai – komisijos, kurią sudarė teatro, architektūros, dailės, muzikos, literatūros ir šokio ekspertės: teatrologė doc. dr. Rūta Mažeikienė, architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė, menotyrininkė prof. dr. Rasutė Žukienė, kompozitorė ir 2015 m. Įsimintiniausia Kauno menininkė Zita Bružaitė, literatūrologė Elžbieta Banytė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė, sprendimas.

Pasak komisijos pirmininkės prof. dr. R. Žukienės, „Audronė Petrašiūnaitė paskelbta įsimintiniausia 2018 metų Kauno menininke už įspūdingą personalinę parodą Kauno paveikslų galerijoje, šviesų, jaukų, šiek tiek paslaptingą šios menininkės kūrybos pasaulį, įdėmų ir meniškai įprasmintą žvilgsnį į save ir aplinką, bei už meistrišką ir subtilią moters egzistencijos išraišką mene.“ Ši paroda „dar kartą patvirtino nepakartojamą šios menininkės asmenybės autentiškumą, jos humanistines nuostatas, nepavaldžias nei laikui, nei meno madoms,“ tęsia menotyrininkė.

2004 m. A. Petrašiūnaitei skirtas aukščiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas – LDS Auksinis ženklelis. Menininkės kūrinių yra įsigiję Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus ir MO muziejus. Pasak menininkę nominavusio Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Eugenijaus Nalevaikos, A. Petrašiūnaitė yra „viena įdomiausių šiandienos lietuvių tapytojų, kuri individualiai ir originaliai interpretuoja Lietuvos tapybos tradiciją, per asmeniškus įvaizdžius jautriai atliepia visuotinoms žmogaus gėloms, kasmet sukuria dešimtis aukštos vertės kūrinių, kurie sulaukia nuolatinio kritikų, kolekcininkų dėmesio, yra pristatomi Lietuvos meną reprezentuojančiuose kataloguose, parodose čia ir svetur.“

Įsimintiniausiu 2018 m. Kauno miesto menininku taip pat pretendavo tapti gausus kandidatų būrys: režisierius Gildas Aleksa, elektroninės muzikos ir vizualaus meno duetas „Bionics“, dirigentas Jonas Janulevičius, choreografė Birutė Letukaitė, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, dailininkas Eimutis Markūnas, architektai Asta ir Gintaras Prikockiai bei aktorius Sigitas Šidlauskas.

Įsimintiniausia Kauno kultūros iniciatyva – Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka

Šių metų rinkimuose taip pat buvo pristatyta ir naujovė: „Įsimintiniausios Kauno miesto kultūros iniciatyvos“ nominacija, kuriai pasiūlymus galėjo teikti tiek profesionalai, tiek publika. Sulaukta plataus pasiūlymų spektro, iš kurio, atrinkus 28 kandidatus, buvo paskelbtas viešas balsavimas. Po intensyvaus balsavimo, nugalėtoju tapo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka. Tai – pirmoji Kaune tokio tipo iniciatyva, kurioje veikia ir Šerloko Holmso gerbėjų pamėgtas pabėgimo kambarys. Visa tai – neseniai atnaujintame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje Žaliakalnyje.

„Ko gero daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikų mėgiami žaislai ir žaidimai jiems labai greitai nusibosta. Tai ir paskatino įkurti pirmąją Kaune Žaisloteką – žaislų biblioteką, kurioje žaislai ir stalo žaidimai skolinami į namus tokiu pačiu principu kaip knygos. Užsienio ir net kai kuriose Lietuvos bibliotekose žaislotekos nebėra naujiena, tačiau mūsų mieste jos dar nebuvo, tad jautėme didžiulį tokios paslaugos poreikį,“ teigia Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kultūros vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė. „Norime pabrėžti, kad Žaisloteka – ne tik vaikams, joje yra ir stalo žaidimų, kurie praturtina tiek šeimų, tiek ir draugų kompanijų laisvalaikį. Žaisloteka ypatinga dar ir tuo, kad ją kūrėme kartu su žmonėmis – kvietėme prisidėti ir kauniečius, ir Kaune veikiančias organizacijas, įmones. Beje, prisidėti prie šios idėjos ir dovanoti žaidimus vis dar galima. Šiais laikais, kai biblioteka jau seniai nebėra vien tik knygos, stengiamės nuolat pasiūlyti savo lankytojams kuo įvairesnių paslaugų, būti kuo atviresni ir draugiškesni visiems.“

Po įnirtingo balsavimo antroje vietoje atsidūrė žurnalas „Nemunas“, iš Kauno kontekstų aktualiai žvelgiantis į jį supantį pasaulį, o trečiąją vietą užėmė Kauno miesto muziejaus organizuojami Lietuviškų šokių vakarai, į kuriuos susirenkanti publika persikelia ir už šokio salės ribų.

Menininkai, inžinieriai ir inovacijos – rinkimų diskusijų cikle

Šių metų rinkimus, tęsiant praėjusių metų tradiciją, lydėjo diskusijų ciklas, skirtas aptarti aktualius kultūros lauko klausimus ir problematiką. Pirmoji ciklo diskusija „Inovacijos, šiuolaikinis menas ir kultūrinis planavimas“, moderuota menotyrininkės dr. Skaidros Trilupaitytės, vyko sausio 24 d. Joje dalyvavo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė bei architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė.

Sausio 31 d. vyko antroji diskusija, atsigręžusi į menines kolaboracijas: „Menininko laisvė bendradarbystėse: nuo kaimynų iki inžinierių“, moderuota kuratoriaus, leidėjo ir tyrėjo dr. Vytauto Michelkevičiaus. Savo patirtimi projektuose dalinosi menininkas Julijonas Urbonas, tyrėja, bendruomeninių judėjimų iniciatorė dr. Jekaterina Lavrinec, bei menininkė, kuratorė Evelina Šimkutė.

Pasak KMN vadovės Rūtos Stepanovaitės, „Įsimintiniausiųjų rinkimus jau antrus metus iš eilės palydime diskusijomis, buriančiomis vietinę kultūros bendruomenę, taip pratęsdami pirminę Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimų idėją – bent kartą per metus į vieną erdvę sutelkti kultūros lauko profesionalus, aptarti praėjusius metus ir nustatyti kryptį ateinantiems. Vis tik, Kauno menininkų namuose rengiamos diskusijos padeda išpildyti platesnę misiją: iškelti probleminius kultūros politikos klausimus, aptarti kūrėjų statusą mūsų šalyje, aktualizuoti bendruomenių ir joms ar su jomis kuriančių menininkų santykį bei atsakomybes.

The post Įsimintiniausia 2018 m. Kauno menininke tapo tapytoja Audronė Petrašiūnaitė appeared first on artnews.lt.

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos dailininkų sąjunga vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Salvinijos Giedrimienės retrospektyvinės tekstilės parodos „Kelias“ atidarymą, kuris vyks Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Parodoje pristatomi daugiau nei keturių dešimtmečių kūrybos ieškojimai – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių darbų. Ketvirtojoje asmeninėje parodoje eksponuojama per 40 gobelenų, surinktų iš muziejų (Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus) ir privačių interjerų, tarp jų – keliolika pastarojo laikotarpio niekad nerodytų kūrinių.

Šiandien jau neįsivaizduojame Lietuvos tekstilės be S. Giedrimienės vardo. 1986 m. jos kūryba buvo įvertinta Lietuvos valstybine premija, ji pirmoji iš lietuvių tekstilininkų XX a. pelnė tarptautinį pripažinimą: 1982 m. apdovanota didžiuoju prizu Erfurto socialistinių šalių taikomosios dailės kvadrienalėje (dab. Configura), 1982 m. – pagrindiniu prizu Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline, 1986 m. – specialiuoju prizu tarptautinėje tekstilės trienalėje Lodzėje.

Parodos pavadinimas perimtas iš S. Giedrimienės gobeleno „Kelias“ (1988), jis simbolizuoja menininkės kūrybos ir dvasinės savasties paieškas. Aštunto dešimtmečio pradžioje studijas baigusią dailininkę brandino Lietuvos tekstilės mokykla, grįsta klasikinio modernizmo, susipynusio su liaudies meno tradicijomis, principais. Tačiau kūrybingos ir neramios sielos menininkės netenkino lietuviškoje tekstilėje vyravusi statika ir dekoratyvumas, ji nepasidavė stereotipams, pradėjo rinktis neįprastas temas, siekti formos ekspresijos, naujai traktavo tautodailės paveldą, sukūrė inovatyvių erdvinių kompozicijų.

Ekspozicija atspindi S. Giedrimienės kūrybos laikotarpius, susijusius su meninės formos kaita. Ankstyvuoju periodu (iki devinto dešimtmečio) menininkė siekė audinyje perteikti judesį, vėliau domėjosi erdviškumo įspūdžio galimybėmis, išausdama savitų kompozicijų, kurių skiriamaisiais bruožais tapo pro geometrines struktūras atsiveriantys, subtiliai niuansuoti peizažo motyvai. Gobelenus užliejo technikos pažangą simbolizuojančios traukinių juostos, neono iškabų ir reklamų blyksniai, sporto aikštelių punktyrinės linijos. Uždaroje sovietinėje visuomenėje sukurti S. Giedrimienės gobelenai nei formatais, orientuotais į tarptautinių parodų standartus, nei menine forma nenusileido Vakarų tekstilei.

Šiuo metu S. Giedrimienė – bene vienintelė tekstilininkė Lietuvoje, nuosekliai plėtojanti religinę tematiką, todėl pristatomi pastaruosius tris dešimtmečius audžiami religiniai gobelenai, kurie puošia sakralinės paskirties interjerus ar su kultu susijusias erdves. Parodoje išvysime gobelenus iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos (tarp jų keturiolikos gobelenų ciklą „Kryžiaus kelias“, 1996–1999), Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno, net trejus metus austą monumentalią kompoziciją „Šventoji Šeima“ (2005–2008) ir kt.

Tekstilininkės gobelenų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Čekijos valstybinis dailės muziejus Brno, jų yra dailės muziejuose Maskvoje. Menininkės kūriniai puošia Vilniaus arkivyskupijos kuriją, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kanceliariją, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją ir šios seminarijos koplyčią, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną ir privačius interjerus.

Paroda veiks iki balandžio 14 dienos.

Parodos kuratorės: dr. Lijana Natalevičienė ir Nijolė Žilinskienė.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LDM Ryšių su visuomene skyrius

Iliustracija: Salvinija Giedrimienė. Aš nebijosiu. 2012. Autorės nuosavybė. Fotografas Tomas Kapočius

The post Salvinijos Giedrimienės paroda „Kelias” Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje appeared first on artnews.lt.

Vilnius ir galerija (AV17) kviečia SU-MENĖTI ir aplankyti net 17 svarbiausių Vilniaus šiuolaikinio meno muziejų ir galerijų. Šios iniciatyvos metu (AV17) pristato menininkės Kristinos Inčiūraitės personalinę parodą „Limbo“ ir kviečia sudalyvauti organizuojamoje ekskursijų programoje, o parodą aplankyti ne tik šiokiadieniais, bet ir savaitgaliais.

• Vasario 9 d., 13 val. (ekskursija skirta vyresnių klasių moksleiviams ir, žinoma, visiems norintiems prisijungti)
• Vasario 15 d., 18 val. (centrinio parodos kūrinio – eksperimentinio filmo „Limbo“ (20 min.) peržiūra, po kurios, kartu su menininke, vyks pasivaikščiojimas po parodą bei jos kūrybos pristatymas)

Parodoje “Limbo” ir naujausiuose menininkės Kristinos Inčiūraitės kūriniuose – eksperimentiniame filme bei objektuose, persipina įvairiasluoksnės kultūrinės nuorodos, aprėpiančios kiną, mokslą bei asmeninius autorės prisiminimus. Parodoje apmąstoma žmogaus susikurtų ideologijų ir sparčiai besivystančių technologijų mums daroma įtaka, priverčianti vis dažniau kvestionuoti pasaulį, kuriame gyvename.

Vakarų Virdžinijoje, JAV, pastatyto prabangaus viešbučio „Greenbrier“ ir jame esančio Šaltojo karo metais bunkerio-slėptuvės funkciją turėjusio atlikti interjero vaizdai, Alaino Resnais filmo „Praėjusiais metais Marienbade“ (1961) dialogai, Solly᾽io Zuckermano tiriamosios knygos „Socialinis didžiųjų ir mažųjų beždžionių gyvenimas“ (1932) įžvalgos bei menininkės prisiminimų fragmentai yra jungiami tarpusavyje tam, kad darbuose išryškėtų „limbo“ būsena – autorės perteikiamų veikėjų tapatybių ar modeliuojamų situacijų neapibrėžtumas.

Alaino Resnais filmo „Praėjusiais metais Marienbade“ veiksmas vyksta prabangiame barokinio stiliaus viešbutyje, kuriame pagrindiniai filmo veikėjai moteris ir vyras tarsi detektyvą narplioja savo susitikimo istoriją, tačiau riba tarp realybės ir fikcijos lieka miglota. Kristina Inčiūraitė svarbiausiame parodos kūrinyje, eksperimentiniame filme „Limbo“ (2018), pasitelkdama šių veikėjų dialogus bei „Greenbrier“ viešbučio vaizdus, jai primenančius Alaino Resnais filmo veiksmo vietą, išryškina tapatybės neapčiuopiamumą. Dažniausiai tapatybę mes modeliuojame per prisiminimus ir atmintį, tačiau menininkė klausia, kas nutinka, kai tuos pačius praeities įvykius interpretuojame skirtingai, o patys prisiminimai virsta fikcija, kaip ir minėtame Alaino Resnais filme.

Eksperimentinio filmo „Limbo“ istorijos pasakotoja – kompiuterio generuotas balsas, kuris filmo siužetą pakreipia dar viena temine kryptimi naujųjų technologijų santykio su žmogumi-gyvūnu. Tiek šio filmo siužeto takumas, tiek sparčiai technologiškai besikeičiančio gyvenimo diktuojami sociokultūriniai bei etiniai pokyčiai perteikia mintį, kad ilgainiui žmogus tampa savo paties susikurto pasaulio, balansuojančio tarp realybės ir fikcijos, įkaitu.

Kristina Inčiūraitė (1974) – menininkė, kurianti įvairaus pobūdžio darbus, bet dažniausiai videofilmus, videoinstaliacijas, eksperimentinius filmus, objektus, fotografijas, performansus ir garso projektus. Jos kūryboje analizuojama tapatybių transformacijų problematika, kvestionuojami hegemoninės galios mechanizmai visuomenėje. Menininkė garsėja kolaboraciniais projektais su įvairių sričių profesionalais, ypač su kūrybišku akademinio ir mokyklinio amžiaus jaunimu. Kristina Inčiūraitė dalyvavo daugiau nei 100 tarptautinių̨ ir nacionalinių̨ parodų̨ bei renginių. Jos kūryba buvo pristatyta meno institucijose, tokiose kaip Kinijos nacionalinis meno muziejus Pekine, Ukrainos nacionalinis meno muziejus Kijeve, „Oi Futuro“ kultūros centras Rio de Žaneire, Kalmaro meno muziejus Švedijoje, Šiuolaikinio meno centras „Laznia“ Gdanske, „ar/ge kunst Galerie Museum“ Bolcane, KUMU meno muziejus Taline, „Muzeum Sztuki“ Lodzėje, „Mucsarnok“ Budapešte, „NGBK“ Berlyne, „Casino Luxembourg – Forum d’art contemporain“ Liuksemburge, Nacionalinė̇ dailės galerija ir Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kt.

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Limbo“ pristatoma (AV17) galerijai bendradarbiaujant su „Kristinos Inčiūraitės studija“. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda „Limbo“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki vasario 28 d.

Iliustracijoje: Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda Limbo, ekspozicijos vaizdai. Nuotr. autorius Laurynas Skeisgiela

The post SU-MENĖK! Ekskursijos galerijoje (AV17) su menininke Kristina Inčiūraite appeared first on artnews.lt.

Vasario 14 d. 18.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma „Lewben Art Foundation“ organizuojama paroda „PARADO ištrauka“. Tai pasakojimas, suformuotas iš dailininkių darbų, esančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje. Mintis kurti parodą išsirutuliojo iš to paties fondo menininkėms skirto projekto „Savas kambarys“, jau porą metų vykdomo Lietuvos žiniasklaidoje.

Šia paroda „Lewben Art Foundation“ kviečia švęsti menininkių kūrybą; atsiminti, kad 1918 m. vasario 17-ąją ką tik nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje įvyko pirmoji protesto akcija – susirinko tūkstantinė minia ir priėmė peticiją, reikalaujančią į Lietuvos Tarybą įtraukti moteris; atkreipti dėmesį, kad, pripažindama meno pasaulio netolygumus lyčių požiūriu, visa Europa pagrindines sales šiemet skiria menininkių kūrybai, o kartu taip paminimas ir moterų balsavimo teisės šimtmetis bei galimybė studijuoti menus be apribojimų. „PARADO ištrauka“ ir kartu su paroda pristatomas naujausias fondo albumas „Kiekgi galima laukti“ (angl. „What Took You so Long“) yra skirti fondo kolekcijoje esančių menininkių kūrybai. „Kiekgi galima laukti“ – mūsų būdas švęsti įspūdingą kūrybą ir reikšmingus žmonijos pokyčius.

Parodoje „PARADO ištrauka“ pristatomi darbai, sukurti įvairių kartų Lietuvos ir užsienio menininkių: Kristinos Ališauskaitės, Keren Cytter, Monikos Furmanos, Eglės Gineitytės, Andreos Joyce Heimer, Patricijos Jurkšaitytės, Teresos Margolles, Vitos Opolskytės, Eglės Ridikaitės, Tschabalalos Self, Laisvydės Šalčiūtės, Elenos Urbaitytės (Urbaitis), Kazės Zimblytės.

Paroda veiks iki kovo 8 d.

Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas
Parodos partneris – Dailininkų sąjungos galerija
Parodos kuratorė – Monika Krikštopaitytė
Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė, Indrė Tubinienė
Parodos grafinis dizainas – Vilius Dringelis
Parodos draugai: „IMPLMNT architects“, Šiuolaikinio meno centras, „Flügger dažai“, „Kalba plytos“
Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Ellex Valiunas“, „Orion“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informaciniai rėmėjai: „7 meno dienos“, artnews.lt, „Echo Gone Wrong“

Iliustracijoje: Tschabalala Self, Mane, 2016. Drobė, mišri technika, 243.20×183.30 cm. „Lewben Art Foundation“ kolekcija

The post „Lewben Art Foundation“ organizuojama paroda „PARADO ištrauka“ Vilniuje appeared first on artnews.lt.

Vasario 13 d. 17.00 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji 19) maloniai kviečiame dar kartą pasižvalgyti po Audriaus Puipos ir Gintauto Trimako fotografijų parodą “Inscenizuoti paveikslai”. Susitikime dalyvaus Lilija Puipienė ir Gintautas Trimakas.

Tai puiki proga užduoti klausimus, kurių nespėjote išklausti per atidarymą, asmeniškai pabendrauti su žmonėmis, dalyvavusiais procese, išgirsti linksmų (arba ne) istorijų iš menininkų kūrybinės virtuvės.

Daugiau apie parodą

Ekskursija po A.Valiaugos parodą

“Perkurtos Velso istorijos”

 

Vasario 14 d. 17.00 val. “Prospekto” fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) maloniai kviečiame į susitikimą su autoriumi Arturu Valiauga jo fotografijų parodoje “Perkurtos Velso istorijos”.

Tai puiki proga užduoti klausimus, kurių nespėjote paklausti per atidarymą, asmeniškai pabendrauti su žmogumi, apkeliavusiu ne vieną Velso pilį, išgirsti linksmų (arba ne) istorijų iš autoriaus, šiek tiek prisilietusio prie dvarų buities.
Daugiau apie parodą

Kiti renginiai:

VILNIUJE

Mindaugas Ažušilis. Fotografijos
2019 02 19 – 2019 03 16
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19)

Lietuvos fotomenininkų sąjunga Vilniaus knygų mugėje – 2019 02 21-24

Stendae 5A.17 galėite įsigyti mūsų leistų knygų.

Taip pat rengiame ir dvi diskusijas:

Diskusija VKM. „Fotoalbumas. Ar yra vietos knygų lentynoje?”

Diskusija VKM. „Nauja knyga – sena fotografija”

The post Ekskursija po A. Puipos ir G. Trimako parodą „Inscenizuoti paveikslai“ appeared first on artnews.lt.

Nuo vasario 8 d. galerijos “Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje veikia Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės paroda “Between”.

2017 metų lapkričio 17-19 dienomis Q galerijoje (Kopenhaga, Danija) pristatyta Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės darbų paroda Between. 2019 metais atsirado galimybė parodą parodyti ir Lietuvoje – galerijoje Meno parkas.

Ekspozicijoje susiduria dvi skirtingos materijos, du skirtingi požiūriai į meną. Kruopštus, skrupulingas darbas ir chaotiška, impulsyvi estetika. Adelės Pukelytės tapyba reflektuoja jos vidinę būseną: tarp ramybės ir skubėjimo, struktūrų ir chaoso. Tarp būties visur ir tuo pačiu metu niekur. Autorės darbai kalba apie asmeninę psichologinę būseną, kuri perauga į santykį tarp dviejų skirtingų žmonių ir jų kūrybos.

Onė Maldonytė ieško linijos tarp praeities ir ateities. Kūriniai paremti atsitiktinumu, impulsyvumu, pasikliaujant intuicija, išliekant/koncentruojantis čia ir dabar. Darbai auga kartu su laiku, stengiasi nepasilikti praeityje.

Parodos pavadinimas Between (liet. “tarp”) – tai menininkių įvardijama siaura linija laike, kurioje esame dabar. Dabar – kai Kaunas keičiasi iš laikinosios – į šiuolaikinę, tačiau dar yra tik procese; dabar – kai jauni menininkai dalyvauja parodose, rezidencijose, praktikose ir pristato save pasauliui. Būtent dabar, tarpe tarp kažko utopinio ir praeities, išties gyvename.

Paroda yra galerijos “Meno parkas” projekto “Jaunieji. Žalia sąmonė” dalis.

Plačiau skaitykite čia..

The post Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės paroda „Between“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Nuo vasario 8 d. „Meno parko“ galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas) veikia antrus metus vykstančio projekto bei jaunųjų Lietuvos tapytojų platformos „Kontr-argumentas“ paroda.

Parodos kuratoriai: Vita Opolskytė ir Kazimieras Brazdžiūnas.

Parodos dalyviai: Kazimieras Brazdžiūnas, Vita Opolskytė, Dominykas Sidorovas, Adelė Pukelytė, Rūta Vadlugaitė, Darius Jarusevičius, Tomas Daukša, Sonata Riepšaitė, Banginis Justas, Artūras Mitinas, Kristina Mažeikaitė.

Paroda yra galerijos “Meno parkas” projekto “Jaunieji. Žalia sąmonė” dalis.

Plačiau apie parodą skaitykite čia..

The post Tapybos paroda „Kontr-argumentas“ „Meno parko“ galerijoje appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. vasario 14 d., ketvirtadienį, 19 val. pristatoma jungtinė Klaipėdos menininkų paroda „Islandija. Kvadratinė šaknis iš 13 horizonto”.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras jau antrą kartą įsilieja į vieną šviesiausių Vakarų Lietuvos tamsiojo meto renginių – Klaipėdos šviesų festivalį, ir šiais metais įneša į jo programą Islandijos šviesą.

KKKC, įgyvendindamas tarptautinės meno rezidentūros programą, 2018-ųjų rugsėjį išsiuntė klaipėdiečių kūrėjų komandą į Islandiją. Menininkai ledo ir ugnikalnių žemėje praleido mėnesį akistatoje su savimi, laukine gamta, laiku, šviesa ir tamsa. Apvažiavę beveik visą salą ir įveikę 4900 kilometrų, jie tyrinėjo Islandijos peizažą, siekdami konceptualiomis meninėmis priemonėmis holistiškai perteikti darnaus žmogaus ir visuomenės gyvenimo bei jo pilnatvės idėją.

Rezidentūros metu komanda siekė išlaisvinti kūrybinę energiją kiekvienam parankiausiais raiškos būdais. Tapytoja Irma Leščinskaitė kūrė objektus ir instaliacijas, kuriuose dominuoja minimalistinė kompozicija ir egzistencialistinė filosofinė kryptis. Šviesos instaliacijų kūrėjas Marius Ščerbinskas Islandijos peizaže šiuolaikiškai interpretavo lietuvių etnokultūros objektą „Dangaus sodą“, kūrybinį procesą fiksavęs Mikas Zabulionis iš šios medžiagos sukūrė dokumentinį filmą. Eglė Ščerbinskaitė laukinę gamtą pasitelkė fotosesijai, atšiaurios šalies kraštovaizdžiuose savo vietą atrado ir menininkės Žanetos Jasaitytės instaliacija „Atskridęs paukštis“. Islandijoje ribinėmis aplinkybėmis susitelkę bendram procesui, menininkai kartu su projektu „Kvadratinė šaknis iš 13 horizonto“ pristato ir kolektyvinio kūrybingumo galimybes.

Parodos autoriai: Žaneta Jasaitytė-Bessonova, Irma Leščinskaitė, Eglė Ščerbinskaitė, Marius Ščerbinskas, Mikas Zabulionis.

Klaipėdos šviesų festivalio metu, vasario 14 ir 15 d., parodos lankymas – nemokamas. Vasario 16 d. KKKC Parodų rūmai nedirbs.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 10 d.

The post KKKC Parodų rūmuose – „Islandija. Kvadratinė šaknis iš 13 horizonto” appeared first on artnews.lt.

Šiuolaikinio meno centras pristato projektą „Taktikos & metodai” – pirmąją Urugvajuje gimusio, Niujorke gyvenančio menininko Alejandro Cesarco personalinę parodą Lietuvoje. „Taktikos & metodai” tęsia menininko tyrinėjimus, skirtus asmeninio pasakojimo, stiliaus, senėjimo, įtakos ir paveldėjimo temoms. Nors menininkui įprasta romantiška, netgi melancholiška maniera, kitaip nei ankstesnėse Cesarco parodose šios ekspozicijos tonas yra tarsi skubinantis. Atrodo, lyg paroda reikalautų, kad būtų priimtas sprendimas, kad būtų kažkas padaryta. Parodos atidarymas vyks vasario 8 d., penktadienį, 18 val.

Parodoje pristatomi šie kūriniai:

Mokantis kalbą (esamasis tęstinis II)

2018, spalvotas videofilmas, garsas, rodoma nepertraukiamai (15′ 25”)

Šis darbas priklauso videoportretų serijai, kurioje Cesarco pasiskolina portretuojamo asmens žodyną nagrinėdamas kai kurias iš jį nuolat dominančių temų (atmintis, pasikartojimas, apgailestavimas ir kt.). Videofilme atkuriama scena iš Jeano-Luco Godard’o filmo „Kinė” („La Chinoise”, 1967), kuriame traukiniu keliaujantis profesorius įsitraukia į pokalbį su savo studente. Ta pati scena buvo atkurta ir Claire Denis trumpametražiame filme „Link Nansį” („Vers Nancy”, 2002). Cesarco kūrinyje profesorės vaidmenį atlieka brazilų psichoanalitikė, kritikė ir kuratorė Suely Rolnik. Pokalbyje gilinamasi į pakartojimo svarbą ir jo naudojimo būdus psichoanalizės praktikoje. Šis videodarbas buvo sukurtas 33-ajai San Paulo bienalei.

Rodyklė (su jausmu)

2015, įrėminti spalvoti skaitmeniniai spaudiniai, nuo A iki Z, dviejų puslapių išklotinės po 76×102 cm

Tai naujausias ir didžiausias kūrinys iš Cesarco knygų rodyklių serijos – knygų, kurių jis dar neparašė ir tikriausiai niekada neparašys. Šis tęstinis projektas ženklina, kaip kinta Cesarco interesai, skaitiniai ir rūpesčiai, ir tokiu būdu virsta savita, laike besiskleidžiančia autoportreto forma. „Rodyklė (su jausmu)” atsigręžia į konkrečias silpnų afektų būkles: estetines kategorijas, grindžiamas dvilypiais ar netgi neslepiamai prieštaringais jausmais.

Skirtumas tarp trisdešimt dviejų ir keturiasdešimt penkių

2017, šilkografija, rėminimas, 13×19 cm

Šmaikštus ir tiesioginis menininko baimės pasenti atvaizdas ir, tuo pačiu, aiškus reveransas amerikiečių menininko Larrio Johnsono kūrybai.

Režisūra

2019, juodas, matinis vinilas, 22×28 cm

Eilutė iš T. S. Elioto eilėraščio „J. Alfredo Prufrocko meilės daina” šiame darbe veikia kaip režisūrinė ar scenarijaus nuoroda nežinomam aktoriui. Eilėraštis, kurį būdamas dvidešimt kelių metų amžiaus Eliotas parašė iš pagyvenusio vyro pozicijos, skirtas radikalios abejonės ir neapsisprendimo temai – paralyžiui, kylančiam iš visa apimančio nerimo dėl galimybės suklysti.

Papildant parodą „Taktikas & metodus”, dar du Cesarco videodarbai bus rodomi kiekvieną trečiadienį ŠMC kino salėje.

Mokantis kalbą (esamasis tęstinis, I)

2018, spalvotas videofilmas, garsas, rodoma nepertraukiamai (18′ 25”)

„Mokantis kalbą (esamasis tęstinis I)” – tai Margaritos Fernández, argentiniečių pianistės, atlikėjos ir muzikologės videoportretas. Jis konstruojamas pasitelkiant daug balsų: ne tik paties Cesarco ir Fernández, bet ir Mortono Feldmano. Jame pateikiamos ir kelių kūrinių interpretacijos fortepijonu: atiekama dalis Franzo Schuberto „Andantino” iš „Sonatos A-dur”, taip pat Ispanijos kompozitoriaus Manuelio de Falla’os kūrinio „Pour le tombeau de Paul Dukas” fragmentai. Šį videodarbą užsakė Paryžiaus „Jeu De Paume”, Bordo CAPC (Prancūzija) ir Pueblos Amparo muziejus (Meksika).

Zeide Isaac

2009, vieno kanalo videoinstaliacija, skaitmenizuotas spalvotas 16 mm filmas, garsas, 6′

Kūrinyje „Zeide Isaac” menininko senelis, kilęs iš Lietuvos ir išgyvenęs Holokaustą, veikia pagal Cesarco parašytą ir senolio asmenine istorija grįstą scenarijų. Kūrinyje atvirai analizuojamos liudijimo galimybės, ribos ir atsakomybės. Kintantis senelio vaidmuo nuo liudininko ir aktoriaus siūlo apmąstyti skirtingus pasakojančių balsų sluoksnius ir laiko distanciją tarp įvykio ir jo atpasakojimo, nuo pirminės patirties iki trečios kartos po jos.

Alejandro Cesarco gimė 1975 m. Tarp jo svarbiausių solo parodų yra „Song” meno muziejuje „The Renaissance Society” Čikagoje, JAV (2017); „Public Process” Skulptūrų centre Niujorke (2017); „Prescribe The Symptom” muziejuje „Midway Contemporary Art” Mineapolyje, JAV (2015), „Secondary Revision” šiuolaikinio meno centre „Frac Île-de-France/Le Plateau” Paryžiuje (2013); „A Portrait, A Story, And An Ending” šiuolaikinio meno centre „Kunsthalle Zürich” Šveicarijoje (2013); „Alejandro Cesarco” šiuolaikinio meno centre „MuMOK” Vienoje (2012); „One Without The Other” Rufino Tamayo meno muziejuje Meksike (2011), „Present Memory” meno muziejuje „Tate Modern” Londone (2010). Cesarco atstovavo Urugvajui 54-ojoje Venecijos meno bienalėje (2011). Jo darbai rodyti daugelyje grupinių parodų, tarp kurių svarbiausios yra „Under the Same Sun” Solomono R. Guggenheimo meno muziejuje Niujorke (2014), 30-oji San Paulo bienalė „The Imminence of Poetics” (2012), „Short Stories” paroda Skulptūrų centre Niujorke (2011), „Nine Screens” modernaus meno muziejuje „MoMA” Niujorke (2010). Jo kuratoriniai projektai rodyti JAV, Urugvajuje, Argentinoje, Brazilijoje ir Rusijoje. Jis yra vienas iš 33-osios San Paulo bienalės kuratorių (2018). Cesarco vadovauja 1987 m. įkurtai ne pelno siekiančiai meno organizacijai „Art Resources Transfer”, kuri skirta pokalbių tarp menininkų knygoms leisti ir jų platinti.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Phenomenon & Kerenidis Pepe” kolekcija, Monika Mačiulytė.

Visi darbai yra „Tanya Leighton” galerijos Berlyne, „Galleria Raffaella Cortese” Milane ir „Parra & Romero” galerijos Madride nuosavybė.

Vaizdas: kadras iš Alejandro Cesarco filmo „Mokantis kalbą (esamasis tęstinis II)”, 2018.

Sharon Lockhart filmų programa

Didžiojoje salėje nuo vasario 8 d. pradedama rodyti amerikiečių menininkės Sharon Lockhart solo paroda „Rudzienko”. Šią parodą lydės menininkės filmų programa ŠMC kino salėje. Lockhart filmai, kuriuose dominuoja vaikystės, brendimo bei darbo ir poilsio temos, trina ribas tarp kino ir fotografijos, meno ir etnografijos. Statiška kamera, kruopščios kompozicijos, laiko tėkmės pojūtis – tai, kas išskiria menininkės kinematografinį žvilgsnį į žmones ir erdves, kuriose jie gyvena ir dirba.

(I ratas)

Vasario 9 d., šeštadienis, 16 val. „Podwórka” (Podwórka, 2009, 32 min.)

Vasario 19 d., antradienis, 19 val. „Rudzienko” (Rudzienko, 2016, 53 min.)

Vasario 23 d., šeštadienis, 16 val. „Pietų pertrauka” (Lunch Break, 2008, 83 min.), „Išėjimas” (Exit, 2008, 41 min.)

Vasario 26 d., antradienis, 19 val. „Dvigubas Potvynis” (Double Tide, 2009, 99 min.)

(II ratas)

Kovo 16 d., šeštadienis, 16 val. „Podwórka” (Podwórka, 2009, 32 min.)

Kovo 19 d., antradienis, 19 val. „Rudzienko” (Rudzienko, 2016, 53 min.)

Kovo 23 d., šeštadienis, 16 val. „Pietų pertrauka” (Pietų pertrauka, 2008, 83 min.), „Išėjimas” (Exit, 2008, 41 min.)

Kovo 26 d. antradienis, 19 val. „Dvigubas potvynis” (Double Tide, 2009, 99 min.)

Jameso Benningo filmų programa „Kraštovaizdis patyrimui ir skaitymui: laikas, ekologija, politika”

2019 m. vasario 14, 16, 17 d. ŠMC kino salė
Kuratorius: Lukas Brašiškis

Nuostabiai atrodantis kraštovaizdis gali tapti grožio opozicija

Amerikiečių filmų kūrėjas James Benning jau daugiau nei keturiasdešimt metų savo kūryboje aiškinasi kaip skirtingų stilių ir formatų dėka kraštovaizdis generuoja socialines, politines bei ekologines prasmes. Benningo filmai atskleidžia ne tik kraštovaizdžių grožį, bet ir kontekstus kuriuose jie egzistuoja. Naudodamas užkadrinį balsą, formalią kompoziciją bei ilgus planus Benningas perteikia istorinius aplinkos sluoksnius, ekologines ar žmogiškąsias tragedijas, socialines problemas, asmenines atmintis ar konkrečių žmonių biografijas.

Viename savo interviu Benningas teigia: „Man patinka įsižiūrėti į kraštovaizdį, man patinka tai, kas jame yra estetiško. Bet taip pat man patinka pamatyti kraštovaizdžiuose įsirašiusią istoriją, suprasti istorinius įvykius, kurie ten įvyko arba galėjo įvykti…”

Programa:

Vasario 14 d., ketvirtadienis
18.00 Peržiūra su pristatymu. „Kraštovaizdžio savižudybė” (Landscape Suicide, 1987, 95 min.)
20.00 Peržiūra su pristatymu. „Deseret” (1995, 82 min.)

Vasario 16 d., šeštadienis
18.00 Peržiūra su pristatymu. „Los” (2001, 90 min.)

Vasario 17 d., sekmadienis 
17.00 Diskusija „Kraštovaizdžio abėcėlė: estetinis patyrimas, ekologija ir politika”. Moderatorius Lukas Brašiškis
18.30 Peržiūra su pristatymu. „Slenkstis” (Stemple Pass, 2012, 121 min.)

The post Alejandro Cesarco solo paroda ir kino salės programa ŠMC appeared first on artnews.lt.

Garsus latvių menininkas Andris Vītoliņšas atvyksta į Vilnių, kur galerijoje „Meno niša“ vasario 15 d. pristatys parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“. Ši tapybos paroda – tarsi priemonė perteikti žiūrovui dinamiškumo jausmą ir pokyčių erą, tuo pačiu parodant šiandieninės struktūrizuotos ir matematinės aplinkos nestabilumą bei pažeidžiamumą.

„Pastaruoju metu vis norėjau pavaizduoti naują, neegzistuojantį pasaulį. Tai vizualiai nuskaitomi vaizdai, pastatai ir ornamentai, egzistuojantys tik drobėje. Tam tikra prasme tai yra alternatyvus fotografijos epidemijos apimtos šiuolaikinės eros suvokimo ir supratimo modelis. Didžiausias iššūkis ateities realybei – tai jos kilmė. Realybę kurs ne žmogaus protas, o kompiuterinės programos“, – sako A.Vītoliņšas.

Vilniuje pristatomą parodą menininkas suskirstė į dvi dalis. Pirma pavadinta „Tvarkos darymo priemonių salonas“, o kita – „Levituojančių struktūrų salė“. Parodos scenografija yra priešinga senajai patriarchalinei erai, kai paveikslai būdavo eksponuojami žiūrovams nustatyta tvarka.

„Mes gyvename susirūpinimo rytojumi įtampoje, nes dabartinis pasaulis nuolat ir sparčiai kinta. Apskritai, sudaromas įspūdis, tarsi mus supantis pasaulis būtų kontroliuojamas ir organizuotas. Tačiau jį nuolat persmelkia chaosas. Taigi, mums belieka tik giliai įkvėpti ir lengvai pasitikti tai, kas mūsų laukia…“, – prieš parodą mąsto A.Vītoliņšas.

A.Vītoliņšas (1975) yra baigęs Latvijos meno akademiją, šiuo metu yra profesorius ir akademijos projektorius. Nuo 1996 m. menininkas dalyvavo daugiau nei šešiasdešimtyje grupinių parodų, surengė per dešimt asmeninių parodų įvairiose šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, Slovėniją, Prancūziją, Briuselį, Kiniją, Indiją, JAV. Menininko darbai įtraukti tokias kolekcijas kaip „HangART-7“, „Red Bull Collection“, „Schlossberghotel“, Baku šiuolaikinio meno muziejus, „ „Swedbank“ šiuolaikinio meno kolekcija, Latvijos nacionalinis meno muziejus, Matti Milius meno kolekcija, „DnB Nord Bank“ kolekcija. Su A.Vītoliņšo kūryba Lietuvos žiūrovai turėjo galimybę susipažinti ir meno mugių „ArtVilnius“ metu.

Ši paroda yra projekto „Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu Su-Menėk“ dalis. Visą vasarį nuo penktadienio iki sekmadienio kursuos nemokamas Vilniaus autobusas SU-MENĖK. Tai pirmasis maršrutas po 17 Vilniaus šiuolaikinio meno galerijų ir muziejų. Derindamiesi prie projekto vasario mėnesio savaitgaliais galerija dirbs ilgiau.

Parodos „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“ atidarymas vyks vasario 15 d. 17 val., ekspozicija veiks iki kovo 14 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Iliustracijoje: Andris Vītoliņš. Tvarkos darymo įrankiai. 2018, akrilas, drobė, 140×110

The post Į Vilnių atvykstantis garsus latvių menininkas A.Vītoliņšas kvies pasiruošti naujai pradžiai appeared first on artnews.lt.

Vasario 16 d. Nacionalinė dailės galerija dirbs ir galerijos lankymas šventės dieną – nemokamas. Penktadienį, vasario 15 d. galerija dirbs valanda trumpiau, iki 18 val.

Šventinės dienos programa

12 val. Kūrybinės dirbtuvės

13 val. Ekskursija „Valstybingumo idėjos Lietuvos mene“

15 val. Jono Meko filmo “Lost Lost Lost” (1976 m.) peržiūra. Filmas bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais

Galerija veiks įprastu režimu, nuo 11 iki 19 val. Lankytojai galės nemokamai apžiūrėti parodą „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ ir nuolatinę ekspoziciją, kurioje pristatoma modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, objektai, instaliacijos, videomenas.

Visi renginiai nemokami, bet būtina registracija organizatorių tinklapyje https://ooosom.lt/geltonazaliaraudona/programa

The post Šventinės dienos programa NDG appeared first on artnews.lt.