Lapkričio 15 dieną, antradienį, 18 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks menininko ir knygos autoriaus iš San Francisko Ethan Rafal performansas „Shock and Awe“ –– „Šokas ir baimė“.

 Tai yra dvylika metų trukęs autobiografinis projektas, nagrinėjantis santykį tarp užsitęsusio karo ir tėvynės nuosmukio. „Šokas ir baimė“ – kruopščiai paruoštas vaizdų, tekstų ir rastų objektų dienoraštis, ištrinantis ribą tarp autoriaus ir subjekto, bei tarp asmeninių ir autoritetingų istorinių naratyvų. Sukurtas daugybę metų keliaujant po Jungtines Valstijas, projektas remiasi amerikietiškos dokumentinės kelio fotografijos ir literatūros tradicijomis.

„Šoko ir baimės“ knygos gastrolės sugrąžina į dienoraštyje vaizduojamas vietas ir žmones, tuo pačiu kviesdamos autorių, subjektą, bei žiūrovą permąstyti bendrą darbo prasmę. Dėl tarpdisciplininio projekto pobūdžio, performansas „Šokas ir baimė“ yra pasakojimas, daiktų, apie kuriuos pasakojama, pristatymas ir grupinė diskusija, pristatoma sykiu su didžiulėje ketaus keptuvėje iškeptu pyragu ir viskiu.

Remiantis amerikietiško folkloro tradicijomis, „Šokas ir baimė“ performanse pasakojama pirmuoju asmeniu. Balansuojant tarp nuoširdumo ir humoro, projektas atsiskleidžia realiu laiku, atkreipdamas dėmesį į prisiminimo tapimą dokumentu, suteikdamas priemonę sugrįžti į kartu išgyventą laikotarpį po 2001 m. – tuo pačiu ir blunkantį iš atminties, ir dar ne iki galo istorizuotą – ir radikalizuoti galią prieš iškylančius, dominuojančius istorinius naratyvus.

Apie Ethan Rafal: Ethan Rafal yra menininkas ir fotografas, įsikūręs San Franciske. Jo kūryba nagrinėja individualią ir kolektyvinę smurto patirtis bei būdus, kuriais smurto reprezentacijos daro įtaką asmeninei ir nacionalinei mitologijoms. Nors fotografija yra pagrindinė menininko praktikos dalis, tačiau savo darbuose jis taip pat pasitelkia performanso, instaliacijos, video, naujųjų medijų, ir socialinės praktikos metodikas.

The post Amerikiečio Ethan Rafal performansas Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 12 d., 19:00 val. Rupert centre (Vaidilutės g. 79, Vilnius) Rūta Butkus pradeda vienos Europos  šokį aidint Mišos Skalskio sirenoms. Sigitos Šimkūnatės metalo laužo  griuvėsiai drasko Linos Elmentaitės audinius. Žmonių parke 21:00, temsta. Rupert rakina duris.

Rūta Butkus – šiuolaikinio šokio atlikėja, kūrėja ir choreografė. Jos kūryba susiformavo Lietuvos šiuolaikinio šokio scenoje. Rūtos atlikėjos charakterio – performatyvios akivaizdos – sunku nepastebėti. Atsidūrus vienoje aplinkoje, Rūta Butkus įtraukia savo buvimu ir sprendimais erdvėje, emocijomis, transliuojamomis per kūną.

Jos naujas projektas „MII4II Žmonių parkas” prasideda stebint ir reflektuojant aktualius Europos įvykius. Šį projektą pamatysite etape, kai pirminės išraiškos, lyriniai ir simboliniai vaizdiniai, klišės ir banalijos pasirodė, pasireiškė ir buvo atmestos. Taip pradėjo kilti kitos idėjos, rastis nauji santykiai, sprendimai, kurių nebuvo iki šiol, išbarstyta ateitis ir sintetinės realybės, nušviestos kosminės dezinformacijos.

MII4II
Idėja, išpildymas – Rūta Butkus
Muzika – Miša Skalskis
Scenografija – Sigita Šimkūnaitė
Kostiumas – Lina Elmentaitė
Prodiuserė – Rūta Bučiūnaitė
Kuratoriai – Adomas Narkevičius ir Monika Lipšic

MII4II remia Lietuvos kultūros taryba.
Renginys nemokamas.

The post Projektas „MII4II Žmonių parkas” „Rupert“ centre appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 11 d., 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) vyks šiuolaikinio meno ir mados festivalio „Virus’21“ atidarymas.

Virusinės meno ir mados jungtys

Virus‘o festivalis ir vėl atsigręžia į savo ištakas, į meno ir mados sintezę. Postūmį tokiam sprendimui suteikė ilgamečiai festivalio bendraautoriai Agnė Biskytė ir Aurimas Akšys, kurių paroda „PHI“ ir bus pagrindinis meno ir mados jungties akcentas. Tačiau labai panašių intencijų siekiama ir šiemetinio festivalio mados programoje. Bus orientuojamasi į tuos Baltijos šalių kostiumo dizainerius, kuriems meninė idėja yra pirmaeilė, kurie kolekciją visų pirma mato kaip kinetinio meno kūrinio kompoziciją.

Šia proga po pertraukos ant podiumo sugrįžta ir legendiniai mados performanso pradininkai Reda ir Arūnas Uogintai.

Programoje bus ir daugiau ryškaus veiksmo. Du provokatyvius performansus pristatys šio meno novatorės Gintarės Minelgaitės suburtas menininkų kolektyvas „GoraParasit“. Šios kūrėjos režisuojamos drąsios mados, performanso, teatro, vaizduojamojo meno jungtys labai tinka Virus‘o festivalio atmosferai. Taip pat meno ir gyvenimo stiliaus temą plėtos intriguojanti jauniausios kartos menininko Justino Vilučio fotografijų paroda „Metastasis Unit“.

Virus‘o festivalis kryptingai puoselėja šiuolaikinio šokio kultūrą mieste, todėl šiemet šios meno rūšies gerbėjams bus skirti Low Air Urbanistinio Šokio Teatro spektaklis „Šventasis pavasaris“ ir Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Troškulys“.

Tačiau festivalio programoje puikuojasi ne tik žinomos svečių trupės. Džiugu, kad ir Šiaulių mieste nuolat gimsta ypatingai originalios kūrybinės iniciatyvos. Paskutiniu metu vis labiau matomas miesto menininkų kolektyvas „Trintukas prieš tikrovę“ festivalio programoje dalyvaus su premjeriniu projektu „***za periferiniu žvilgsniu“. Beje, meninės mados renginyje išskirtinę geros muzikos, stiliaus ir skonio atmosferą kurs taip pat šiauliečiai – puikiai visiems žinoma grupė „Colors of Bubbles“.

Šis festivalis visada pasižymėjo jaunatviškumu, todėl programoje yra vietos ir tarptautinėms jaunimo iniciatyvoms. Medijų ir šiuolaikinio šokio performansą “Surrogates“ pristatys tarptautinio medijų meno ir šokio mokyklų tinklo DAMA nariai iš Suomijos Laplandijos universiteto (University of Lapland), Islandijos menų akademijos (Islandic Academy of Arts), Tartu universiteto Viljandi kultūros akademijos (University of Tartu Viljandi Culture Academy) ir Šiaurės Lietuvos kolegijos.

Ryškūs, madingi ir intriguojantys festivalio renginiai – taikliausias iššūkis rudens monotonijai!

ŠIUOLAIKINIO MENO IR MADOS FESTIVALIS VIRUS 21
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245
2016 11 11 – 2016 12 10

Lapkričio 11 d. (penktadienis)
VIRUS MENAS 17.00 val.
Festivalio atidarymas
Agnės Biskytės ir Aurimo Akšio paroda „PHI“
Justino Vilučio fotografijų paroda „Metastasis Unit“
GoraParasit performansas „Love“
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Lapkričio 13 d. (sekmadienis)
VIRUS ŠOKIS 17.00 val.
Low Air Urbanistinio Šokio Teatro spektaklis „Šventasis pavasaris“
(Koncertų salė „Saulė“, Tilžės g. 140)
Įėjimas 3 Eur, 2 Eur
http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/teatras/urbanistinio-sokio-teatro-low-air-spektaklis-sventasis-pavasaris-200732/

Lapkričio 17 d. (ketvirtadienis)
VIRUS MEDIJOS 18.00 val.
Medijų ir šiuolaikinio šokio performansas “Surrogates“
Dalyvauja tarptautinio medijų meno ir šokio mokyklų tinklo DAMA nariai Ieva Grigelionytė, Klavs Liepins, Sóley Sigurjónsdóttir
Kaisli Oksa, Rita Maria Farias Munoz, Giedrius Raimundas Lenkauskas, Edvinas Petukas.Režisieriai: Henri Hutt ir Jonas Žilinskas
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Įėjimas nemokamas

Lapkričio 18 d. (penktadienis)
VIRUS ŠOKIS 18.00 val.
Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Troškulys“
(Šiaulių kultūros centras, Aušros alėja 31)
Įėjimas 3 Eur, 2 Eur
http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/teatras/kauno-sokio-teatro-aura-spektaklis-troskulys-200731/

Lapkričio 26 d. (šeštadienis)
VIRUS MADA 19.00 val.
Baltijos šalių šiuolaikinės mados šou.
Renginio metu koncertuos grupė „Colours of Bubbles“.
Svečiai: GoraParasit, Waspwa.lt studija.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Įėjimas 7 Eur, 5 Eur

Gruodžio 2 d. (penktadienis)
VIRUS TEATRAS 18.00 val.
Grupės „Trintukas prieš tikrovę“ projektas „***za periferiniu žvilgsniu“.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Įėjimas nemokamas

Rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: Savaitraštis „Etaplius“, naujienų portalas „Etaplius“
Partneriai: Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiaulių kultūros centras, Koncertų salė „Saulė“,, wãpsva LT dizaino namai“, „BIS A BIS“, kavinė “Arkos”
Organizatorius: Šiaulių dailės galerija

The post Šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus’21“ Šiauliuose appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro parengta paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“, leisianti naujai pažvelgti į XX a. 9–10 dešimtmečių sandūroje už Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos ribų vykusius fotografijos reiškinius.

Parodoje pristatomi Audriaus Puipos, Gintauto Trimako, Gintaro Zinkevičiaus, Gintaro Znamerovskio ir Donato Srogio, Lino Liandzbergio ir Herkaus Kunčiaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, menininkų grupių „Post Ars“, „Naujosios komunikacijos mokykla“ (Lino Jablonskio, Sauliaus Paukščio, Audriaus Puipos, Rimvydo Bartkaus, Augustino Griciaus, Eglės Rakauskaitės), „Doooooris“ (Raimundo Urbono, Audriaus Jankausko, Arvydo Karvelio) darbai. Kuratorė – Ieva Meilutė-Svinkūnienė.

XX a. 9–10 dešimtmečių sandūra žymėjo lūžį ne tik šalies istorijoje, bet ir dailės gyvenime. Sąjūdžio išvakarių ir šiuolaikinio meno procesų formavimosi Lietuvoje fone fotografijai taip pat teko transformuotis ir prabilti to meto aktualijas ir meno tendencijas atitinkančia kalba. Vis aktyviau ėmė reikštis novatoriškai kuriantys jaunieji konceptualiosios fotografijos atstovai.

Šalia Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos egzistavo ir kitokia fotografija, dažnai net neturėjusi ambicijos būti fotomenu, o greičiau tiesiog žaidimu, pokštu (neoficialių meninių grupių „Naujosios komunikacijos mokykla“, „Doooooris“ nariai žaismingai perdirbinėjo jau sukurtas fotografijas), naujuoju menu (Svajonės ir Pauliaus Stanikų darbai) ar priemone performansams bei kitoms meninėms akcijoms konceptualiai dokumentuoti (grupė „Post Ars“, Linas Liandzbergis su Herkum Kunčium, Gintaras Znamierovskis su Donatu Srogiu). Tiesa, vieni tai darė itin rimtai, kiti – akivaizdžiai ironizuodami. Dar kiti tyrinėjo fotografijos santykį su tapyba (G. Trimako fotografuoti A. Puipos „Inscenizuoti paveikslai“).

Menininkų grupės, kurias dažniausiai sudarė skirtingų disciplinų atstovai, siekė išsivaduoti iš sistemos, institucijų, pačios medijos kanonų. Daugelio jų kūryba sietina su antimeniniu judėjimu, kuriam būdingi dadaizmo bei „fluxus“ kūrybos principai. Neretai tokio pobūdžio fotografijų serijos ar pavieniai kūriniai fotografijos lauke buvo traktuojami kaip „nemeniniai“ ar bent jau nefotografiniai. Gal būtent todėl anuomet jie beveik nebuvo publikuoti fotografijos leidiniuose, mažai rodyti parodose ir mūsų sąmonėje tebeegzistuoja kaip savotiškas blankus mitas. Minimų grupių veikloje intensyviai dalyvavo ir Fotomenininkų sąjungos nariai (G. Trimakas, G. Zinkevičius, S. Paukštys), savo idėjoms realizuoti neišsitekę vien tik fotografijos medijoje, tad fotografiją pritaikę performansams, instaliacijoms bei kitoms konceptualioms idėjoms įgyvendinti.

Fotografijos meno ribas išplėtusių menininkų ar jų grupių kūrybos retrospektyva dabartiniame kontekste prasmingai papildo Lietuvos meninės fotografijos istoriją, išryškina tam tikrus procesus bei tendencijas, parodo fotografijos įsiliejimą ir transformaciją į aktualias šiuolaikines meno formas, pabrėžia grupinės veiklos įtaką pavienių autorių kūrybai ir atvirkščiai.

Ši paroda atspindi vieną iš Vito Luckaus fotografijos centro tikslų – naujai pažvelgti į skirtingus fotografijos istorijos tarpsnius, aktualizuoti mažiau žinomus fotografinius reiškinius. Savo dienoraštyje V. Luckus yra rašęs: „Visa gali būti kitaip. Norėčiau išaukštinti spaudos fotografiją, paso, dokumentinę fotografiją, nenorėčiau pažeminti hepeningo fotografijos, ar tai būtų kičas, ar tai būtų fotografija ant keramikos, ant medalionų. Svarbiausia, kad tai fotografija, kurią suprantu kaip dalį mocartiško jausmo. Visos kryptys ir sritys yra įdomios.“

Paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ pirmą kartą buvo eksponuota 2015 m. gruodį Fotografijos muziejuje Šiauliuose, KKKC Parodų rūmuose pristatomas išplėstinis parodos variantas, papildytas Šiauliuose nerodytais darbais.

Organizatoriai: Vito Luckaus fotografijos centras, Šiaulių fotografijos muziejus, partneriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, LFS Klaipėdos skyrius, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, KKKC.

Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 11 d.

Iliustracijoje: Rimvydas Bartkus, kūrinys Naujosios komunikacijos mokyklos parodai Kiškis morka labirintas, 1991

The post Paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ KKKC Parodų rūmuose appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 17 d., 19 val., POST galerijoje, Kaune, bus pristatyta Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Dykumėjimas“. Paroda veiks nuo lapkričio 18 iki gruodžio 1 dienos.

Kalbant iš ekologinės perspektyvos, sakoma – kai pažeidžiama dirvos augalinė danga, padidėja erozija, dirva degraduoja. Tai dykumėjimo procesas. Tačiau dykumėjimą šiame projekte galėtume mėginti suvokti kaip susitraukiantį erdvėlaikį: laiko ir erdvės klostės užkloja viena kitą niveliuodamos įvairius parametrus, pagal kuriuos matuojame visuomenėje vyraujantį socialinį, politinį ar kultūrinį klimatą. Tačiau jis toks išsausėjęs, kad geresnio gyvenimo pažadai mirguliuoja kaip dykumos miražas. O tolerancija ir veidmainystė maišosi tarpusavyje, pakyla it smėlio audra ir uždengia horizontą… Pilka ir geltona. Abstrahuotoje dvispalvėje dykumoje pasklinda žemo dažnio garso virpesiai ir sušvilpautų melodijų atgarsiai.

Parodoje pristatomi keli naujausi menininkės kūriniai – audiovizualinė instaliacija „Dykumėjimas“, piešinių ciklas „Masačusetsas, Vašingtonas“ bei ankstesnis menininkės eksperimentinis filmas „Fragmentas kaip priežodis“ (2014), tapęs atspirties tašku šiai personalinei parodai.

Kristina Inčiūraitė gyvena ir dirba Vilniuje. Aktyviai dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse šiuolaikinio meno parodose. Jos kūryba buvo pristatyta meno institucijose, tokiose kaip Ukrainos Nacionalinis meno muziejus Kijeve, „Oi Futuro“ kultūros centras Rio de Žaneire, Kalmaro meno muziejus Švedijoje, Šiuolaikinio meno centras „Laznia“ Gdanske, „ar/ge kunst Galerie Museum“ Bolcane, KUMU meno muziejus Taline, „Muzeum Sztuki“ Lodzėje, „Mucsarnok“ Budapešte, „NGBK“ Berlyne, „Casino Luxembourg – Forum d’art contemporain“ Liuksemburge, Pori meno muziejus Suomijoje, „Fondazione Sandretto Re Rebaudengo“ Turine, Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kitose.

K. Inčiūraitės filmai buvo pristatyti tarptautiniuose video ir kino festivaliuose: 28-ajame Kaselio dokumentinių filmų ir video festivalyje, 53-osiose Šiaurės filmų dienose Liubeke, 40-ajame Monrealio festivalyje Nouveau Cinema, 10-ajame East End filmų festivalyje Londone, FIDMarseille tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje ir kituose. Ji dalyvavo menininkų rezidencijose Austrijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Kinijoje.

Daugiau informacijos: www.inciuraite.lt

Parodos organizatorius: „Kristinos Inčiūraitės studija“

Parodos partneris: „Postprojektai“
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija

Iliustracijoje: Kristina Inčiūraitė „Dykumėjimas“, 2016, audiovizualinės instaliacijos fragmentas

The post Abstrahuota dvispalvė dykuma Kristinos Inčiūraitės parodoje POST galerijoje, Kaune appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 16 d., trečiadienį, 18 val. projektų erdvėje „Kabinetas“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) bus atidaryta pirmoji Amsterdame gyvenančios Justinos Nekrašaitės personalinė paroda Lietuvoje „ORANŽINĖ YRA KARŠTA, RAUDONA YRA EKSTREMALI, ŽALIA YRA ŠYKŠTI, GELTONA YRA PAKELIANTI, PURPURINĖ YRA SANTŪRI. BET AŠ NORIU KALBĖTI TIK APIE MĖLYNĄ.”

Lapkričio 19 d. šeštadienį, 17 val. lankytojai kviečiami į Jauniaus Pisaravičiaus paskaitą-svarstymą apie jusles ir juslinę patirtį. J. Pisaravičius yra menininkas, dramaturgas, dirbantis su netradicinėmis teatro formomis.

Paroda prasideda kaip spalvų tyrimas per asmeninę percepciją ir improvizaciją. Sukurta specialiai projektų erdvei „Kabinetas“, paroda jungia patirtis, dialogus ir pastaruoju metu menininkę dominančius kūrybos procesus.

Sąmoningai nusigręžiant nuo asmeninio naratyvo ir remiantis mėlynos spalvos kaip liūdesio ir tuštumos tyrimu, ekspozicinėje erdvėje kuriama administracinės erdvės nuotaika. Kaip ir spalva, parodoje tekstas neatsiejamai veikia kaip vaizdas. Objektų tarpusavio jungtis menininkė konstruoja kaip atspirties taškus daugiabriauniams žiūrovų suvokimams.

Justina Nekrašaitė (g. 1987) šiuo metu gyvena Amsterdame. 2012 m. baigė VDA Fotografijos ir medijos meno studijas. Nuo 2011 m. rengia personalines parodas bei dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir Olandijoje. Menininkė taip pat yra projektų erdvės EIGHTEEN 29 steigėja, kuratorė bei Bookstore Space kuratorė Amsterdame. Kūryboje J. Nekrašaitė dažniausiai kvestionuoja vaizdo ir jo suvokimo ryšius, atminties ir savęs sąsajas su asmenine ar bendruomenine patirtimi. Kuria fotografijos, teksto srityse, dažnai jungia kitas meno šakas.

Paroda veikia iki lapkričio 23 d.

The post Justinos Nekrašaitės paroda „ORANŽINĖ YRA KARŠTA…” „Kabinete“ appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 15 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės paroda „ŠMC kavinė 1997–2002. Pažaidėt, mergaitės, ir gana“.

Paroda „ŠMC kavinė 1997–2002. Pažaidėt, mergaitės, ir gana“ – tai penkerius metus ŠMC kavinės darbą organizavusių dailininkių Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės veiklos, siekiant sukurti aktyvią socialinę erdvę, kurioje diskusijoms apie kultūrą ir meną rinkosi įvairių kartų menininkai, menotyrininkai, meno gerbėjai, parodų žiūrovai ir atsitiktiniai praeiviai, prisiminimas, meninė interpretacija. Kavinėje vykdavo diskusijos, parodų atidarymai, pratęsimai, aptarimai. Vieniems čia užsimegzdavo naujos pažintys, gimdavo meninės idėjos, kiti svaigalais malšino savo nerimą ir neišsipildžiusius kūrybinius lūkesčius.

Parodoje meninėmis vizualios raiškos priemonėmis primenami ŠMC kavinės (1997–2002) kūrimo ir veiklos etapai. Taip pat eksponuojami menininkų ir menotyrininkų, kurie buvo nuolatiniai kavinės lankytojai, kūriniai, tiesiogiai susiję su kavinės veikla. Ekspoziciją sudaro Eugenijaus Cukermano, Rimtauto Gibavičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Vytauto Jurkūno, Ričardo Vaitekūno, Petro Repšio, Kazės Zimblytės, Algirdo Mikučio, Gražinos Kliaugienės, Danutės Jonkaitytės, Eglės Gandos Bogdanienės, Konstantino Bogdano, Valdo Ozarinsko darbai, kiti kavinės veiklą menantys dokumentai. Demostruojamos ŠMC kavinės 1997–2002 m. aplinką ir lankytojus užfiksavusios fotografijos.

Paroda veiks  iki gruodžio 3 d.

The post Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės paroda „ŠMC kavinė 1997–2002. Pažaidėt, mergaitės, ir gana“ galerijoje „Artifex“ appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 18–19 d., penktadienį ir šeštadienį Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „XXI a. muziejus: kiti pasakojimai“.

XXI a. meno muziejus tapo ne tik vertybių saugojimo, bet ir aktyvios komunikacijos su visuomene, taip pat aktualaus kultūros diskurso kūrimo vieta. Šiuose procesuose dalyvauja ne tik muziejininkai – diskusijai plėtoti svarbu pasitelkti įvairių kultūros ir meno sričių tyrėjus bei pačius menininkus.

Lietuvos visuomenę su XX ir XXI a. pr. daile šiuo metu išsamiausiai supažindina Nacionalinės dailės galerijos (NDG) ekspozicija, tapusi svarbia edukacijos, vizualinio raštingumo ugdymo vieta. 2009 m. atidaryta ekspozicija pasakoja apie dailės procesus, vykusius trimis etapais: daugiataučio Vilniaus ir tarpukario valstybės modernėjimą 1900-1940 m., sovietmečio ideologinius suvaržymus ir dailininkų pasipriešinimą 1940-1990 m. ir dailės išsilaisvinimą iš tradicijų ir lokalinio uždarumo nuo 1990-ųjų. Šis naratyvas akcentuoja meno formų virsmus kintančiomis politinėmis aplinkybėmis ir išreiškia nepriklausomybės pradžioje kultūros tyrimuose vyravusią „totalitaristinę paradigmą“, kai ypač sovietmetis, tačiau ir kiti laikotarpiai buvo analizuojami pasitelkiant binarines opozicijas, kurios padeda atskleisti kontrolės mechanizmą, nusikalstamą sistemos pobūdį ir pasipriešinimo judėjimą. Tačiau XXI a. pradžioje šią paradigmą keičia į postrevizionistinis požiūris – atkreipiamas dėmesys į dažnai nuo politikos nutolusią kasdienybę, visuomenės tinklinę organizaciją, formavusią savitą išgyvenimo ir manipuliavimo taisyklėmis kultūrą. Naujausi mokslininkų darbai atskleidžia įvairialypes socialines sąveikas, susikurtas „laisvės erdves“, kuriose tarpsta alternatyvi kultūra. Sovietmečio kaip kietos represinės sistemos, o taip pat ir tarpukario kaip romantizuotos tikrovės aprašymus pakeičia „vartotojų visuomenės“, „išradingumo visuomenės“, „nuobodulio visuomenės“ ir kiti įvaizdžiai, iš marginalinių naratyvų nuaustas gyvenimo vaizdas. Taip pat ir menininkai kvestionuoja dominuojančius meno istorijos pasakojimus, pateikdami savo alternatyvas.

Tokie pokyčiai mokslo lauke rodo, kad laikas peržiūrėti ir XX-XXI a. dailės istorijos naratyvą bei jos eksponavimo principus, atkreipiant dėmesį į „kitus pasakojimus“, kuriuos paprastai nutyli dominuojantis galios diskursas ir pasipriešinimo logika. Tai mikroistorijos, prieštaringos kasdienybės patirtys, atminties kultūra, marginalizuota meninė veikla ir t.t.

Konferencijos tikslas – remiantis naujausiais įvairių meno sričių istorijos, filosofijos, sociologijos tyrimais bei atsižvelgiant į pažangią pasaulio modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų patirtį, išanalizuoti ir pristatyti visuomenei dailės istorijos eksponavimo XXI a. muziejuje iššūkius ir galimybes.

Pranešėjai: Zdenka Badovinac, Adam Budak, Virginija Cibarauskė, Violeta Davoliūtė, Linara Dovydaitytė, Laima Kreivytė, Aurelija Maknytė, Šarūnas Nakas/Dainius Liškevičius, Agnė Narušytė, Joanna Sokołowska, Laima Laučkaitė-Surgailienė, Aurimas Švedas, Skaidra Trilupaitytė, Odeta Žukauskienė/Gintras Didžiapetris, Audronė Žukauskaitė.

Programa
Konferencija vyks anglų kalba

Lapkričio 18 d., penktadienis

11.00 Kuratorių įžanginis žodis

11.05 Aurelija Maknytė
Menininkė
Meninė intervencija „VJ kolekcijoje“

11.30 Laima Laučkaitė-Surgailienė
Dr. (hp), vyriausioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Mūsų svetimas paveldas: I pasaulinio karo metų vokiečių dailė Vilniuje

12.00 Agnė Narušytė
Doc., dr., Vilniaus dailės akademija
Fotografijos kuravimas: estetikos, materialumo ir informacijos naratyviniai sluoksniai

12.30 Violeta Davoliūtė
Dr., Socialinių mokslų progresyviųjų studijų mokyklos Paryžiuje ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojanti profesorė
Nuo poetikos iki politikos: trauma ir atminties paradigmų kaita vėlyvuoju sovietmečiu

13.00 Joanna Sokołowska
Lodzės dailės muziejaus kuratorė
Modernybės atlasas. XX ir XXI a. meno kolekcija Lodzės dailės muziejuje

13.30 – 14.30 Pietų pertrauka

14.30 Skaidra Trilupaitytė
Dr., vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Kultūrų eksponavimas. Protesto industrijos

15.00 Laima Kreivytė
Nepriklausoma kuratorė, Vilniaus dailės akademijos ir Europos humanitarinio universiteto Vilniuje lektorė
Feministinis kuravimas muziejuje

15.30 Linara Dovydaitytė
Doc., dr., Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas
Visuomenės įtraukimas į meno muziejų veiklas: idėja ir praktikos

16.00 Zdenka Badovinac
Direktorė, MG+MSUM, Liubliana
Mažo biudžeto utopijos

16.30 Šarūnas Nakas / Dainius Liškevičius
Kuratorius / Menininkas
Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas

17.00-17.30 Diskusija
Lapkričio 19 d., šeštadienis

11.00 Aurimas Švedas
Doc., dr., Vilniaus universitetas
Akistatos su sovietmečiu: lietuvių istoriografija ir istorinė kultūra XXI a.

11.30 Virginija Cibarauskė
A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė
Poetas-kankinys šiandieniniame lietuvių literatūros lauke

12.00 Audronė Žukauskaitė
Dr., vyriausioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Kaip įvardyti meno kūrinį? Nereprezentuojamos ir nesuvokiamos šiuolaikinio meno dimensijos

12.30 Adam Budak
Vyriausias kuratorius, Prahos Nacionalinė galerija
(Nacionalinės) galerijos kuravimas: polifoniško naratyvo paieškos

13.00 Odeta Žukauskienė / Gintaras Didžiapetris
Kuratorė / Menininkas
Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam

13.30-14.00 Diskusija

Konferencijos organizatorius – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, partneris – Nacionalinė dailės galerija. Kuratorės: Laima Kreivytė, Agnė Narušytė, Lolita Jablonskienė.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, viešbutis „Narutis“.

The post Tarptautinė konferencija „XXI a. muziejus: kiti pasakojimai“ NDG appeared first on artnews.lt.

1. Sukurti realiai įgyvendinamą ekologiškai tvarios architektūros ir landšafto projektą.
2. Projekte atskleisti vietos  1) patogumą ir įvaizdį, 2) privažiavimą ir susisiekimą, 3) naudojimą ir veiklas, 4) socialumą.
3. Projekte numatyti dešimt veiklos zonų – priežasčių, dėl kurių žmonės norėtų būti toje vietoje. Pageidautina, kad kai kurios veiklos būtų būdingos tik šiai vietai ir aplinkiniams gyventojams.
4. Sukurti esamų statinių (trijų XIX a. arkinių sandėlių, skirtų raugintų kopūstų saugojimui) konversiją į vaikų ir suaugusiųjų neformaliam švietimui ir užimtumui skirtą centrą.
5. Sukurti vietos jungtis tarp pagrindinių rajono urbanistinių ir gamtinių taškų.
6. Remtis apklausos duomenimis, atspindinčiais vietos gyventojų poreikius.
7. Dirbti komandoje su vietos gyventojais.

The post „Kopūstų lauko archivizijos“ projekto pristatymas ‒ paroda Žemuosiuose Šančiuose appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 18 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma pirmoji tęstinio edukacinio projekto „Žaidimų galerija“ paroda. Čia profesionali kūryba neatsiejama nuo edukacinės veiklos, o svarbiausia – publikos kūrybiškumas.

Šįkart „Žaidimų galerijoje“ Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas pristato naujausius savo darbus. Specialiai šiai parodai sukurti objektai kursto galerijos lankytojus įsitraukti į intriguojantį kūrybinį žaidimą, kur kiekvienas, nepaisant amžiaus ir interesų, galės betarpiškai prisiliesti prie eksponatų, t.y. tapti šiuolaikinio meno proceso dalyviu ir kūrėju.

Pasak dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, konceptualumas ir komunikacija, dokumentavimas ir bendradarbiavimas yra svarbiausi Kęstučio Grigaliūno kūrybos aspektai. Be to, kritinis požiūris ir meninės provokacijos dažnai apsprendžia šio išradingo menininko sumanymus.

Ši Kęstučio Grigaliūno paroda yra reikšminga ir visuminiame autoriaus kūrybos kontekste. Paskutiniais metais daug kūrybinės energijos Kęstutis Grigaliūnas skyrė meniniams tyrimams, skirtiems tragiškiems pokario įvykiams, mūsų tautos trėmimo ir genocido istorijai. Jis surengė ne vieną įsimintiną, archyvinės medžiagos studijomis pagrįstą ekspoziciją, išleido keletą knygų, taip skatindamas apmąstyti ne tik šiuolaikinio meno strategijas, bet ir mūsų asmeninę patirtį, tyrinėjant aukų bylose ir šeimos nuotraukų albumuose rastas senas fotografijas.

„Žaidimų galerijoje“ Kęstutis Grigaliūnas vėl aktualizuoja anksčiau eksploatuotus neopopmeno ir Fluxus kūrybos principus, kurdamas objektus, kuriems būdinga subtili ironija ir paradoksalus kasdienių situacijų universalumas.

Menininkas eksponuoja net 5 skirtingų darbų grupes. Tai „Pjaustiniai-dėlionės“, „Antspaudų stalas“, magnetukų rinkinys „Ar tu pažįsti Vilnių?“, „Mechaniniai žaislai“ ir žurnalų iškarpos „Pasidaryk pats“. Visus darbus galima ne tik liesti, bet ir iš jų susikurti originalias kompozicijas, net išsinešti atminčiai…

Pavieniai galerijos lankytojai galės savarankiškai apžiūrėti ir „iščiupinėti“ Kęstučio Grigaliūno parodą vadovaudamiesi specialiai parengta „instrukcija“.

Vaikų ir moksleivių grupėms kiekvieną galerijos darbo dieną 11 val. ir 16 val. organizuojami išskirtiniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuos ves dailėtyrininkės Kristina Stančienė ir Rita Mikučionytė. Būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt

Paroda veiks iki gruodžio 10 d.

The post Kęstutčio Grigaliūno paroda edukaciniame projekte „Žaidimų galerija“ appeared first on artnews.lt.

 „Kauno rajono kurortai ir vasarvietės beveik išimtinai yra susispietusios mūsų upių Nemuno ir Neries pakraščiuose. Gražios pušynais apaugusios Nemuno ir Neries upių pakrantės to rajono kurortams ir vasarvietėms teikia gražų idilišką foną. Kauno rajono kurortai ir vasarvietės pasižymi savo sveiku pušynų oru, geromis upių maudyklėmis ir gražiomis apylinkėmis. Atilsio ir sveikatos bei estetinio pasigėrėjimo čia yra iki valiai.”

(Lietuvos aidas, 1933)

Lapkričio 17 dieną, 17 valandą Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101” (Muitinės g. 7) atidaroma istorinė paroda „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu Ÿ 1918-1940”.

Tarpukariu stiprėjantis valstybės dėmesys higienos klausimams lėmė, kad sveikatingumo ir poilsio įstaigos tapo neatsiejama kasdienės socialinės infrastruktūros dalimi. Todėl jau XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje aplink sostinę prie upių pradėjo formuotis didžiausia Lietuvoje sveikatingumo „židinių“ koncentracija. Šį rekreacinį tinklą kartu su Kauno pliažais sudarė Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai, Aukštosios Panemunės gyvenvietė ir kiek labiau nutolęs Birštonas.

Parodoje siekiama atskleisti tarpukario Kauno kurortų fenomeną kaip modernėjančios visuomenės reiškinį bei išryškinti architektūrinius miestietiškėjimo ženklus viešojoje ir privačioje erdvėje. Tai kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti bei naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, prekybinės paskirties objektai (kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai). Fizinė aplinka byloja apie tai, kaip keičiantis tradicinei mąstysenai, praturtinant kasdieninį gyvenimą naujomis veiklos formomis, ypač susijusiomis su poilsiavimu, pramogavimu ir sveikatinimu, plečiasi architektūros formų ir tipų įvairovė pritaikyta besiilsinčiam žmogui.

Paroda galerijoje veiks iki gruodžio 22 dienos.

Parodos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

The post Paroda „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu 1918-1940“ galerijoje „101“ appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) lapkričio 18 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pristatys tęstinį fotografijos projektą KITI 7 bei „Photobookshow“ fotografijos savileidybos knygų kolekciją iš Didžiosios Britanijos.

Septintus metus iš eilės uostamiestyje organizuojamo fotografijos projekto KITI pagrindinis tikslas – suvienyti fotografijos srityje dirbančius autorius, suteikti jiems galimybę prisistatyti parodinėje erdvėje ir tokiu būdu atkreipti dėmesį į jų kūrybą bei stimuliuoti įsiliejimą į jau susiformavusį Lietuvos fotografijos meninį lauką.

Kita vertus, projektu siekiama išprovokuoti diskusiją apie šiuolaikinės fotografijos sampratą, atkreipiant dėmesį į ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių fotografijos tendencijas.

Projekto KITI 7 tikslas išlieka toks pat – jis ir toliau pristato naujus vardus bei nematytus autorių kūrinius. Šiais metais parodoje dalyvauja penki užsienyje fotografijos studijas baigę menininkai: Paulius Butkus (University of Brighton), Valus Sonov (Newport University), Edita Kalesinskaitė (University of Brighton ), Kotryna Ula (Glasgow school of Art) ir Geistė Marija Kinčinaitytė (University of London). Jaunieji kūrėjai pristato keturis fotografijos projektus ir vieną videoinstaliaciją.

Parodoje KITI 7 pristatomas ir „Photobookshow“ projektas iš Didžiosios Britanijos. Pirmą kartą Lietuvoje viešinti organizacija ekspozicijai pateikė specialiai šiai parodai iš savo archyvo atrinktą savileidybos fotografijos knygų kolekciją.

Projekto kuratoriai: Paulius Butkus ir Valus Sonov, organizatorius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, partneris – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 11 d.

The post Fotografijos projektas „KITI 7“ KKKC Parodų rūmuose appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 16 d., trečiadienį, 18 val., ŠMC kino salėje penktasis ciklo „Lėtosios peržiūros“ dialogas. Márta’os Mészáros ir Margarethe’os von Trottos filmus pristato kinotyrininkė Natalija Arlauskaitė.

Mártos Mészáros ir Margarethe’os von Trottos filmų temos visuomet lieka ištikimos realiam kontekstui, juose dažnai pasakojami tikri istoriniai įvykiai per autobiografines ar biografines linijas. Šiame dialoge atkreipsime dėmesį, kaip vaidybinis kinas konstruojamas pasitelkiant dokumentinius kadrus, kokį svorį ir funkciją įgauna kronikos? Koks santykis sukuriamas tarp vaidybinio ir dokumentinio kino?

Dienoraštis mano tėvams (Napló apámnak, anyámnak, rež. Márta Mészáros, 1990 m.)

Trečiosios „Dienoraščių“ dalies centre – Rusijos invazija į Vengriją 1956 m. Šiame filme Márta Mészáros preciziškai jungia archyvinę medžiagą su inscenizacijomis, taip dar kartą kvestionuodama istorinės reprezentacijos vaidmenį vaidybiniame kine. Atviri filmo dokumentiniai kadrai ir stilistika užaštrina konfliktą tarp individualios ir kolektyvinės atminties. Juli atsiduria politinių įvykių sūkuryje, kuris rezonuoja su jos traumine vaikystės patirtimi.

Pažadas (Das Versprechen, rež. Margarethe von Trotta1995 m.)

Rytų Berlynas 1961-aisiais. Konradas, Sofija ir trys jų draugai planuoja pa- bėgimą į Vakarų Berlyną. Mieste išdygusi siena greitai padalina visuomenę į du blokus. Deja, Konradas nespėja pabėgti ir mylimieji lieka skirtingose sienos pusėse. Jaunuoliai susitinka 1968 m. Prahoje, tačiau sovietų tankai įsiveržia numalšinti Prahos pavasario – įsimintini dokumentiniai kadrai įkontekstina dviejų jaunų žmonių likimus. Ši vokiečių politinė drama sub- tiliai jungia dokumentinius kadrus bei stilizuotą vaidybinio kino kalbą ir tampa vienu atviriausių liudijimų apie kasdienį gyvenimą, kuriame Berlyno siena diktuoja kasdienybės sąlygas.

Abu filmai rodomi iš 35mm juostos.

Daugiau informacijos apie projektą: www.menoavilys.org

Bilieto kaina (į du filmus): 3,48 Eur

The post „Lėtosios peržiūros“: Márta’os Mészáros ir Margarethe’os von Trottos filmai appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Roko Pralgausko paroda „Lagaminas“.

Rokas Pralgauskas irgi turi lagaminą, bet jame ne batai, kojinės ar treningai, o didelė krūva paveiksliukų, nutrupėjusių nuotraukų, grafikų, užrašų, brošiūrėlių, plakatų, eskizų, juodraščių, koliažų, neatrandančių savo paskirties fotografijų ar kitos poezijos. Laikui bėgant, lagaminas pučiasi ir didėja, į jį įkrenta vis daugiau ir daugiau vizualių šiukšlių, kurios atspindi dailininko kūrybinį procesą – chaotišką, trapų, laikiną, kupina absurdo, humoro, beprasmybės, atsitiktinumo, nesąmonės, kas pačiam autoriui yra prasmingi ir gyvenime svarbūs momentai, be kurių negalėtų išgyventi. Rokas mėgsta netvarkoje ir visa apimančiame chaose ieškoti tvarkos logoritmų, nes yra įsitikinęs, kad niekas nevyksta ir neatsitinka šiaip sau. Ši paroda – bandymas iš kūribinio proceso likučių, kurie nuolatos kaupiasi dailininko lagamine, padaryti tvarką arba, kaip jis pats sako, švarią netvarką. Paroda yra laikina ir vienkartinė, nes po to visi darbai bus suglamžyti, suplėšyti ir išmesti į šiukšlių konteinerį, todėl nepraleiskite progos akimirką pabūti su Roko švariomis šiukšlėmis.

Parodą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

The post Roko Pralgausko paroda „Lagaminas“ appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 18 d., penktadienį, 20:00 val. Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG) (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) prasideda  19-asis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „PINIGAI“. Pirmasis ciklo pokalbis„Tinklai ir miestai“, pranešėjas Kazys Varnelis (JAV/LT).

Pabudus iš sovietmečio nuobodulio ir devyniasdešimtųjų sapno (Francis Fukuyama „The End of History?”), patiriame neužtikrintumą po paskutinės (eilinės) pasaulinės ekonominės krizės ir architekto vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje imame suvokti šiek tiek kitaip. Architektūros laukas tampa vis labiau veikiamas stiprių finansinių, ideologinių, politinių ir kultūrinių veiksnių. Menkstant architektų autoritetui visuomenės intereso atstovavimas keičiamas pozicijomis „doing business“ reitinguose, o tai lemia architektų darbo sąlygas, darbo užmokestį, autorinių teisių apsaugą ir jų architektūrinės produkcijos kokybę. Dirbdamas globalinės ekonomikos sąlygomis ir norėdamas daryti įtaką urbanistinei plėtrai architektas negali (o gal niekuomet ir negalėjo?) ignoruoti finansinių sistemų logikos.

Pesimistas pasakytų, kad architektas iš viešojo intelektualo tampa nuo užsakovų priklausomu vykdytoju, kuris nepajėgus būti kritišku aplinkai ir sau. Toks bestuburis kuria ir formuoja nuspėjamą, saugią ir lėkštą aplinką. Bet ar apskirtai egzistuoja nuo pinigų nepriklausomas, į galios žaidimus neįsivėlęs, bet tuo pat metu sėkmingas architektas? Norisi tikėti, kad šiuolaikinis architektas geba konceptualiai integruoti pinigus į architektūros discipliną, o ne tik suteikti formą takiam kapitalui.

19-as architektūros pokalbių ciklas kviečia diskutuoti nepatogia pinigų tema, kurios metu architektūros, žurnalistikos, politikos ir socialinių sričių specialistai ieškos architektūros ir architekto santykio su pinigais. Kartu bandysime atsakyti į klausimus, ką pinigai daro architektui ir ką architektas daro su pinigais?

Ciklo kuratoriai: Vytautas Biekša, Kazys Varnelis, Matas Šiupšinskas.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.
Pirmasis pokalbis prasidės 2016 lapkričio 18 dieną, penktadienį, 20:00.
Renginiai nemokami. Pokalbis vyks anglų kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt
19-o pokalbių ciklo rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje, Viljandi, Protectus.

lapkričio 18

Kviečiame apsilankyti 19-ojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo PINIGAI paskaitoje:

TINKLAI IR MIESTAI
Šioje paskaitoje apžvelgsime, kaip šiandien tinklai formuoja miestus. Ypač atkreipsime dėmesį į tai, kaip finansų ir nekilnojamojo turto sektoriai, reaguodami į tarptautinius kapitalo srautus ir telekomunikacijų plėtrą, įtakoja Manheteno pertvarką. Kiek vėliau paskaitoje bus apibūdintas autoriaus darbas “Perkūnas”, šią vasarą eksponuotas ŠMC, Vilniuje, ir skirta laiko trumpai diskusijai.

Pranešėjas: KAZYS VARNELIS

Architektūros ir urbanistikos istorikas, teoretikas (JAV / LT)

Istoriko išsilavinimą turintis Kazys Varnelis (varnelis.net) vykdo tarpdisciplininę kūrybinę veiklą, kuri apima architektūrą, urbanizmą, fotografiją, rašymą ir parodų organizavimą. Jis tyrinėja technologijų ir tinklų poveikį architektūrai bei miestams, rengia intervencijas, apimančias meną ir architektūrą. Kartu su kolegomis yra įkūręs AUDC (audc.org), konceptualiosios architektūros ir medijų kūrybinę grupę, vadovauja Network Architecture Lab (networkarchitecturelab.org). Užsiima leidybine veikla; tarp Kazio Varnelio išleistų knygų yra Blue Monday, Networked Publics, the Infrastructural City ir The Philip Johnson Tapes.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pirmasis pokalbis prasidės 2016 lapkričio 18 dieną, penktadienį, 20:00 val.

Renginiai nemokami. Pokalbis vyks anglų kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

The post 19-asis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „PINIGAI“ NDG appeared first on artnews.lt.

Lapkričio 16 d. 17 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks menininkės, meno renginių organizatorės, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto lektorės, Vaidos Tamoševičiūtės paskaita „REZIDENCIJOS LONDONE PATIRTYS – šiuolaikinės performanso meno scenos tyrimas“.

2016 m. kovo-balandžio mėnesiais lankiausi „Live Art Developement Agency“ „Study Room“ rezidencijoje Londone. Tai viena iš didžiausių viešai prieinamų gyvojo meno bibliotekų pasaulyje. Jos kolekcijoje yra tūkstančiai video, performansų dokumentacijų ir publikacijų, nuo teorinių tekstų iki atskirų menininkų albumų.

Nors tyrinėdama šiuolaikines performanso meno aktualijas ir teorijas, tarp knygų lentynų ir video įrašų, praleisdavau po 7-9 val. per dieną, ne mažiau svarbi patirtis buvo gyvas bendravimas su dabar Londone veikiančiais performanso menininkais ir jų iniciatyvomis.

Per pastaruosius penkerius metus performanso menas socialinių medijų pagalba tapo ypač matomas. Jo netrūksta nei didžiuosiuose pasauliniuose meno renginiuose, nei madingiausiose galerijose, netgi pop kultūroje. Tačiau, nepaisant to jis vis dar yra šokiruojanti, laužanti rėmus ir plečianti  ribas meno forma. Kokius iššūkius sau kelia šiuolaikinis performanso menas? Kokius tabu laužo ir kokias ribas peržengia? Su kokiais sunkumais susiduria menininkų iniciatyvos, nepaisant finansavimo trūkumo, pasirinkusios eiti pogrindžio keliu ir nutrynusios ribas tarp meno ir gyvenimo.

Į šiuos ir kitus klausimus bandysiu atsakyti, pristatydama savo tyrimo „Study Room“ rezidencijoje rezultatus, 2016 m. lapkričio 16 d. galerijoje „Meno parkas“.

Vaida Tamoševičiūtė

The post Vaidos Tamoševičiūtės paskaita „REZIDENCIJOS LONDONE PATIRTYS – šiuolaikinės performanso meno scenos tyrimas“ Kaune appeared first on artnews.lt.

„Rupert“ yra projektų pagrindu veikiantis tarpdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir parodų centras, įsikūręs Vilniuje. Šiuo metu ieškome motyvuoto(s) praktikanto/(ės), norinčio(s) prisijungti prie mūsų komandos 2-3 mėnesių laikotarpiui nuo š.m. gruodžio pradžios.

Praktikos metu bus galima prisidėti prie įvairių organizacijos veiklų: asistuoti rengiant parodas, paskaitas, peržiūras, performansus bei kitus kultūrinius renginius; pasitikti rezidentus bei padėti su jų projektais; asistuoti komunikuojant su žiniasklaida, versti tekstus lietuvių ir anglų kalbomis, dirbti su archyvu ir Rupert skaitykla. Atsižvelgiant į individualias praktikanto kompetencijas, galimi ir kiti darbai. Būtini organizaciniai sugebėjimai, gebėjimas naudotis Microsoft Word bei Excel programomis.

Praktika vyks 2016 m. gruodžio pradžioje – 2017 m. vasario pabaigoje, ne mažiau kaip du kartus per savaitę, po 7 valandas. Praktikantui/(ei) apmokami pietūs ir Vilniaus viešojo transporto bilietai praktikos dienomis. Ši praktika gali būti įskaitoma ir kaip universiteto praktikos dalis.

Savo CV ir trumpą motyvacinį laišką siųskite iki 2017 m. gruodžio 1 d. el. paštu info@rupert.lt.

The post Žiemos praktika edukacijos, rezidencijų ir parodų centre Rupert appeared first on artnews.lt.

 Iki gruodžio 30 d. Vilniaus oro uosto teritorijoje po atviru dangumi veiks pasaulyje žymių fotografų parodos: kanadiečio Christopher Herwig „Soviet Bus Stops“ (liet. „Sovietinės autobusų stotelės“) bei šveicaro Nicolas Grospierre „Lithuanian Bus Stops” (liet. „Lietuviškos autobusų stotelės). Paroda yra dviejų autorių žvilgsnis į smulkiosios architektūros objektus buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Ch. Herwig projektą „Soviet Bus Stops“ pradėjo dar prieš 15 metų, o menininko darbus galima išvysti „National Geographic“, „CNN Traveller“, „Natural History“, „Lonely Planet“ ir panašiuose įtakinguose leidiniuose. Jo fotografijos vaizduoja vadinamųjų Rytų bloko šalių įdomiausius smulkiosios architektūros pavyzdžius. Parodoje eksponuojamos autobusų stotelių fotografijos iš kaimyninių, taip pat Artimosios Azijos šalių bei menininko įspūdžiai iš naujausios kelionės po Rusiją.

Šveicarų menininkas Nicolas Grospierre, šiuo metu kuriantis Lenkijoje, savo kūryboje kvestionuoja sovietinę kultūrą ir architektūrą, idėjas ir istorijas, slypinčias po vizualumu. 2008 m. šis menininkas Venecijos architektūros bienalėje gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną. N. Grospierre fotografijų serija „Lithuanian Bus Stops“ leis C. Herwig užfiksuotus vaizdus palyginti su Lietuvos sovietmečio laikotarpio autobusų stotelėmis, kurių iš viso jo kolekcijoje – beveik 30.

Vilniaus oro uosto teritorija šiai parodai pasirinkta neatsitiktinai – ši tranzitinė erdvė tampa simboline vieta, priglaudžiančia stoteles fotografijose keliems mėnesiams Lietuvoje ir sukuria visiems prieinamą galeriją po atviru dangumi. Sovietinės autobusų stotelės savo architektūra bei funkcijomis skiriasi nuo dabartinių stotelių. Šiandien jos, kitaip, nei sovietmečiu – populiarus reklamos plotas. Ch. Herwig ir N. Grospierre parodoje vaizduojamos stotelės atskleidžia jų turtingą ir neįprastą vizualumą bei kalba apie pasikeitusių laikų padiktuotus funkcinius ir estetinius pokyčius.

Projektą vykdo VšĮ „Meno vadybos platforma“, kuruoja Raimonda Tamulevičiūtė. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

The post Vilniaus oro uoste – Ch. Herwig ir N. Grospierre fotografijų ekspozicija po atviru dangumi appeared first on artnews.lt.

Rupert kviečia į menininkių dueto AnaSusana atliekamą bei kuratorės Natalios Valencios pasiūlytą performansą „Šįkart triušis žvelgia žemyn: Keverzonės šokoladu”, vyksiantį lapkričio 24 d., nuo 18:30 val., naujai atidarytame menininkų dienos centre Autarkia (Naugarduko g. 41, Vilnius). Publika kviečiama dalyvauti performanse kartu su Milena Bonilla, pasineriant į šokolado ritualą. Dalyvių skaičius yra ribotas, todėl registruotis reikia adresu info@rupert.lt iki lapkričio 23 d.

Bet kuri gyvenimo išraiška gali būti traktuojama kaip kalba: atsigerk karšo šokolado ir lauk savo vidinio balso papasakojimų. Šokolado likučių žymės puodelyje gali tapti fikcine kalba, atveriančia žaismingus istorinius susitikimus.
Atsigėrus, besukant karšto šokolado skystį pagal laikrodžio rodyklę, performanso dalyviai septyniais apskritimais apjuos klausimą. Skystis pradės formuotis pats – apvertus puodelį, šokolado likučiai varvės sienelėmis žemyn, atskleisdami ir čia pat paslėpdami skitingas prasmes. Nenusakomas saldumyno charakteris žais aplink baimes, švelnumą ir tikėjimą idėja, jog ateitis egzistuoja taip pat kaip ir praeitis.

Karšo šokolado likučių raštai virs vizijomis ir pokalbiais, jei kakava leis tai įgyvendinti.

Menininkių duetas AnaSusana (Milena Bonilla ir Luisa Ungar) pirmą kartą susitiko prieš kelis metus Bogotoje, kuomet abi tyrinėjo komunikacijos su augalais ir gyvūnais galimybes. Menininkių duetas gimė 2014 m. ir nuo to laiko tiria santykius tarp istorinių naratyvų ir valdymo struktūrų, taikomų gamtai. Amsterdame, duetas sugebėjo susikalbėti su kakavos medžiu („Ką tu girdi, kai kalbi su šokoladu“, 2013 m.). Jų darbai buvo eksponuojami įvairiuose muziejuose ir institucijose: “44 Salón Nacional de artistas” muziejuje (Pereira, Kolumbija, 2016), šiuolaikinio meno muziejuje “CA2M” (Madridas, 2015), meno projektų erdvėse “Spring Workshop” (Hong Kongas, 2015) bei Rongwrong (Amsterdamas, Olandija, 2014), Bonneffanten muziejuje (Mastrichtas, Olandija, 2014). Paralelinis projektas “Within the Sound of your Voice” buvo eksponuojamas Marakešo bienalės metu, 2014 m.

Natalia Valencia (g. 1984, Kolumbija) – nepriklausoma kuratorė, gyvenanti Meksike. Valencia bendradarbiavo su modernaus meno muziejumi Medelinoje, Bordo vizualiųjų menų centru, šiuolaikinio meno centru “Palais de Tokyo”, Paryžiuje, muziejumi “Sala de Arte Público Siqueiros” Meksike, projektų erdve “L’appartement 22”, Maroke bei daugeliu kitų. Kuratorė taip pat atliko Lotynų Amerikos meno tyrimus Pompidu meno ir kultūros centre Paryžiuje.

Renginį organizuoja Rupert. Renginio partneriai Autarkia menininkų dienos centras. Projektas remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Facebook renginys: https://www.facebook.com/events/322410264796231/

The post Performansas „Šįkart triušis žvelgia žemyn: Keverzonės šokoladu“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 9-ąją dieną 18 val. Tolerancijos centre, Vilniuje (Naugarduko g. 10), įvyks XLV Vilniaus aukcionas. Aukciono ekspoziciją apžiūrėti bus galima gruodžio 7–8 dienomis nuo 10 iki 18 val. bei gruodžio 9 dieną nuo 10 iki 14 val.

XLV Vilniaus aukcione pristatoma 150 kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros bei ikonų. Kūriniai suskirstyti į atskiras rubrikas, „mini ekspozicijas“, žiūrovui siūlančias naujus rakursus ar diskusijas.

Pirmiausia, aukciono rengėjai kviečia atkreipti dėmesį į mažųjų formatų kolekciją. Čia galima atrasti A. Žmuidzinavičiaus, A. Savicko, J. A. Stankevičiaus-Stankaus, J. Čeponio tapybos miniatiūras, A. Petrulio piešinius.

Žiemos aukcione puiki proga išvysti ir į atskirą rinkinį sutelktą žiemos peizažų kolekciją. Čia dominuoja baltos, pilkos ir mėlynos spalvų tonų gradacijos.

Atskira rubrika skirta Vytautui Ciplijauskui. Dailininkas – Valstybinės premijos bei Vyriausybės meno premijos laureatas, apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Svarbiausia tapytojo kūrybos sritis – portretas. Būtent portretuose atsiskleidžia ypatinga dailininko meistrystė, pajauta, humanistinės pažiūros, žvilgsnis į vidinę žmogaus sandarą. Vilniaus aukciono ekspozicijoje bus galima pamatyti tapytojo 1986 m. sukurtą „Dailininko Vytauto Petravičiaus portretą“. Ne ką mažiau įdomūs ir kiti autoriaus kurti žanrai, pavyzdžiui, peizažai, taip pat eksponuojami aukcione.

Aukcionas taip pat prisimena lietuvių išeivijos tapytoją Praną Gailių (1928-2015). Pranas Gailius kūrė Prancūzijoje. Parodas rengė ne tik Lietuvoje ar Paryžiuje, bet ir Vokietijoje, JAV, Japonijoje ir kt. Dailininko kūryba buvo veikiama įvairių įtakų: Rytų meno, lietuvių liaudies kultūros, modernistų meno, kas žymėjo platų kūrėjo akiratį. Ieškodamas unikalios išraiškos formos ne tik tapė, bet ir kūrė skulptūrą, grafiką, koliažus. Vilniaus aukcione dailininkui In memoriam skirtoje rubrikoje eksponuojami abstraktūs tapybos darbai iš ciklų „Jautrus paviršius“ ir „Šešėlio aukštuma“.

Be minėtų dailininkų aukcione galima atrasti Vytauto Povilaičio – vieno iš lietuvių abstrakcijos pradininkų, ankstyvuosius kūrybos darbus. Juose, dar dominuojant vaizduojamajam pradui, užfiksuoti pajūrio peizažai. Taip pat, lankytojai turės progą pamatyti, matyt, ekspresyviausio lietuvių tapytojo Rimvido Jankausko-Kampo diptiką „Feniksas Tu“, Leopoldo Surgailio paveikslą „Mitologinis personažas“ ar Jono Švažo „Žalią peizažą su mergaite“. Pirmą kartą aukcione pristatomas Česlovas Lukenskas.

Aukcione pristomų kūrinių kainos prasideda nuo 50 Eur. Visgi brangiausiai įkainoto kūrinio vertė siekia beveik 18 000 Eur. Tai Antano Gudaičio 1980 m. sukurtas aliejinės tapybos darbas „Veidas ir gėlės“.

Visus aukciono kūrinius galima pamatyti ne tik Tolerancijos centre, bet ir virtualioje galerijoje: http://www.menorinka.lt. Taip pat aukcionui išleistas katalogas, kurį galima įsigyti galerijoje Kunstkamera (Ligoninės g. 4, Vilnius).

Iliustracijoje: Antanas Gudaitis (1904–1989), Veidas ir gėlės, 1980, drb., al., 94,5 x 99,5

The post Artėja XLV Vilniaus aukcionas appeared first on artnews.lt.