Gruodžio 13 d. 18 val. (AV17) galerija atidaro vieno žymiausių lietuvių konceptualios skulptūros kūrėjų Nerijaus Ermino personalinę parodą „Mąstantis vandenynas. Svečiai“. N. Erminas skaičiuojantis jau daugiau nei dešimt personalinių parodų, parodoje „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ retrospektyviai permąsto plėtojamas kūrybines temas: žmogaus vidinio pasaulio, jo pasąmonės santykius su kasdienybe. Menininkas vizualiais pasakojimais išryškina nepastebimus kasdienybės ritualus, pabrėždamas jų siurrealumą. Parodoje kvestionuojamas racionalus žmogaus mąstymas, kuris atmesdamas bet kokius jausmus ar emocinę patirtį trukdo žmogui suvokti aplinką bei save. Menininkas teigia, kad pasitelkdami tik šaltą protą prarandame galimybę suvokti mus supančios aplinkos poetiką. Aprėpiant platų kontekstą, pritaikomą įvairiems fenomenams vykstantiems šiuolaikinio žmogaus gyvenime, pradedant nuo visuomenės santvarkos, jos socialinio susiskirstymo, valdžios ir galios institucijų diktato bei kiekvieno iš mūsų asmeninių gyvenimų, apmąstoma idėja, jog racionali pasaulėžiūra, tam tikrų normų bei taisyklių kūrimas bei jų pritaikymas dažnu atveju kuria tik dar didesnį chaosą. Tai pabrėždamas N. Erminas sako, kad kiekvienam iš mūsų būdingas savitas kelias bei unikalus aplinkos suvokimas, todėl parodoje kultūrinis bei gamtinis kontekstai pateikiami kaip pirmapradis chaosas, priešiškas žmogui.

Kūriniai, kaip ir parodos pavadinimas, iš dalies inspiruoti Stanislavo Lemo knygos „Soliaris“ bei Andrei Tarkovskio to paties pavadinimo filmo. Atsispiriant nuo šių kūrinių siužetų, kuomet veikėjai tirdami planetą, kurioje nėra nieko daugiau, tik mąstantis vandenynas, bando įminti jo paslaptis, tačiau ilgainiui vandenynas prikelia iš praeities jų pačių gyvenimo akimirkas ir skatina atsigręžti į savo pasąmonę. Prisimenant praeities įvykius, istorijos yra konstruojamos iš padrikų prisiminimų ar faktų. Parodoje N. Erminas taip pat formuoja siužetus iš pavienių objektų kalbančių apie pasaulio nepažinumą bei nuolatos mus lydintį subjektyvumą. Iš pirmo žvilgsnio gana buitiški objektai instaliacijose dėliojami nepaklūstant logikos principams, kuriant sapnišką atmosferą, kur nėra vieno galutinio scenarijaus, ar vienos tiesos.

N. Ermino darbams būdingas jautrus tikrovės perkeitimas į siurrealius, pasąmoninius išgyvenimus. Jo kuriamose naratyvinėse instaliacijose lengvai atpažįstamos žmogaus gyvenimo detalės ir kasdienės situacijos yra transformuojamos, pakreipiamos joms neįprasta, nuo realybės nutolusia linkme, o žiūrovas – įtraukiamas į nesibaigiantį prasminį žaidimą. N. Ermino darbų siužetai formuojasi ne tik stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, bet taip pat interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis.

Nerijus Erminas (1976) skulptoriaus specialybę įgijo Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas yra surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje, tai pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose užsienyje: Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje ir kt. 2012 metais šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią mugėje pristatytą skulptūrą. N. Ermino darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją. Autorius ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individualiomis valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams.

Paroda „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki sausio 19 d.

The post Nerijaus Ermino paroda „Mąstantis vandenynas. Svečiai“ „(AV17) galerija“ appeared first on artnews.lt.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) gruodžio 4 d., antradienį, 17 val. atidaroma XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“. Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, po 1856 m. tęsęs fotografijos mokslus Paryžiuje ir Varšuvoje, 1859–1864 m. dirbęs fotografu Kijeve, Černigove ir Vitebske, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius.

Čechavičius laikomas reikšmingiausiu XIX a. Vilniaus fotometraštininku bei žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku. Rengiant parodą paaiškėjo, kad jis taip pat yra seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius. Atidaromoje parodoje tarptautinį pripažinimą pelniusio žymiausio XIX a. Lietuvos fotografo Čechavičiaus nuotraukos rodomos greta kitų geriausių XIX a. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Prancūzijos fotografų darbų. Taip žiūrovai galės įvertinti Čechavičiaus darbų vietą to laikotarpio fotografijos kontekste, pamatyti jo kelią į fotografiją ir į Vilnių.

Parodą pradeda pirmųjų fotografų, dirbusių Vilniuje iki Čechavičiaus atvykimo, nuotraukos. Tarp jų nemažai anksčiau niekad nerodytų ir neskelbtų Vilniaus vietovaizdžių nuotraukų iš Lietuvos atminties saugyklų ir privačių rinkinių. Žiūrovų lauks ir kitos staigmenos – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.

Parodos puošmena yra Prancūzijos fotografijos korifėjų Édouard’o Balduso, Gustave’o Le Gray’aus bei „Bisson Frères“ ateljė nuotraukos, Varšuvos fotografų Karolio Beyerio, Konrando Brandelio, Maksymiliano Fajanso ir Jano Mieczkowskio darbai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Varšuvoje.

Žiūrovams pristatomos svarbiausios Čechavičiaus fotografinio palikimo nuotraukos, labiausiai vertintos paties fotografo ir jo amžininkų. Pirmą kartą eksponuojamos rengiant parodą atrastų Čechavičiaus darytų seniausių išlikusių Kijevo ir Vilniaus nuotraukų faksimilės.

Parodoje atsiskleis dar vienas Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukų sluoksnis – padidintuose nuotraukų fragmentuose rodomi fotografo amžininkai, jo epochos įvykių liudininkai, su kuriais jis vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis ir kartu stebėjo Vilniaus gyvenimą.

Parodą lydi išsamus, gausiai iliustruotas katalogas.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

Parodos kuratorius Dainius Junevičius

Projekto koordinatorė Rasa Adomaitienė

Parodos organizatorius Lietuvos dailės muziejus

Parodos architektas Saulius Valius

Grafikos dizaineris Juozapas Švelnys

Garso dizainas Dominyka Adomaitytė

Animacija Vykintas Labanauskas

Eksponatus parodai ir katalogui skolino:

Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus; Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka; Lenkų biblioteka Paryžiuje; Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos nacionalinis muziejus; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Nacionalinis muziejus Varšuvoje; Nacionalinis muziejus Krokuvoje; Slendzinskių galerija Balstogėje; Trakų istorijos muziejus; Valstybinis istorijos muziejus (Rusija); Vilniaus universiteto biblioteka; Vitebsko srities kraštotyros muziejus; Saulius Gelažauskas; Zigfridas Jankauskas; Dainius Junevičius; Aleksandras Samoilovas; Julius Sasnauskas

Rėmėjas: UAB „Ekspobalta“, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.

The post XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ Vilniuje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 7 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma personalinė Rodiono Petrovo (Rodion Petroff) paroda „Triukšmas“.

Jaunosios kartos menininkas klaipėdietis Rodionas Petrovas jau yra surengęs dešimt savo kūrybos solo parodų. Tačiau pastaroji paroda KKKC Parodų rūmuose, – didžiausios apimties ir išsamiausia. Joje R. Petrovas eksponuoja naujausius kūrinius iš ciklo „Triukšmas“, puikiai įvaldytos hiperrealistinės tapybos darbus – projekcijas ir instaliacijas.

Parodos pavadinimą padiktavo R. Petrovo autorine technika kuriamas ciklas „Triukšmas“. Tapydamas šiuos darbus, vaizdams sukurti menininkas naudoja savo barzdos plaukus. Paklaustas, kaip gimė mintis panaudoti tokią neįprastą medžiagą, R. Petrovas pasakojo: „Kai skusdavausi, matydavau į kriauklę krentančius plaukus, ir tas vaizdas priminė optinę grafiką, tarsi tuščią televizoriaus ekraną pasibaigus programai. Tokį vaizdą žmonės vadina „triukšmu“, – iš čia ir kilo ciklo pavadinimas. Laikui bėgant nuo šios asociacijos labai nutolau, atsirado daugiau interpretacijų. Iš pradžių darbuose kūriau pasakojimą – su kodais, simboliais, kurie susijungę padiktuodavo naują koncepciją. Kadangi plaukai, kaip ir triukšmas, gali labai lengvai keisti formą, darbai pradėjo abstrahuotis, prarado racionalų paaiškinimą, tad juose nebeieškau tokios prasmės, kurią galima rasti realistinėje tapyboje. Ši serija, palyginti su kitais mano darbais, yra labiau reflektyvi, leidžiu sau daugiau improvizuoti. Tokiu būdu aš bendrauju su meno istorija ir kartu pasakoju autobiografiją“, – paaiškina R. Petrovas.

Menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė į R. Petrovo kūrybą pažvelgė per triukšmo analizės prizmę: „Parodoje pristatomi naujausi Rodion Petroff kūriniai priverčia suklusti: kas yra triukšmas šiandieniame gyvenime? Ar gebame jį išgirsti, kai aplink cirkuliuoja tiek daug informacijos? Jei triukšmas įgautų vizualų pavidalą – kaip jis atrodytų? Menininkas mėgina ne tik dekonstruoti triukšmo pavidalus, bet ir apčiuopti jo esmę – nuolatinę skirtingų naratyvų tarpusavio konkurenciją. Nuo ikoninių kultūros vaizdinių, atpažįstamų veikėjų veidų iki abstrakčių formų virsmo kažkuo kitu, nežinomu, tačiau intriguojančiu, simbolišku, tarsi atsitiktinai iškritusiu iš asmeninės ar kolektyvinės pasąmonės arba iš šizofreniškos realybės stebėjimui suklususio menininko barzdos.“

Dalis Rodiono Petrovo ciklo „Triukšmas“ darbų buvo eksponuoti Pekino (Kinija) menų rajone 798 veikusioje Europos šiuolaikinių dailininkų parodoje „Déjà vu“ bei vienoje didžiausių Europoje šiuolaikinio meno parodų „NordArt“ (Vokietija).

Apie autorių

Rodionas Petrovas (Rodion Petroff, gim. 1985 m.) gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailės magistro laipsnį. 2011/2013 m. JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 m. – projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkas. Nuo 2013 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė 10 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau kaip 30 grupinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kinijoje.

Paroda veiks iki 2019 m. sausio 6 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

The post Rodiono Petrovo paroda „Triukšmas“ KKKC Parodų rūmuose appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 5 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Virgilijaus Šontos albumo „Mokykla – mano namai“ pristatymas. Renginyje dalyvaus LFS pirmininkas, leidinio sudarytojas Gintaras Česonis, fotografas Romualdas Požerskis, kuratorius, albumo teksto autorius Adam Mazur, leidinio dizainerė Inga Navickaitė.

A. Mazur leidinio tekste rašo: Šios medžiagos jėga kyla iš esminės negailestingos priešpriešos tarp nekaltos vaikystės ir specialiosios mokyklos realijų. Be to, čia kuo mažiausiai kalbama apie absurdiško „nenormalių” vaikų susidūrimo su „normaliu” totalitarinės valstybės pasauliu išryškinimą. <…> Šiam fotografui svarbiausia yra nauja perspektyva ir žiūrėjimas į pasaulį vaiko akimis.

V. Šonta buvo vienas svarbiausių savo kartos kūrėjų Lietuvos fotografijos lauke. Kaip ir V. Luckaus, V. Šontos kūryba netilpo į nusistovėjusios Lietuvos fotografijos mokyklos sufomuotus rėmus, išsiskyrė nuolatiniais ieškojimais, išplėtė vietinės fotografijos raišką. Per daugiau nei dvidešimtmetį trukusį kūrybinį laikotarpį autorius sulaukė pripažinimo ne tik vietiniame, bet ir platesniame kontekste – V. Šontos darbai buvo eksponuojami svarbiose Lietuvos, Sovietų sąjungos, Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos institucijose.

Leidinyje pristatoma serija „Mokykla – mano namai“ buvo sukurta 1980-1983 metais mokyklose-internatuose specialių poreikių turintiems vaikams. Drąsus autoriaus žingsnis viešinti ir nagrinėti visuomenėje nutylimas temas patvirtina V. Šontos kaip talentingo, nepasiduodančio kūrybos suvaržymams menininko poziciją.

Leidinį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

The post Virgilijaus Šontos albumo „Mokykla – mano namai“ pristatymas Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Šiame sąraše (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka) – rašytojas Vytautas Martinkus, kino režisierius Algimantas Puipa, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojas Marius Ivaškevičius, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, operos solistas Edgaras Montvidas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, fotomenininkas Remigijus Treigys.

Gruodžio 6 d. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jų pavardės bus paskelbtos gruodžio 6 d. 13 val. Kultūros ministerijoje (Baltojoje salėje) vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

The post Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 9 d., sekmadienį, 15 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) vyks dokumentinių filmų „Scenografas Liudas Truikys“ ir „M. Rakauskaitė“ premjera.

Tęstiniame 12 TV filmų cikle „Laikinosios sostinės fenomenas” pristatomas Kauno kultūrinis ir techninis paveldas, nusipelnę Lietuvai žmonės, kūrę ne tik Kauną, bet visos valstybės pamatus (V. Jurgutis, P. Leonas, S. Kairys, V. Kuzma, T. Ivanauskas, M. Dobužinskis, E. Frykas, V. Landsbergis-Žemkalnis, V. Dubeneckis, S. Kudokas ir kt.). Taip pat jų iškiliausi darbai, ryškiausi architektūros objektai (Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Valstybės teatras, kt.).

„Scenografas L. Truikys“ – vienas iš ciklo filmų, sukurtas bendradarbiaujant su L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialiniu muziejumi. Kuriant filmą apie L. Truikį, negalima nepapasakoti ir apie M. Rakauskaitę. „Mes atpažinom vienas kitą ir neturėjom kito pasirinkimo, kaip būti kartu”, – yra sakęs L. Truikys. Filmas apie scenografo mūzą ir gyvenimo draugę operos primadoną M. Rakauskaitę – tai atskiras pasakojimas, pratęsiantis ir papildantis pirmąjį.

Filmus pristato scenarijų autorė Audronė Kosciuškienė, operatorius – režisierius Justinas Lingys, 2012 m. apdovanotas Sidabrine Gerve Geriausias TV filmas kategorijoje.

Įėjimas nemokamas.

The post Dokumentinių filmų „Scenografas Liudas Truikys“ ir „M. Rakauskaitė“ premjera Kaune appeared first on artnews.lt.

 Gruodžio 7 d., penktadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks fotografijos projekto „KITI 9“ pristatymas – atidaroma Tomo Tereko fotografijų paroda „Žuvis iš rajono“.

Ukmergiškis fotomenininkas Tomas Terekas į plačiuosiuos fotografijos vandenis nėrė visai neseniai ir žaibiškai šovė į dienos šviesą – 2016 metais Fotomenininkų sąjungos tarptautinio kūrybinio seminaro Nidoje metu jo sukurtas fotoprojektas „FishEye“ laimėjo pirmąją vietą konkurse „Fotografuojame Nidoje 2016“, o natiurmortų serija „Fish Fetish“ palankiausiai įvertinta neformaliojoje programoje „Nida Off“. Nuo to laiko šios fotografijos apkeliavo įvairius Lietuvos regionus, surengtos parodos Vilniuje, Telšiuose, Plungėje, Kupiškyje, Radviliškyje, Nidoje ir kt.

Į Didžiąją Britaniją T. Terekas išvyko „pamatyt didžiojo Londono smogo, kuris, pasirodo, dingo jau XX a. pradžioje“, ir pasiliko ilgesniam laikui. „Žuvų tema atsirado iš Tėvynės ilgesio labai organiškai – nusipirkau šprotų. Įsivaizdavau tą Rygos gamybos skardinę kaip valtį, kuria žuvys plaukia per Stiksą į ANĄ krantą, o, kad atrodytų oriau, pastačiau tas žuvis ant „kojų“, – pasakoja jis. – Kita kompozicija gimė panorus pasigaminti žuvies kotletų… Žodžiu, kulinarijos poveikis kūrybai – didelis.“

Serijoje „Fish Fetish“ siekdamas išgauti piktorialistinį efektą, Tomas dirba su analogine fotografija, naudoja pasibaigusio galiojimo juostas, pasitelkia dramatišką apšvietimą. Ši technika reikalauja lėtumo, susikaupimo, apgalvojimo: „Natiurmortai – tikrai „krapštukiškas“ darbas. Kadras neatsiranda vien spustelėjus mygtuką, iki galutinio rezultato – ilgas procesas, ypač dirbant su žuvimis, nes jos neilgai trukus praranda savo žavesį ir ima dvokti. Viename žanre neišsitenkantis projektas „Fish Fetish“ – daugiaplanis, susidedantis iš „Fish You Were Here“, „Flying Fishes“, „Something Fishy“ ir dar kelių mini serijų, vis dar yra kuriamas.

Kito T. Tereko fotografijų projekto „Jesus of Suburbia“ pavadinimas pasiskolintas iš britų televizijos serialo „Buddha of Suburbia“, pasakojančio apie emigrantų iš Pakistano gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Mąstydamas apie emigraciją kaip tam tikrą persikėlimą ne tik erdvėje ar kultūroje, bet ir laike, fotografas klausia savęs, kaip Jėzus interpretuotų dabartinį pasaulį? „Jėzus iš rajono ir Jėzus rajone. Visa matanti akis CCTV kamerų apsuptyje. Kartais ironiškas, o kartais labai rimtai nukreipiantis žvilgsnį į globalizaciją, vartotojiškumą ir kitas XXI a. epidemijas. Mesijas, kuriam nesvetimos naujosios medijos, socialiniai tinklai, reklama“, – darbų kontekstus vardija autorius.

Kartais jo buvimas – nenuginčijamas, net intensyvus, kiek akiplėšiškas: štai Jėzus vietoj aureolės užsimaukšlina Gediminaičių stulpus, staiga jo nimbą pakeičia ženklas, draudžiantis rūkyti, lyg kelio filme už pagrindinio veikėjo nugaros mirga reklaminiai tekstai ir iškabų šviesos… Kitose kompozicijose Kristaus buvimas tėra menamas, atpažįstamas tik jo siluetas. Už vieną svarą Londono sendaikčių turguje pirkta statulėlė keliauja po knibždantį metropolį ir nedidelę Lietuvą, įsitraukus į žaidimą statiškas personažas tarsi atgyja, ironiškai žvelgia į save ir šių dienų ikonas.

T. Tereko darbuose persipina siurrealizmo, absurdo, natiurmorto, portreto bei populiariosios kultūros ženklai ir bruožai. Užuot balansavęs ties kičo riba, jis pastarąją kartais sąmoningai peržengia ir nekantriai užmeta meškerę – gal užkibs naujas siužetas?

Projektą „KITI“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kuratorius Darius Vaičekauskas.

Paroda veiks iki 2019 m. sausio 6 d.

The post KKKC Parodų rūmuose – Tomo Tereko fotografijų paroda „Žuvis iš rajono“ appeared first on artnews.lt.

Nuo lapkričio 27 iki gruodžio 15 LDS Šv. Jono Gatvės Galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) veikia Sigitos Dackevičiūtės ir Aistės Juškevičiūtės skulptūros ir tapybos parodos.

Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų ekspozicija – “Alteracijos”, tai nedideli, kartais vos juntami išvaizdos, būklės, struktūros pokyčiai. Šios parodos tyrimo linijos vingiuoja tarp įvairių eko-temų bei gamtos ir technologijų sandūrų. Kūrinių motyvai atsirado iš autorės singuliarių patyrimų, įvairių sandūrų, ar tiesiog nenusakomų jutimo intensyvumų. Dvi eko linijos instaliacijos jau buvo eksponuotos Meno parke 2016 12, bendroje trijų autorių parodoje Bendra zona. Čia jos šiek tiek modifikuotos.

Aistės Juškevičiūtės tapybos ekspozcijoje “Rožinis”, drobes vienija pasikartojanti skirtingo intensyvumo rožinė spalva. Tai tapyba kaip meditacija į pagrindinę spalvą, arba rožinės spalvos žaismas/dialogas su daugiasluoksne tapyba, kuri praturtinama pastelės, pieštuko štrichais, rašymu, skaičių sekomis. Rožinės spalvos akcentai sąveikauja su bendru parodos pavadinimu Rožinis. Tai ir dialogas tarp rožinės spalvos bei kitos prasmės dimensijos – rožinio kaip meditacinės maldos. Abi pusės – rožinė spalva ir žodžio rožinis meditacinė reikšmė – kuria interpretacines tarpusavio įtampas, ir yra autorei vienodai svarbios.

The post Sigitos Dackevičiūtės ir Aistės Juškevičiūtės parodos Šv. Jono Gatvės Galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 7 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma šiuolaikinio meno kūrėjo Mindaugo Pridotko kūrybos paroda „Būti“.

Parodoje pristatomi pastaruosius metus autoriaus kuriami skulptūriniai, autoportretinių bruožų turintys objektai, skirti daugiaveidiškumo ir beveidiškumo, savo ir svetimo veido temoms.

Mindaugas Pridotkas: „Kartais galvoju apie save. Ir kartais atrodau pats sau toks visiškai nepažįstamas ir svetimas, lyg nepažinočiau daugelį metų, lyg gatvėje sutikęs neatpažinčiau. Ir taip kaskart naujai matau save iš už trapios ir tuo pat metu neįveikiamai tvirtos realybės užuolaidos, visai kitoje dimensijoje, kur tokie dalykai, kaip erdvė, laikas, jausmai paprastai suprantami bei aiškūs, čia tampa kažkuo visai kitkuo. Atrodo, kad laikas jau nebeegzistuoja, kad sustabdytas ar teka kitokiu greičiu, kryptimi ar kažkaip paraleliškai. Būti savimi – tai būti savyje, už savęs, už sustabdytos gyvumo kaukės. Ir dažnai pasidaro baisu, tik niekam to negali nusakyti, nes tai – nenusakoma, o žodžiai visada skamba painiai ar beprasmiškai. Belieka tik kaip stebėtojui žiūrėti į gyvenimą, kaip į tam tikrą man pateiktą reiškinį, kurį matau tarp gimimo ir mirimo. O kol nebylusis žinojimas, atrodo, visai kažkur šalia, galima tik ieškoti atsakymų apie save, savo prigimtį ir likimą.“

Mindaugo Pridotko paroda „Būti“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2019 m. sausio 5 d. Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos laikas: 2018 12 07 – 2019 01 05.

The post Mindaugo Pridotko paroda „Būti“ Pamėnkalnio galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d., 18 val. NDG atidaroma paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“.

XXI a. menininko ir verslininko bendradarbiavimas nėra didelė naujovė. Tradicinį santykį puikiai atspindi menu besidomintys verslininkai, kurie kaupia kūrinių kolekcijas arba remia meno institucijas. Sparčiai populiarėjantis, naujas bendradarbiavimo modelis yra kūrybinės industrijos, kur menininko ir verslininko bendradarbiavimas yra naudingas plėtojant šiuolaikiniame pasaulyje konkurencingą veiklą. Ir vis dėlto nesudėtinga pastebėti, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, vis dar egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors ir kartais susitinkantys, dažnai vieni kitus pažįsta gana menkai.

Projektu „KOLEGA IŠ KITOS GENTIES“ siekiama praplėsti įprastas menininko ir verslininko bendra(darbia)vimo praktikas, kai menininkas atstovauja kūrybingumui, o verslininkas – verslumui, ir pabandyti pažvelgti vienam į kitą stumtelint į šalį stereotipus. Įgyvendinant šį projektą, jauni lietuvių menininkai susitiko su įvairiais verslininkais: naujomis idėjomis pasaulį nustebinusiais startuoliais, sėkmingai įsitvirtinusiomis didelėmis įmonėmis, smulkiais verslininkais bei asmenimis, kurių verslas kažkada nepasiteisino. Pokalbiai su verslininkais inspiravo naujų kūrinių atsiradimą. Juose verslininkai tampa meno kūrinio veikėjais ar dirigentais, jų verslo idėjos pasitelkiamos kuriant meno kūrinį, o verslo kūrimo proceso „atliekos“ – kartu su užrašais nevalingai gimstantys piešiniai – tampa didesnio meno kūrinio dalimi.

Menininkai: Miglė Anušauskaitė, Viktorija Damerell, Ernestas Parulskis, Andrej Polukord, Austėja Vilkaitytė. Kuratorės: Jelena Čerkasova, Eglė Mikalajūnė. Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Partneriai: Startup Lithuania, Užimtumo tarnyba prie LR SADM, True Insight Lab, Telesoftas, Vinted, Galerie Uberall, EMKO. Informaciniai rėmėjai: Verslo klasė, lrytas.lt. Rėmėjai: Vilniaus vartų Art Apartment, Exterus, Imaparat. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

The post Paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ NDG appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 8 d., 14 val. vyks penktoji ekskursija iš ciklo, skirto permąstyti ir naujai pažinti XX-XXI a. Lietuvos dailę ir jos reprezentaciją Nacionalinėje dailės galerijoje.

Istorikas, Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vedėjas prof. Arūnas Streikus ekskursijos metu kalbės apie tai, ar (ir kaip) XX a. antrosios pusės lietuvių dailės kūriniai gali būti naudojami kaip istorijos šaltinis, kokią tikrovę jie vaizduoja, kaip juose (ne)atsispindi prieštaringi tos epochos reiškiniai, iki šiol keliantys emocingas diskusijas – partizanų karas, sovietinė modernizacija, ateizacija, seksualinė revoliucija. Taip pat mėgins atsakyti į klausimą, kodėl dabartinės apžvalginės XX a. II pusės ekspozicijos beveik negali pasigirti atradimais, t. y. iškelti į viešumą sovietmečiu neeksponuotų alternatyvios dailės kūrinių.

Renginys be registracijos, dalyvauti galite įsigiję galerijos bilietą.

Ši ekskursija yra dalis programos, rengiamos NDG lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Jos metu įvairių profesijų žmonės: architektė, slemeris, žurnalistas, istorikas, psichologė, lygių teisių kontrolierė, karininkas ir tiksliųjų mokslų atstovė veda autorines ekskursijas po XX-XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją NDG. Gidai savo suformuotuose pasakojimuose kalba  apie šiandienai aktualias temas, atsispindinčias meno kūriniuose.

Paskutinis ciklo renginys:

Sausio 5 d., šeštadienį, 14 val. – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė daktarė Valentina Dagienė.

Ekskursijų ciklą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.

The post Naujos istorijos NDG ekspozicijoje. Istoriko prof. Arūno Streikaus ekskursija appeared first on artnews.lt.

Rupert  kviečia apsilankyti lietuvių menininkų kolektyvo Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugniaus Gelguda) paskaitoje-performanse „Medūzos kraustos“. Renginys vyks gruodžio 12 dieną, trečiadienį, nuo 18 valandos Rupert (Vaidilutės g. 79). Paskaita vyks lietuvių kalba, renginys nemokamas ir atviras. Renginio dieną tarp Rupert ir centro kursuos nemokamas autobusas.

„Vardu aš T. Dohrnii, nors mažulytė medūza esu, bet slaptą galią aš turiu, kurios joksai žmogus neturi.“ – dainuoja japonų mokslininkas linguodamas medūzos kepure apdengtą galvą. Ilgaamžiškumas ir audinių inžinerija turi po lygias proporcijas racionalumo ir ezoterikos, kaip tas mėlynas kanopinių krabų kraujas, dalijamas pusiau šiuolaikinei medicinai, pusiau šarvuotiems jų kūnams. Nežmogiška regeneracija laužo žmogiškas galvas: kaip pasiekti ląstelių atsinaujinimą tokiems technologiniams gyviams kaip mes? Paskaita vedžios jus už nosies po regeneratyvinės medicinos, bio kapitalizmo, šamanizmo ir nemirtingų jūros gyvių takus.

Pakui Hardware yra 2014 m. Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės įkurtas menininkų kolektyvas. Per kelis metus jie surengė solo parodas Modernaus meno muziejuje MUMOK, Vienoje, Bielefelder Kunstverein, Vokietijoje, Tenderpixel galerijoje, Londone, EXILE galerijoje, Berlyne ir Vienoje, Trafó šiuolaikinio meno centre, Budapešte, kim? Šiuolaikinio meno centre, Rygoje, Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, Exo Exo, Paryžiuje, 321 Gallery, Brukline, Niujorke. Menininkų kūryba rodyta grupinėse parodose tokiose erdvėse kaip Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejus MAXXI, Roma, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius (13-oji Baltijos trienalė), Orsė muziejus, Paryžius, Kunsthalė Basel, Bazelis, Šveicarija, BOZAR šiuolaikinio meno centras, Briuselis, Zachęta nacionalinės galerijos projektų erdvė, Varšuva, Kunstverein Brauschweig ir Kunstverein Freiburg, Vokietija, šiuolaikinio meno festivalyje Sesc_Videobrasil, San Paulas, Brazilija.

Renginį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

The post Menininkų kolektyvo Pakui Hardware performatyvi paskaita „Medūzos kraustos“ Rupert centre appeared first on artnews.lt.

Kultūros ministerijoje ketvirtadienį paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:

rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsni į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį kelius į ateitį, aktorius Darius Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino keturiasdešimties visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, komisijos  nariai – kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

The post Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai appeared first on artnews.lt.

Pokalbiai aplink vandens aparatą gali būti šis tas daugiau, nei paskalų nešiojimas ofise; mokslininkams tai gali padėti geriau vykdyti tyrimus, skelbia Harvardo medicinos mokyklos (HMS) tyrėjai.

Gruodžio 11 d., 12-19 val. VDU menų galerijoje „101” (Muitinės g. 7, Kaunas) vyks renginys „Water Coller Tongue Effect”, pritrauksiantis įvairių sričių atstovus greitiems pokalbiams apie Kenksmingą laisvalaikį, vyksiantiems aplink ofiso vandens aparatą. Praeiviai, dalyviai, žiūrovai kviečiami užeiti bet kuriuo renginio metu.

Performatyvi diskusija vyks menininkei Saulei Noreikaitei tęsiant bendradarbiavimą su nomadiškos projektų erdvės „Kabinetas” rezidencija galerijoje „101”, tiriant temą „Kenksmingas laisvalaikis / Toxic Leisure”. S. Noreikaitė tęstinėje programoje jau pristatė 5 minučių trukmės „Soliarines meditacijas” per pietų pertrauką ir įprastu metu po darbo.

Saulė Noreikaitė kūryboje apjungia žinias ir patirtis įgytas studijuojant bei tyrinėjant vizualų meną ir šokį. Video darbuose su performatyviais elementais, dalyvaujamuosiuose performansuose ir/ar instaliacijose naudoja įvairius metodus, komunikacijos formas, susijusias su kūnu, kūniškumu ir fiziniu sąmoningumu/susivokimu. Paskutiniuose darbuose bando atsakyti į klausimą, ką reiškia turėti, naudotis ir rūpintis fiziniu kūnu technologizuotame dvidešimt pirmajame amžiuje. 2018 m. baigė bakalauro studijas Hagos karališkoje meno akademijoje, Nyderlanduose. Šiuo metu gyvena ir dirba daugiausiai gimtajame mieste Kaune.

„Kabinetas” vykdo erdvės rezidencijoje programą „Kenksmingas laisvalaikis / Toxic Leisure”, naujo kuratorinio ciklo temoje „Aukščiausios formos laisvalaikis / Ultimate Leisure”. Programa, kuruojama Vaidos Stepanovaitės, įtraukia įvairių sričių atstovus prisidėti vaizdais, garsais, kvapais, tekstais ir kt. prie viešo tyrimo, bei iki gruodžio 11 d. Kabinetas perima Instagram paskyrą @galerija101. Vandeninės vizualinės komunikacijos autorius – Studio Cryo.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

The post „Kabineto” ir Saulės Noreikaitės performatyvi diskusija „Water Cooler Tongue Effect” galerijoje „101” Kaune appeared first on artnews.lt.

Jaunajai Lietuvos menininkų kartai atstovaujanti galerija „The Rooster Gallery“ švenčia dešimtmetį. Gimtadienio proga rengiama paroda „Backstage Party“. Netradicinės ekspozicijos centre – galerijos istorija, nefasadinė jos pusė bei žinomų Lietuvos menininkų kūryba.

Parodoje išnyksta ribos tarp ekspozicijos ir jos užkulisių, o pagrindiniu akcentu tampa tai, kas įprastai lieka nematoma galerijų lankytojams. Greta galerijos atstovaujamų menininkų kūrybos – tapybos darbų, piešinių, skulptūrinių objektų, pristatomas „The Rooster Gallery“ dešimtmečio archyvas. Jame – dokumentai, leidiniai, įvairūs kiti su galerijos veikla susiję artefaktai, fotografinėje ir vaizdo medžiagoje užfiksuotas darbo procesas, įsiminę renginiai ir kasdienybės akimirkos.

Kuriant ekspoziciją-instaliaciją, dalyvavo visa galerijos komanda ir menininkai, prisidėję prie ekspozicijos įvairiomis formomis – nuo parodos koncepcijos ir jos įgyvendinimo iki grojimo parodos atidarymo vakarėlio metu. „Parodoje galerija apibrėžiama ne kaip institucija, o kaip kolektyvas. Taigi ekspozicijoje svarbiausiomis tampa keliavimo laike ir erdvėje, susitikimo, apsikeitimo idėjomis, bendradarbiavimo galimybės, kurios ir apibūdina parodos struktūrą, ir kartu atspindi pagrindinius galerijos veiklos principus,“ – pasakoja galerijos vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė.

„The Rooster Gallery“ pradėjo veiklą 2008-aisiais metais kilnojamosiomis parodomis ir trumpalaikiais meniniais įvykiais. Mobili, nuolatinių ekspozicijų salių neturinti galerija menininkų darbus eksponavo vis kitose, menininkų kūrybą išryškinančiose vietose ir taip atvėrė viešam lankymui įprastai uždaras Vilniaus erdves nuo šiuolaikinių loftų iki istorinių interjerų. „The Rooster Gallery“ buvo ir viena pirmųjų galerijų Lietuvoje, tikslingai dirbusi tik su jaunąja tapytojų karta. Per dešimtmetį galerija išaugo kartu su savo atstovaujamais menininkais, išplėtė veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau ypatingas dėmesys jaunųjų menininkų kūrybai išliko. Galerija nuosekliai laikosi veiklos pradžioje išsikeltų tikslų – atrasti perspektyvius jaunus menininkus ir pristatyti bei populiarinti jų kūrybą.

Eksponuojami galerijos istorijos fragmentai ne tik atspindi pačios galerijos dešimtmetį, bet ir pateikia įžvalgų apie Lietuvos meno sceną, meno rinką, meno bendruomenę. Šiame kontekste naujai atsiveria ir galerijos menininkų darbai.

Parodos „Backstage party“ atidarymo vakarėlis vyks 2018 m. gruodžio 11 d., 18.30 val. Gynėjų g. 14, Vilniuje. Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Galerija dirba antradieniais–penktadieniais 14–18 val., šeštadieniais 14–17 val.

The post Paroda „Backstage party“ galerijoje „The Rooster“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 11 d. (antradienį) 18.00 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Algirdo Šeškaus paroda „dav day“.

Anot Algirdo Šeškaus, nuostabu yra tai, kad fotografuoti dabar pasidarė pigu ir bepigu. Bėda tik ta, kad fotografijos gyvena nė neišlįsdamos iš telefonų. Vaizdai jų ekranėliuose taip greitai keičia vienas kitą, kad vieno atskiro vaizdo reikšmė sumenko visai. Žmogus nespėja pabūti, iš buvimo į nebūtį lekiama per greitai. Sumirga pasaulis ir kaipmat pasibaigia kartu su žmogumi.

Algirdas Šeškus savo fotografijų parodoje kviečia sustoti ir susivokti, kad žmogaus yra kur kas daugiau nei jo yra kietuosiuose diskuose.

—

Algirdas Šeškus (g. 1945) yra vienas iš Lietuvos avangardinės fotografijos pradininkų.

Fotografas dalyvavo prestižiškiausiose pasaulio meno parodose: Šiaurės Europos šalių meno parodoje, Venecijos bienalėje, Dokumenta 14 ir kitose. Šiuo metu 50 menininko darbų galima pamatyti Štutgarto meno muziejuje parodoje Ekstase, kuri veiks iki 2019 m. vasario 19 d. Joje Algirdas Šeškus dalyvauja kartu su tokiais menininkais kaip Joseph Beuys, Salvador Dali, Paul Klee, Pablo Picasso, Man Ray ir kitais.

Neseniai pasirodė 21-oji autoriaus knyga Gėlės, kurią išleido Ispanijos leidykla Biel Books o6.

Algirdo Šeškaus darbų turi įsigiję Lietuvos muziejai, taip pat ir tokie muziejai kaip Madrido nacionalinis karalienės Sofijos ir Niujorko moderniojo meno.

The post Algirdo Šeškaus paroda „dav day“ „Prospekto“ fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 19 d. (trečiadienį) 18 val., galerijoje “Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks Kaido Oles (EST) ir Jono Gasiūno (LT) parodos “Družba” atidarymas. Atidarymą planuoja aplankyti Estijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje jos ekcselencija ponia Jana Vanaveski.

 O varguose ir kitose gyvenimo nesėkmėse draugai yra vienintelė užuovėja. Draugystė apsaugoja jaunus nuo klaidų, seniems patarnauja ir padeda, kai jėgos nusilpsta, o vyrus pačiame amžiaus stiprume ji paskatina kilniems darbams – „dviese drauge eidami“ sugeba ir geriau pažinti ir veikti. (Aristotelis, „Nikomacho etika“ 8.1.1155a11-16)

Jonas Gasiūnas & Kaido Ole DRUŽBA

Mokslininkai teigia, kad norint iš tiesų susidraugauti, pavadinti kažką tikru draugu, prireikia mažiausiai 200 valandų praleistų kartu. O kaip, jei kartu būta 50 metų? Kaip, jei net ne savo noru? Pusė amžiaus okupacijos – matyti kitą priespaudoje, mėginti kartu išlikti stipriems, išsaugoti savo tapatybę. Sunkumai suartina, todėl šiandien, būdami atskirai, esame labai arti. Ir tai džiugina – šiemet norisi švęsti mūsų laisvę, liudyti augimą ir ateitį.

Apie tai ir pristatoma dviejų tapytojų esto Kaido Oles ir lietuvio Jono Gasiūno paroda. Autoriai skirtingai mato ir kuria, bet vienas kitą puikiai papildo. Ypatingas ryšys užsimezgęs prieš daugelį metų vis suveda šį duetą į bendras parodas.

Kaido Ole:

Vadinti draugystę koncepcija būtų klaidinga. Ji ne koncepcija, net ne idėja. Tai pats natūraliausias jausmas ir ryšys tarp žmonių. Per dažnai profesionalus menas vedinas pačių kilniausių norų viską verčia konceptu ar net tyrimu, bet galų gale viskas tampa kažkaip netikra ir lėkšta. Taigi, mano mintis buvo parodos ašimi palikti draugystę, visa kita tik smulkmenos. Jonas, svarstydamas apie temą juokaudamas prisiminė penkiasdešimtaisiais Sibire naudotą pjūklą Družbą, ir man patiko tas jo juokas. Man tai primena, kad jis ten gimė. Viskas turi prasmę arba priežastį.

Tikiu ta ypatinga chemija tarp žmonių, kad tikrai geri ryšiai gali būti grįsti tik tuo. Jei šis magiškas „kažkas“ egzistuoja, visa kita vystosi savaime. Ir atvirkščiai. Kai pirmą kart pamačiau Joną, man užtruko tik keletą sekundžių suprasti, kad man patinka kalbėti su šiuo žmogumi ir iki šiol niekada nebuvo priežasčių pakeisti savo nuomonę.

Spėju, kad didžioji dalis šiuolaikinio meno prasideda beieškant tobulumo. Žmonės tiesiog mėgina apibrėžti problemą ir ją spręsti. Bendriau pasakius – menas prasideda nuo sumaišties ir artina link supratimo ir tvarkos.

Mūsų su Jonu bendradarbiavimas bus šiek tiek kitoks. Jis prasideda tobulame taške ir juda link betvarkės. Tobulybė yra mūsų draugystė ir tai puiki pradžia bet kam. Nieko blogo negali nutikti, kai žmonės iš tiesų pasitiki vienas kitu ir abu tobulai sutampa kaip žmogiškos būtybės. Kai jam paminėjau parodą, jis paklausė, kas bus kuratorius – aš atsakiau – nebus, tiesiog sunešim darbus. Jono veidas stengėsi išlikti mandagus, bet negebėjo paslėpti abejonės tokiu naiviu mano požiūriu. Bet pažiūrėkime, kur mus tai nuves. Vis tik, tikiu, kad draugystė yra tie universalūs klijai ne tik tarp žmonių, bet ir tarp jų sukurtų daiktų. Pavadinkime tai tyrimu, kaip šiais laikais viskas vadinama meno pasaulyje.

Parodą partneris ir rėmėjas Estijos ambasada Vilniuje.

Paroda yra projekto „Akcentai. Nedaloma istorija“ dalis. 2018–ųjų metų parodų serija yra skirta paminėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių šimtmečiams.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

The post Kaido Ole ir Jono Gasiūno paroda „Družba“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 28-osios vakaras MO muziejuje ir vėl bus kitoks. Jau antrą kartą organizuojamo „MO penktadienio“ metu ruošiama šventinė programa.

 „Tęsiame MO penktadienių renginių seriją ir gruodžio mėnesio paskutinį penktadienį vėl kviečiame užsukti į muziejų. Ir toliau lankytojams siūlome atrasti naujų spalvų ir patyrimų. Jų lauks ir susitikimai, ir neįpareigojantis bei humoro kupinas požiūris į kūrybinį procesą, ir muzikos bei vizualizacijų programa“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Gruodžio 28-osios vakarą MO erdves užpildys modernios elektronikos garsai. Muziejų tamsoje paskandins ir vaizdo projekcijomis hipnotizuos elektroninės muzikos meistrai „Happyendless“. MO erdvei duetas ruošia išskirtinį pasirodymą, kurio metu klausytojai iš visų pusių bus apsupti garsu, o dėmesį prikaustančios vizualizacijos ir šviesos nuspalvins visas MO muziejaus sienas.

„MO penktadienio“ metu taip pat vyks neįpareigojanti diskusija kartu su aktyviai visuomeniniame gyvenime dalyvaujančiu lenktynininku, Dakaro ralio dalyviu Benediktu Vanagu. Kokį kūrinį, kaip pradžios tašką diskusijai išsirinko Benediktas? Atsakymas į šį klausimą – gruodžio 28 dieną.

 Vakaro metu laukia ir daugiau netikėtų bei malonių veiklų. Atsikvėpti ir paprasčiau į kūrybą pasižiūrėti kvies dailininkės Julija Linkutė ir Dovilė Bagdonaitė. Jos interaktyvaus užsiėmimo metu lankytojams žada patarimų, kaip išnaudoti nekūrybiškumą ir pasiekti gerų rezultatų. „MO penktadienio“ dalyviai taip pat galės savo akimis pamatyti dviejų kūrėjų ironišką požiūrį į save, savo aplinką bei į patį kūrybos procesą.

Renginiai gruodžio 28 dieną MO muziejuje prasideda nuo 20 val. Daugiau informacijos: mo.lt

Bilietus įsigyti galima MO muziejaus bilietų kasoje ir mo.lt.

 Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

The post MO muziejuje vizualiųjų menų ir muzikos sintezė appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) įvyks knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940″ pristatymas ir susitikimas su autoriais.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga meno ir architektūros istorikų Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio sumanytos parodos katalogas išaugo į analogų neturinčią knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940″, kurios lietuviškas tiražas buvo žaibiškai išpirktas, o angliška versija (vertėjas Darius Sužiedėlis) apkeliavo didelę dalį pasaulio.

Pristatymo vakaro metu knygos autoriai ir parodos kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Viltė Migonytė-Petrulienė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis papasakos apie „Optimizmo“ atsiradimą bei keliones ir pristatys naują lietuviškos knygos leidimą. Pokalbį moderuos knygos sudarytoja Marija Drėmaitė.

 Kauno moderniosios architektūros paveldą pasauliui pristatanti knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

 Knygos autoriai: Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Marija Drėmaitė. 

 Knygoje publikuojama 580 archyvinių iliustracijų ir šiuolaikinių nuotraukų (fotografai Gintaras Česonis ir Norbert Tukaj).

Knygą išleido leidykla LAPAS, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.

Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija ir partneris – Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė.

The post Knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ pristatymas Kaune appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d. 18 val. Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Kūrę savo Jeruzalę“.

Kultūra, menas ir valstybė. Įtampa? Sinergija? Koegzistavimas? Abejingumas? Darna? „Laisvė kurti“ atsinaujina!

Gruodžio 13-ąją dieną atsiveriančioje parodoje (kuratorė — menotyrininkė Jolanta Marcisauskyte-Jurašienė) atsispiriama nuo mokslininkių Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės sudarytoje knygoje „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ keliamų klausimų. Svarbiausias jų — kaip totalitarinėje visuomenėje, kurioje turėjo vyrauti nepasitikėjimas ir eižėjantys socialiniai santykiai, atsirado masinis pilietinis judėjimas? Vienas iš atsakymų — valstybėje, dar iki atsirandant pilietiniam judėjimui, egzistavo įvairios nepolitinės organizacijos: etnografijos būreliai, žygeivių ir kino klubai, gamtotyros organizacijos, menininkų salonai ir bendruomenės.

Tokia bendruomene tapo ir Jeruzalės skulptūrų sodas, įkurtas skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir grafikės, knygų iliustratorės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės iniciatyva. Per visą sodo egzistavimo laikotarpį sovietinės okupacijos metais jame rinkosi, kalbėjo, kūrė ir buvo kartu įvairiausi menininkai, visuomenės veikėjai, tremtiniai, aktoriai, užuovėjos ir laisvės beieškantys žmonės. Skulptoriai aplink įsikūrė dirbtuves, po atviru dangumi eksponavo savo kūrinius, Vidžiūnų namuose glaudėsi režimo cenzūruojami ir skriaudžiami menininkai.

Parodoje, veikiančioje kaip maža ląstelė, pristatomi Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų darbai bei meno kalbų įvairovė išryškinant sinergijas ir įtampas tarp meno, kultūros ir valstybės.

Parodoje eksponuojami Vlado Vildžiūno, Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės, Algimanto Kunčiaus, Petro Repšio, Vytauto Šerio, Lino Leono Katino, Stanislovo Kuzmos, Vlado Urbonavičiaus darbai, taip pat ekspoziciją papildo archyvinė medžiaga iš Jeruzalės skulptūrų sodo gyvenimo (filmuota Vlado Vildžiūno), Vytauto Kernagio ir Veronikos Povilionienės muzikos kūriniai, ištraukos iš dokumentinės apybraižos apie skulptorių Vladą Vildžiūną (autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius), Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) ištraukos. Parodoje taip pat įvairiausiomis formomis pasirodo ir kiti to meto kūrėjai, susiję su Jeruzalės skulptūrų sodu.

ATIDARYMO PROGRAMA:
18:00 val. — pokalbis su parodos kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir Jeruzalės skulptūrų sodo įkūrėja Marija Ladigaite-Vildžiūniene.
19:00 val. — parodos apžiūra.

The post Paroda „Kūrę savo Jeruzalę“ Valstybės pažinimo centre appeared first on artnews.lt.