Gruodžio 13 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma vilniečio, Bauhauzo mokyklos auklėtinio Moišės Ravivo-Vorobeičiko (1904–1995) fotografijų paroda.

XX amžiuje suklestėjus modernizmui, vienas didžiausių Moholy-Nagy ir jo Naujosios vizijos gerbėjų Moï Veras, kitaip – Moišė Vorobeičikas arba Moišė Ravivas, buvo kylanti Europos meninės fotografijos žvaigždė. Gimęs Lebedžių miestelyje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, po studijų Vilniaus Stepono Batoro universitete klajojo ir mokėsi svarbiausiuose Europos centruose, kol galiausiai 1934 m. apsistojo Palestinoje.

Pasak parodos kuratoriaus dr. Nissano Perezo, „pripažinimą jam pelnė trys fotografijos projektai, sukurti 1930–1931 m. – „Vilniaus žydų gatvė“ (The Ghetto Lane in Vilna), kuriai įžanginį žodį parašė Zalmanas Šneuras, „Paryžius: 80 Moï Vero fotografijų“ (Paris: 80 Photographies de Moï Ver), su Ferdinando Lége įžanga ir tuo metu nepublikuota „Ci-Contre – 110 Moï Vero fotografijų“ (Ci-Contre – 110 Photos de Moï Ver) – paliko ryškų pėdsaką XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios meno padangėje, kadangi autorius sukūrė ir panaudojo fotografijoje visiškai naują vizualinį stilių ir metodą. Veikiamas Bauhauzo mokytojų ir tuometinių įžymiausių, tendencijas diktuojančių menininkų, tokių kaip Moholy-Nagy, Paulis Klee, Vasilijus Kandinskis ir Josephas Albersas, laužydamas romantiškojo piktorializmo tradiciją, kuri jam, kaip ir daugeliui jo amžininkų, atrodė dekadentiška, ir atmesdamas tradicines fotografijas, kurias laikė tik informacijos priemonėmis, Moï Veras pasuko į beveik antifotografinį stilių, pagrįstą avangardiniu požiūriu ir savojo laiko vizija.“

Fotografijų parodos „Moï Ver: Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje proga projekto partneris Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, maloniai sutikus Ravivų šeimai, perleido autorinį fotografo albumą „The Ghetto Lane in Wilna“ (“Vilniaus žydų gatvė”).

Projekto partneriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Moišės Ravivo-Vorobeičiko šeimos archyvas (Izraelis), Knygų šalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Izraelio ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Tel Avive, Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe’s institutas Vilniuje, Exterus. Informacinis rėmėjas: lrytas.lt

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2020 vasario 23 d.

Iliustracija: Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Vilnius, 1928. Moshe Raviv-Vorobeichic šeimos archyvas (Izraelis).

The post Moišės Ravivo-Vorobeičiko (1904–1995) fotografijų paroda NDG appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 6 d. NDG auditorijoje vyks tarptautinė konferencija „Naujosios medijos“ ir iššūkiai kultūrai, tapatybei ir (dirbtiniam) intelektui“. Konferencija skirta aptarti šiuolaikinius kultūros pokyčius ir aktualią tapatybės raidą, „naujųjų medijų“, kaip interneto, socialinių tinklų, ir dirbtinio intelekto dabartį bei ateities iššūkius.

Aktualūs kultūros, tapatybės ir medijų tyrimai Lietuvoje susilaukia vis daugiau dėmesio. Per dvidešimtmetį įsigalėjusios naujosios medijos pakeitė komunikacinę erdvę, bendravimo tradicijas, etines nuostatas, kultūrinius prioritetus, paskatino tapatybės transformacijas ir iškėlė kritinio mąstymo, kaip esminės „dalyvaujamosios“ virtualiame pasaulyje grandies, būtinumą.

Konferenciją rengia Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyrius. 

Konferencijos programa

The post „Naujosioms medijoms“ skirta tarptautinė konferencija NDG appeared first on artnews.lt.

Leidykla LAPAS šį rudenį pirmą kartą organizuoja viešą nemokamų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Paskaitose talentingi mokslininkai ir menininkai įvairiais pjūviais apžvelgs 20 amžių, ieškos praeities ir dabarties sąsajų, kurios aktualios šiandien.

Gruodžio 10 d., antradienį, 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks Tomo Vaisetos paskaita „Pastebėjau gydytoją drebantį”. Seksualinės prievartos atvejis sovietinėje psichiatrijos ligoninėje ir jo (istorinis) tyrimas”.

Rašytojas ir istorikas Tomas Vaiseta Vilniaus universitete dėsto Sovietų Lietuvos kultūros, socialinę ir kasdienybės istoriją. Tomo Vaisetos istoriniai tyrimai ir grožiniai kūriniai subtiliai jungia praeitį ir dabartį ir pateikia naujų interpretacinių sąsajų.

Savo knygoje „Vasarnamis“ Tomas Vaiseta pirmą kartą papasakojo Vilniaus psichiatrijos ligoninės istoriją sovietmečiu iš pacientų perspektyvos, o knyga dėl savo aštraus ir atviro turinio tapo beveik akademiniu bestseleriu.

Paskaitoje Tomas Vaiseta papasakos apie vieną atvejį psichiatrinėje ligoninėje, kai gydytojas seksualiai išnaudojo kelias psichikos ligomis sirgusias pacientes. Remdamasis konkrečiu atveju, Tomas Vaiseta rodys, kaip galime rekonstruoti, kas iš tikrųjų įvyko, ir kartu aiškinsis, kaip ir kiek įmanoma istoriškai ištirti panašius seksualinės prievartos atvejus. Šį atvejį Tomas Vaiseta aptars trijuose pagrindiniuose kontekstuose – sovietinės psichiatrijos ligoninės ir jų mikropasaulis, sovietinė skundų rašymo kultūra ir sovietinė seksualumo kultūra.

AUTORIAUS KNYGA
Tomas Vaiseta, „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės istorija sovietmečiu“, LAPAS, 2018

The post Tomo Vaisetos paskaita „Pastebėjau gydytoją drebantį”. Seksualinės prievartos atvejis sovietinėje psichiatrijos ligoninėje ir jo (istorinis) tyrimas“ NDG appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 10 d. 19 val. sostinės galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) bus atidaroma neseniai įkurto dviejų menininkių dueto pavadinimu „Technologies of Non/Self “ (liet. ne/savęs technologijos) paroda „Pabaigai atspari situacija“. Kolektyvas „Technologies of Non/Self “ – tai lietuvė garso menininkė Gailė Griciūtė bei tarp įvairių disciplinų kurianti menininkė iš Vokietijos Thuy-Han Nguyen-Chi.

 Kaip gali būti taip, kad dabarčiai nepavyksta eiti koja kojon su praeitimi ir kad ji nesuvokia savo pačios gyvavimo. Kartais, kai mūsų žvilgsnis būna apsiblausęs nuo niūrumo, paslapčia išnyra praeities vaiduoklis – dėl jo galimai kyla klaidingas esamos situacijos suvokimas. O ateitis tuomet vengia įvykti. Praeities neišsipildyme slypi nusivylimas. Šis „istorinis neišsipildymas“ virsta galimos autentiškos istorijos griovimo įrankiu. Jis savo ruožtu pagimdo naujas klaidingas nematomos istorijos versijas, kurios kartu rizikuoja būti suprastos kaip sutrūkinėjusi dabarties „tikrovė“.

 Bemąstant formuojami vaizdiniai kyla iš susidūrimo su išsiliejusiais cenzūruotais vaizdais, panašiais į snieguotą baltą tuščio televizijos kanalo foną. Atsitiktiniai tokių iš istorijų atsiradusių vaizdų atsikartojimai sudaro ne rašytinę, o Kūnais perduodamą istoriją.

„Technologies of Non/Self“ yra atviras kolektyvas, veikiantis šiuolaikinio meno ir garsinės kompozicijos sąsajų lauke.

Gailė Griciūtė yra kompozitorė, garso menininkė ir improvizuotoja, kurianti Lietuvoje. Ji baigė J. Sibelijaus muzikos akademiją (Helsinkis, Suomija) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, taip pat svečio teisėmis studijavo Städelschule, Frankfurte prie Maino, dėstytojo Douglas Gordon grupėje. Festivaliai ir koncertų serijos, kuriuose buvo pristatyti Griciūtės performansai, muzika, meno projektai: Ahead, Jauna Muzika, Soundscape, NOA, Counterflows (Jungtinė Karalystė), Garso meno festivalis (Kaliningrado sritis), Unsound (Krokuva, Lenkija), Labor Sonor (Berlynas, Vokietija), Tectonics (Tel Avivas, Izraelis).

Thuy-Han Nguyen-Chi yra menininkė, filmų kūrėja, kurianti Vokietijoje. Ji studijavo meno istoriją ir lotynų filologiją Goethe’s universitete bei vaizduojamąjį meną Prof. Simon Starling ir Prof. Peter Fischli grupėje Städelschule mokykloje Frankfurte. Būdama fondo German National Academic Foundation nare mokslininke ji neseniai baigė filmų kūrimo magistro studijas Čikagos meno instituto mokykloje. Kūryboje jungia filmus, video, garsą, performansą ir tarpdisciplininį tyrimą. Kartu su kompozitore Gaile Griciūte ji įkūrė duetą „Technologies of Non/Self“. Kartu su Gabriela Barreto Lemos (kvantinė fizika) bei Francie Missbach (psichologija) įkūrė kolektyvą „Intercluster for Critical Intimacy“ (ICI), siekiantį jungti meną, mokslą bei visuomeninę transformaciją tarpdisciplininėmis intervencijomis konkrečiuose kontekstuose.

Paroda įgyvendinta kartu su Antanu Gerliku (instaliacija), Xuan Phan (grafinis dizainas) ir Mahsa Saloor (tekstas).

Atidarymas 2019 m. gruodžio 10 d. 19 val. („Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius)

Paroda veikia 2019/12/11 – 2020/01/10 trečiadieniais – penktadieniais 16–19 val.

Renginį organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Daliniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Partneris – Kirtimų kultūros centras.

Parodą bus galima aplankyti iki 2020 m. sausio 10 d.

The post Galerijoje „Atletika“ gruodžio mėnesį – „Pabaigai atspari situacija“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 12 d., 18.00 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma šiuolaikinio dizaino paroda „Budrūs daiktai“.

Galerija „Vartai“ pradeda naują kasmetinių parodų ciklą, skirtą šiuolaikiniam dizainui.

Bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio dizaineriais, kuratoriais bei institucijomis siekiama sukurti platformą tęstiniam unikalių, autorinių dizaino kūrinių pristatymui teminių parodų kontekste.

Pirmojoje ciklo parodoje „Budrūs daiktai“ – dešimties autorių dizaino projektai. Daugelis dalyvių yra Eindhoveno dizaino akademijos alumnai, ir jų kūrybą vienija požiūris į daiktų kūrimą kaip būdą kalbėti ir daryti įtaką bendram kultūriniam ir socialiniam laukui. Pavadinimas „Budrūs daiktai“ yra kasdienybėje gajus loginis prieštaravimas: mus supantys daiktai nėra tik negyvosios gamtos dalys bei pasyvūs savo laiko ir kultūros ženklai, bet turi subjektyvių savybių, primeta savo tvarką ir formuoja mūsų savivoką.

Šis dvilypis daiktų pobūdis parodos kūriniuose skirtingai skleidžiasi kaip kritinis atsakas perteklinei daiktų gamybai, inertiškam vartojimui ir kasdienės patirties vienodumui. Nors visi parodoje eksponuojami objektai yra baldai ar interjero detalės, turintys aiškią funkciją, jie priešinasi pasyviam instrumentiniam panaudos santykiui ir iš vartotojo reikalauja performatyvaus „buvimo kartu“ ryšio. Jie atvirai deklaruoja savo vaidmenį sudėtingam prasminių įtampų lauke, kuriame jie buvo sukurti ir veikia nuolat primindami, kad estetinė ir funkcinė daiktų vertė yra neatskiriama nuo etinių jų kūrimo motyvų.

Kartu su paroda galerija „Vartai“ organizuoja pokalbį “Ką gali šiuolaikinis dizainas?”. Pokalbio dalyviai parodos kuratoriai Vytautas Gečas ir Marija Puipaitė, meno istorikas bei rašytojas Koen Kleijn ir Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros docentas bei dizaineris Mantas Lesauskas.

Pokalbis vyks 16:00, viešbutyje PACAI (Didžioji g. 7, Vilnius). Pokalbis vyks anglų k. Dalyvavimas nemokamas, prašome registruotis, nes vietų skaičius ribotas. RSVP galerija@galerijavartai.lt

Parodos kuratoriai: Vytautas Gečas ir Marija Puipaitė

Parodos dalyviai: Bram Vanderbeke (BE), Wendy Andreu (FR), Lucas Muñoz Muñoz (ESP), Paulius Vitkauskas (LT), Martynas Kazimierėnas (LT), Marija Puipaitė (LT), Vytautas Gečas (LT), Satomi Minoshima (JP), Hansol Kim (KR), Etienne Marc (FR).

Mecenatas

Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas

Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai

Viešbutis „Pacai“, „ACM“

Galerijos rėmėjai

„Plieno spektras“, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Clear Channel“, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Dėkojame

„Rokiškio sūris“

Parodos grafinis dizainas

Gailė Pranckūnaitė

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, nuotraukos bei vaizdo įrašai bus skelbiami socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje.

Paroda veiks iki sausio 24 d.

The post Šiuolaikinio dizaino paroda „Budrūs daiktai“ galerijoje „Vartai“ appeared first on artnews.lt.

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (angl. European Museum of the Year Awards – EMYA) nominantus. Tarp jų – MO muziejus.

Daugiau nei 40 metų rengiami muziejų apdovanojimai laikomi vienais prestižiškiausių muziejų apdovanojimų. Lapkričio pabaigoje susirinkusi speciali EMF vertinimo komisija sprendė dėl 2020 metų nominantų ir pranešė džiugias naujienas MO muziejui.

„Be galo džiaugiamės ir vertiname šią nominaciją. Būtent pirmaisiais veiklos metais šie įvertinimai yra paskata ir padrąsinimas, kad einame teisinga linkme ir turime tai daryti toliau“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė. Ji taip pat priduria, kad šiuose apdovanojimuose vertinimo procesas buvo gana ilgas: „Dar vasarą į MO muziejų vizito buvo atvykusi viena iš EMYA teisėjų. Taip pat MO vertinti atvyko ir slaptas teisėjas, apie kurio vizitą mes nežinojome“.

EMYA siekia skatinti inovacijas ir užtikrinti kuo didesnę paslaugų kokybę įvairiam lankytojų ratui. Siekiama sužinoti ir dalintis gerosiomis muziejų praktikomis, idėjomis bei skatinti įvairius mainus muziejų sektoriuje.

Nugalėtojai bus paskelbti EMYA apdovanojimų ceremonijoje 2020 m. gegužės 2 d. Nacionaliniame Velso muziejuje Kardife. Nominantai kviečiami pristatyti savo muziejų ir pasidalinti patirtimi specialiai apdovanojimų proga organizuojamoje konferencijoje, į kurią suvažiuoja daugiau nei 200 kultūros sektoriaus profesionalų pasisemti įkvėpimo iš geriausių. „Be galo didžiuojamės, kad reprezentuosime Vilnių ir Lietuvą, galėdami pristatyti MO muziejų tarp pažangiausių pavyzdžių“ – teigė direktorė.

Apdovanojimuose, rengiamuose nuo 1977-ųjų metų įvertinti tokie lyderiaujantys muziejai kaip Viktorijos ir Alberto (V&A) muziejus Londone, Guggenheimo muziejus Bilbao, Rijks muziejus Nyderlanduose, Dizaino muziejus Londone, Lenkijos žydų istorijos muziejus (Polin), kiti Vokietijos, Austrijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Danijos, Norvegijos, Graikijos, Turkijos muziejai. Su visais ankstesniais EMYA nugalėtojais galima susipažinti ČIA.

Apie MO muziejų

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5 000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmuosius muziejaus veiklos metus jame apsilankė 200 000 lankytojų.

Per pirmuosius metus surengtos dvi didžiosios („Visas menas – apie mus“, „Gyvūnas – žmogus – robotas“) ir 4 mažosios („Praeinantis kasdienis gyvenimas“, „Atspirties taškas“, „Bendrabūvis“, „Mūsų asmenukė“) parodos. Antruosius metus MO muziejus pradėjo paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, kurią jau per pirmąjį mėnesį aplankė beveik 50 000 lankytojų. Lapkričio pabaigoje muziejuje atidaryta mažoji paroda „Mekas mirksi geriau“.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

The post MO nominuotas Europos metų muziejaus 2020 apdovanojimui appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 12 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijos „Meno parkas“ pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks jaunos galerijos menininkės Rosandos Sorakaitės parodos „Atstumas iki širdies“ atidarymas. Personalinėje parodoje menininkė pristatys naujausių tapybos kūrinių seriją.

Žodžius „atstumas“ ir „širdis“ pasirinkau kaip nuorodą į mano santykį su tapyba. Motyvai, kuriuos paveiksluose siekiu paversti slenkančių dienų ženklais, akimirkų atspindžiais, laikui bėgant gali vis pasikartoti, užsimiršti ar vėl pasirodyti šiek tiek pasikeitę. Lygiai taip pat išgyvenu ir praeitį ar prisiminimus – įvykių, ryšių, jausmų – kaip niekad neišnykstantį saitą, kuris kartais tąsus ir toks tolimas, o kitukart jaučiamas visai šalia.

Vis tik tai tik užuomina žiūrovui.

Rosanda Sorakaitė

Rosanda Sorakaitė (g. 1988) yra jaunosios kartos tapytoja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Šiemet galerijoje „River”, Los Andžele, bendradarbiaujant su galerija „Meno parkas”, atidaryta Rosandos paroda, kurioje pristatyti kūriniai, sukurti ten pat vykusios rezidencijos metu, prieš tai galerija „Meno parkas” menininkės kūrybą pristatė Niujorke ir Londone. Autorės tapybai būdingas minimalus, fragmentiškas vaizdavimo būdas ir subtili kasdienybės estetika.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Jaunieji, Žalia sąmonė“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki 2020 m. sausio 10 d.

Parodos lankymas nemokamas.

Iliustracijoje: Rosanda Sorakaitė. „Šviesos siluetas II“. Drobė, akrilas, aliejus. 80 x 70 cm. 2019. Nuotrauka menininkės ir galerijos „Meno parkas“.

The post Rosandos Sorakaitės paroda „Atstumas iki širdies“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 12 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks menininkų Nemo Nonnenmacher (DE / UK) ir Stacie McCormick (US / UK) parodos „Atšauktas puolimas“ atidarymas.

Mastelis nėra realus; erdvė – reliatyvi. Kintamumas atsiranda iš nuolatinių palyginimų; vientisumas yra nepasiekiamas žmogiškajam žvilgsniui. Atšauktas puolimas (En: Onslaught Undone) – erdvinio ir patirtinio reliatyvumo, tiesioginės priešingybės sukauptai vaizdinei, fizinei ir akustinei patirčiai, primestai mums skaitmeninio amžiaus, tyrimas. „Išjungti“ – dažnas raginimas veikti, bet žodis „Išjungta“ asocijuojasi su mirtimi. Visi mes norime būti „Įjungti“ ar „įsijungti“ – tai perdėm stimuliuojančios, manipuliuojančios, pernelyg daug informacijos teikiančios eros simptomas. Beveik nenutrūkstamu virtualiu dialogu menininkai Nemo Nonnenmacher ir Stacie McCormick kvestionuoja šiuolaikinę patirtį, kai atsijungimas yra neišvengiamas nuolatinio prisijungimo rezultatas, parodoje virtęs kūrybiniu bendradarbiavimu – santykiu tarp didelių formatų skulptūros ir gesto tapybos. Abu menininkus jungia tai kas „tikra“, demonstruojama mastelio transformacija perteikia jausmą – priešpriešą skaitmeninio tinklo greičiui, atskleidžia akimirką, kai kūrinys tampa pasaulio interpretacija.

Atšauktas puolimas imasi redukcijos. Išgrynindami savo praktikas Nonnenmacher ir McCormick leidžia žiūrovui klajoti. Minimalizuota išraiška tampa takia platforma, skatinančia žiūrovą atsisakyti tokio simptomiško mūsų laikais lėtinio ir bevaisio poreikio viską įvertinti ir „išsiaiškinti“. Nemo Nonnenmacher teigia, kad „atšaukimas“ šiuo atveju, nereiškia sunaikinimo, labiau – persigrupavimą, persikėlimą į kitą erdvę ar objektą. Stacie McCormick pastebi, kad jai „atšaukimo“ procesas labiau reiškia išlaisvinimą to, kas sukaupta, nei destrukciją.

Bendradarbiavimas labiausiai grindžiamas menininkų deklaruojamu nepasitikėjimu greitu akimirksnio suvokimu, tačiau jie kliaujasi keičiančia patyrimo galia. Tai demonstracija to, kaip galima būtų galima perkonfigūruoti „puolimą“, rasti bendrą vardiklį, kuris lyg kompasas vestų per mus veikiantį aplinkos triukšmą. Kadangi suvokimas sunkiai pasiekiamas, o impulsas atkaklus ir nepalenkiamas, ši paroda kiša lazdą į ratus ir siūlo pereinamąjį sustojimo tašką. Atšauktas puolimas neišvengiamai sukuria trečiąją – ribinę erdvę kurioje gali medituoti, išsilaisvinti ir tokiu būdu transformuotis.

Nemo Nonnenmacher (g. 1988, Vokietijoje) – šiuo metu gyvena ir dirba Londone, Jungtinėje Karalystėje.  Nonnenmacher multidisciplininis menininkas dirbantis su įvairiais vaizdiniais procesais, instaliacijomis, fotografija, ieškantis žmogaus ir virtualios erdvės santykio. 2017 m. baigė studijas Karališkajame menų koledže Londone. Nuo 2012 metų dalyvauja įvairiose rezidencijose ir parodose Europoje, tarp kurių 2017-tais Prototypen (LT: Prototipai), Schleuse Opelvillen Russelheime Vokietijoje, 2016 Fondazione Fotografia Modenoje, Italijoje, 2019-ais The Same Tendencies (LT: Tos pačios tendencijos) galerijoje Summerhall Edinburge, 2018 Onslaught Undone (LT: Atšauktas puolimas) galerijoje Unit 1 Gallery | Workshop Londone, UK.

Stacie McCormick (g. 1962 Los Andžele, Kalifornijoje) – menininkė gyvenanti ir kurianti Londone (UK). McCormick kūryba deklaruoja atradimo principą, grįstą atsitiktinumais gimstančiais iš abstrakčios gestinės tapybos. Savo kūriniuose menininkė dažnai perteikia netikėtai atsirandantį pakilumą, užfiksuotą fotografijos, poezijos, video ir garso meno pagalba. Stacie MacCormick galerijos Unit 1 Gallery | Workshop įkūrėja – direktorė, aktyviai vykdo dviejų menininkų rezidencijų programą, viena jų – Radical Residency® (LT: Radikali rezidencija). 

Paroda galerijoje „Meno parkas“ Kaune veiks iki 2020 m. sausio 10 d.

Parodos lankymas nemokamas.

www.menoparkas.lt

Iliustracijoje: Nemo Nonnenmacher (DE-UK). Išorė ir vidus abu artimi, jie visada pasirengę būti pakeisti (a). 2018. Perdirbta mediena, akrilas. 940 x 530 x 370 cm. Nuotrauka Unit 1 Gallery | Workshop

The post Nemo Nonnenmacher ir Stacie McCormick paroda „Atšauktas puolimas“ galerijoje „Meno parkas“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 18 val. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) pristatomas projektas „X: Atmintis“.

 „Kiekvieno žmogaus atmintis apima įvairius jo gyvenimo etapus, įvykius, momentus, patirtis. Vieni jų blyškūs ir migloti, kiti įsirėžia giliai, kaip itin svarbūs ir reikšmingi. Visi jie, sąmoningai ar pasąmoningai, turi įtakos žmogaus pasaulio suvokimui, sprendimams. Kiek atmintis veikia mūsų statusą visuomenėje, kurioje gyvename, bendravimą su kitu, šalia gyvenančiu žmogumi, aplinkos suvokimą. Kiek kiekvieno iš mūsų patirtis lemia teigiamų ir neigiamų minčių srautus? <…> Tai trečius metus organizuojamas meno įvykis, kviečiantis skirtingų sričių kūrėjus dirbti poromis prie bendro kūrinio, dalinantis skirtinga kūrybine bei technologine patirtimis, idėjomis, paliekant laisvą erdvę temos interpretavimui“ (kuratorius Albinas Vološkevičius).

„Individuali atmintis yra pagrindinė kūrybinė galia, sugebanti pasipriešinti užmarščiai, oficialioms atminties klišėms ir dabarties kultui. Kūrėjai supranta, kad laikas ir ideologijos naikina individualias atminties formas, pakeičia jas oficialiais memorializavimo ritualais, todėl būtina kurti netradicines prisiminimo technikas. <…> Žvelgiant plačiau, matome, kad atminties pavidalų yra labai daug, tai ne tik moksliniai istorijos tyrimai ar politizuoti praeities vertinimai. Gali būti šeimos, giminės, skirtingų kartų ar kolektyvo atmintis. Atminties situacija sudėtingesnė negu įsivaizduojame, nes prisiminimų darbas nenutrūkstamai vyksta įvairiais lygiais ir intensyvumais. Šiandien tai ypač susiję su nutildytų, pažemintų ir paniekintų žmonių likimais. Jų atminties „restauravimo darbai” tik prasideda ir jie bus labai komplikuoti“ (menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis).

Parodos dalyvių poros: Eugenijus Marcinkevičius / Rimvydas Stankevičius, Andris Vitolinš / Madara Bethere,  Arturas Valiauga / Rokas Valiauga, Kristina Sereikaitė / Ugnė Žilytė, Mindaugas Juodis / Lina Jonikė, Valentinas Pečininas / Saulius Dastikas, Kęstutis Svirnelis / Helmut Dietz, Sigitas Laurinavičius / Rimvydas Daužvardis, Saulė Urbonavičiūtė / Jurga Uzdilaitė, Maris Čačka / Baiba Priedite, Valentinas Pečininas / Stasys Mostauskis, Vytautas Tallat-Kelpša / Sigitas Tallat-Kelpša, Povilas Ramanauskas / Rosanda Sorakaitė, Kaspars Zarinš / Vija Zarina, Isroildžon Baroti / Audrius Gražys, Andrius Repšys / Rūta Povilaitytė, Artūras Stančikas / Eugenijus Čibinskas, Vilnis Auzinš / Guna  Millersone, Algimantas Aleksandravičius / Remigijus Kriukas, Egidijus Radvenskas / Ramūnas Grikevičius, Indrė Stulgaitė-Kriukienė / Evaldas Ivanauskas.

Projektą organizuoja: A galerija, Panevėžio miesto dailės galerija.

Parodos kuratorius: Albinas Vološkevičius.

Parodos draugai: Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga, galerija „Arka“.

Paroda veiks iki gruodžio 28 d.

The post Projektas „X: Atmintis“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja (pavardės pateikiamos atsitiktine tvarka): operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.

Gruodžio 16 d. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija baigiamajame posėdyje iš dvylikos pretendentų atrinks šešis Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jų pavardės bus paskelbtos gruodžio 16 d. 13 val. Kultūros ministerijoje (Baltojoje salėje) vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

The post Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 12 d. 17 val.
VDA parodų salių „Titanikas” II a. atidaroma Tarptautinė tipografikos bienalės „Keliaujančios raidės” paroda „Uroboras“.

Tarptautinė tipografikos bienalė „Keliaujančios raidės”, savo kelionę pradėjusi prieš dešimtį metų, šiemet vėl buria dizainerius bei dailininkus iš Kinijos, Mongolijos, Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų ir Lietuvos, kviesdama dalyvauti 2019-ųjų metų parodoje VDA ekspozicijų salėse „Titanikas”. Raidės, raštas, tipografika, amžių bėgyje patyrę daugybę transformacijų, bet niekada nepakeitę savo funkcijos, visada buvo ir yra universalūs informacijos nešėjai. Be rašto nei istorija, nei civilizacija nebūtų įmanomos tokia forma, kokią mes žinome.

—

2019 metų parodos koncepcija – UROBORAS*, amžino atsinaujinimo ir atgimimo simbolis. Grafinių simbolių, raidžių, rašto kaitą bei tipografikos raidą autoriai perteikė, interpretavo šiuolaikinėmis tipografinėmis ar tipografikai giminingomis priemonėmis tradicinėse ar naujosiose medijose, o konteksto analizei pasitelkė ciklinių civilizacijų teoriją, aprašytą vokiečių mokslininko Oskaro Spenglerio. Savo veikale apie ciklines civilizacijas filosofas teigė, jog civilizacijos gyvuoja cikliškai – jos gimsta, bręsta ir užgęsta. Kiekvienam gyvavimo etapui būdingi tam tikri „dvasios”, meno ir politikos bruožai. Svarbu pabrėžti, kad Spengleriskultūrą ir civilizaciją traktavo kaip du skirtingus reiškinius ar fazes. Pirmoji apibūdina ankstyvąjį, gyvybingąjį civilizacijos etapą, kada dar stiprus intuityvumas, simboliškumas ir dominuoja „dvasia”. Antroji apibrėžia kūrybiškai išsisėmusį, standartizuotą, technokratišką visuomenės darinį, kurį Spengleris sieja su žlugimo pradžia. Jo aprašyti civilizacijų raidos etapai pristatomi tokia schema – pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.

O kaip kito ir prisitaikė prie šių pokyčių raštas? Kokie yra jo formos pokyčiai, niekada nepraradę pagrindinės informacijos kaupimo ir perdavimo funkcijos? Kur slypi ir kaip reiškiasi rašto fenomenalumas?

* Iš Simbolių žodyno: Uroboras – gyvatė, kandanti sau į uodegą; begalybės, amžino grįžimo simbolis

Parodos kuratorė   Aušra Lisauskienė.

Paroda veiks iki   2020 m. sausio 18 d.

The post Tarptautinė tipografikos bienalės paroda „Uroboras“ VDA „Titanike“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 10 d., 17:00 val. „Lokomotif“ erdvėje (Lentvario geležinkelio stotis, Geležinkelio g. 13, II a.) atidaroma kūrybinių praktikų darbų paroda.

 Kviestiniai menininkai, dizaineriai ir tyrėjai pristatė savo taikomus kūrybos metodus ir pasidalino jais su jaunaisiais kūrybinių dirbtuvių-paskaitų dalyviais. Trijų dalių ciklas – orientuotas į susidurimus su daugiaprasmiškumu ir nežinomybe, idėjų generavimo technikas bei tarpdisciplininius tyrinėjimus.

Dalyviai, užsiėmimuose STREET VIEW ir KITA ODA drauge su Anastasija Sosunova kolekcionavo reljefus, diskutavo kiek mums visiems svarbūs kūno kalbos gestai. Menininkas Tomas Martišauskis kvietė susikurti savo asmeninį, unikalų išlikimo rinkinį. Politikas, antropologas Arvydas Grišinas (PhD) pasitelkdamas akmenis, kvietė pažvelgti į savo tapatybę bei santykius su kitais. Dizainerio Valentino Duduko ir nepriklausomo knygyno „Six Chairs Books“ įkūrėjos, kuratorės Justinos Zubaitės duetas – kalbėjosi apie mėgstamiausius žurnalus, leidybos procesus ir drauge su jaunaisiais kūrėjais parengė kolektyvinį, savo pirmąjį DIY („pasidaryk pats“) žurnalą.

Parodoje pristatomi meniniai objektai, susitikimų artefaktai bei kita jaunuolių atrasta tiriamoji medžiaga.

Paroda yra viena iš projekto „Šiuolaikinio meno praktikos jaunimui. Trijų dalių ciklas“ programos dalių.

 Lektoriai:

Anastasija Sosunova

Tomas Martišauskis

Arvydas Grišinas

Valentinas Dudukas

Justina Zubaitė

Kuratoriai:

Milda Dainovskytė

Laurynas Skeisgiela

 Kokuratorė:

Sallamari Rantala

Parodos architektūra:

Vladas Suncovas

Plakato dizainas:

Monika Janulevičiūtė

 Projektą vykdo:

Lentvario kultūros rūmai

 Projektą dalinai remia:

Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros ministerija

Trakų rajono savivaldybė

 Partneriai:

Trakų r. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija

Trakų r. Lentvario pradinė mokykla

Trakų r. Lentvario „Versmės“ gimnazija

Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas

Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija

UAB Lentvario kilimai

UAB Statybų bazė

Six Chairs Books

ArtBooks.lt

Vilniaus dailės akademija

Lietuvos kompozitorių sąjunga

 Komunikaciniai partneriai:

„Trakų žemė“

„Galvė“

The post Kūrybinių praktikų darbų paroda Lentvaryje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma skulptoriaus, konceptualaus meno kūrėjo Andriaus Ermino personalinė paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“.

„Žmogiškasis faktorius“ – tai pastaruosius devynerius metus A. Ermino tęsiama tema, kurios kontekste autorius gilinasi į skirtingas filosofines-socialines sąvokas (pvz., „Karuselė“, „Dėžė“, „Sodai“ ar „Kūnai“) bei apmąsto žmogaus santykius su jį supančia aplinka, buitimi, gamta ir kūryba.

Kaip pastebi dailėtyrininkė Karolina Tomkevičiūtė, „Ermino kūryba paremta tam tikru žaidimo principu; atrodo, kad patį kūrėją pagavęs azartas, kaip vieną ar kitą kasdienybės elementą transformuoti į neįprastą būvį. Todėl menininko darbuose nuolat susipina kontrastingos savybės ir priešpriešos. Jo kuriamus objektus ar instaliacijas dažnai galime skaityti kaip šiuolaikybės kritiką, nes menininko darbuose naujų galių įgyjantys daiktai prabyla apie pseudovertybes ir absurdiškas situacijas“.

Naujoje parodoje „Fragmentai“ autorius tarsi paberia įvairias žmogiškojo pokalbio su vidiniu bei išoriniu pasauliu nuotrupas, tuo pačiu sujungdamas jas į vieningą vizualinio ir semantinio pasakojimo erdvę. Lengvai atpažįstami buities daiktai, kultūros atributai, gamtinį pradą turintys elementai Andriaus Ermino kūryboje virsta skulptūrinėmis kompozicijomis, asociatyviomis instaliacijomis. Kūriniuose netrūksta nuorodų į atsiminimus, sapnus ar svajones – priklausančias tiek individualios, tiek kolektyvinės pasąmonės laukui. Menininkui svarbi ir duotosios vietos architektonika – naująją kolekciją jis kuria sąmoningai ir jautriai permąstydamas galerijos erdves.

Andriaus Ermino paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki 2020 m. sausio 11 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

The post Andriaus Ermino paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“ Dailininkų sąjungos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda Žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18 d., 18 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks naujausio žurnalo Kaunui “Į” pristatymas-diskusija. Renginio metu kviečiame kartu su žurnalo kūrėjais pažinti Kauną kaip daugiakultūrį miestą ir su nuolaida įsigyti naujausią leidinį.

Teiginys, kad Kaunas yra lietuviškiausias miestas jau tapo įprastas, o gal ir pabodęs – galbūt atėjo laikas įvertinti šio epiteto aktualumą ir atsiradimo aplinkybes? Naujame Kauno fotografijos galerijos leidžiamo žurnalo numeryje siekiama giliau pažvelgti į įvairių tautų ir kultūrų įtakas, formavusias ir formuojančias miesto identitetą. Apie naujausiame žurnale plėtojamą temą diskutuos istorikė Inga Puidokienė, literatūrologė Justina Petrulionytė-Sabonienė, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius Dainius Babilas, pokalbį moderuos filosofas Viktoras Bachmetjevas. Renginio metu žurnalo kūrybinės komandos narės Inga Navickaitė-Drąsutė ir Julija Račiūnaitė pristatys Kauno atsiradimo legendą – Palemono mitą, o Clémentine Uwiragiye atliks dainą paremtą patirtimi gyvenant Kaune.

Vienas esminių žurnalo dėmenų – kūrybinių dirbtuvių procesas – jo metu naujai suburta kūrybinė komanda gilinosi į leidinio temą ir formavo turinį. Ketvirtoje žurnalo kūrimo dirbtuves vedė menininkė Akvilė Anglickaitė, grafikos dizainerė Miglė Ceinorytė, filosofas Viktoras Bachmetjevas bei Kauno fotografijos galerijos komanda.

Žurnalo kūrybinė komanda: Ieva Baltaduonytė, Karolis Bareckas, Viktoras Bachmetjevas, Gintaras Česonis, Gytis Dovydaitis, Algimantas Grigas, Emilija Jonaitytė, Daiva Juonytė, Gintarė Krasuckaitė, Šarūnas Kvietkus, Lina Mikalkėnaitė, Inga Navickaitė-Drąsutė, Ramesh Palanisamy, Justina Petrulionytė-Sabonienė, Inga Puidokienė, Julija Račiūnaitė, Donatas Stankevičius, Fiodor Telkov, Clémentine Uwiragiye, Jonas Vaičenonis, Ieva Zakarevičiūtė, Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė, Neringa Butnoriūtė, Ieva Gervytė, Roberta Grigaliūnaitė, Julija Leonavičienė, Julija Pacauskaitė, Simona Seibutienė, Miglė Stančiauskaitė, Gabija Vaicekauskaitė, Jonas Vaikšnoras.

Leidinio partneriai: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programa „Atminties biuras“, Kauno miesto muziejus, Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, spaustuvė Kopa, UAB Vitafarma, Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.

The post Ketvirtojo žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas ir diskusija Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. A. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkai) atidaroma 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Matmuo“, atkeliavusi iš LDS galerijos „Arka“.

Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos šalių regione, sukuriančios terpę lietuviško tekstilės meno reprezentacijai tarptautiniu mastu, leidžiančios susipažinti su naujausiomis pasaulio tekstilės tendencijomis.

Dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos, Taivano, Japonijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos, Švedijos, Austrijos, Islandijos, Norvegijos, Islandijos, Malaizijos, Škotijos, Prancūzijos, Slovakijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių apmąsto asmeninį santykį su nustatytais matais, standartais, normomis, gvildena kūrinio dydžio ir jo vertės santykį, gilinasi į tai, kaip keičia kūrinį mažesnis formatas, o galbūt pasiūlys individualią pasaulėjautą atitinkančius matmenis ir standartus.

Dydžiai ir matai lydi mus visur – nuo fizikinių, reiškiamų skaitmenine verte, kuriais matuojamas visas materialusis pasaulis, darbo užmokesčio, tauriųjų metalų prabų, drabužių, svorio indeksų ir kūno apimčių bei informacinių technologijų matų (kilobaitų, megabaitų, gigabaitų) iki perkeltinių prasmių, atspindinčių žmogaus autoriteto, savivertės, bendražmogiškų vertybių ar tapatybės matą. Tekstilės miniatiūrą apibūdina nedidelis formatas. Nors žinome, kad ne dydis lemia meno kūrinio vertę, vis dėlto vyrauja stereotipai, kad mažas formatas riboja meninę raišką, reikalauja ypatingo kruopštumo ir techninių gebėjimų. Kita vertus, daro kūrinį paslankesnį, skatina eksperimentuoti, atsiskleisti menininko saviraiškai. Todėl be galo traukia galimybė pamatyti, kaip dydžių problematiką gvildena skirtingų tautų, kūrybinės patirties ir meninės stilistikos autoriai.

Parodą remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba.

 Paroda veiks: 2019 12 13 – 2020 02 02

The post 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Matmuo“ Druskininkuose appeared first on artnews.lt.

Iškėlęs klausimų apie lietuvių meno kūrinių vertę, vakar Tolerancijos centre įvykęs LX Vilniaus aukcionas pateikė ne tik atsakymus, bet ir pademonstravo aiškias meno rinkos tendencijas. Nors populiariausiais išliko tapybos aliejumi darbai, iš kurių dažniausi – peizažai, labiausiai kilo skulptūrų, grafikos ir kitų kūrinių kainos.

„Galbūt šis, jubiliejinis, aukcionas ir nepateikė daug staigmenų, tačiau išties atsakė į pagrindinį klausimą – kaip greitai auga meno kūrinių vertė ir koks jų likvidumas bei tam tikra prasme apibendrino meno rinkos tendencijas. O šios rodo, kad meno rinkoje šalia jau esamų perkamiausių autorių įsitvirtina nauji vardai, tapyba vis dar laimi prieš skulptūrą, keramiką ir taikomosios dailės kūrinius, kai kurių autorių populiarumo banga atslūgsta, o kai kuriems dar reikia gero dešimtmečio, kad apskritai būtų įvertinti“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Kaip ir buvo tikėtasi, brangiausiai parduota ryškiausia šio aukciono žvaigždė –

Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslas „Saulėje“ (1917), pretendavęs užimti brangiausiai parduotu kūriniu Vilniaus aukciono istorijoje tituluojamos to paties dailininko drobės „Dzūkų kaimelis“ vietą. Nors perrašyti esamos istorijos nepavyko, vis dėlto iki šiol didžiausia pradine – 32 tūkst. eurų – kaina įkainoto dailininko A. Žmuidzinavičiaus kūrinio vertė pakilo iki 36 tūkst. eurų ir jis tapo ketvirtuoju brangiausiai parduotu kūriniu Vilniaus aukciono istorijoje. Prieš jį rikiuojasi minėtas „Dzūkų kaimelis“ (53,5 tūkst. eurų), Antano Samuolio „Liga“ (39 tūkst. eurų) ir Petro Kalpoko „Upelis pavasarį“ (36,5 tūkst. eurų).

Kita LX Vilniaus aukciono pažiba – prieš 12 metų vykusiame I Vilniaus aukcione už šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. eurų parduota dailininko Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) abstrakcija „Be pavadinimo“ (1991–1992) – įrodė savo augančią vertę. Triskart didesnė pradinė – 15 tūkst. eurų – kūrinio kaina aukcione pakilo net 25 proc. – iki 18,75 tūkst. eurų. „Ir tai tikrai turės pokyčių galutinėse perkamiausių autorių ir kūrinių sąrašų pozicijose“, – pastebi Vilniaus aukciono vadovė.

Didžiausias varžytuves šįkart patyrė itin sentimentalus dailininko Valerijaus Dombrovskio (1935–2015) darbas „Žvėryno angelas“ (2011), kurio kaina – 370 eurų – pakilo dukart iki 1,11 tūkst. eurų. Tokiu pat tempu kilo ir dailininkės, knygų iliustratorės Albinos Makūnaitės (1926–2001) medžio raižinio „Autoportretas“ (1960) kaina, pakilusi nuo 160 eurų iki 440 eurų, bei litvakų menininko Itzik Ben Shalom skulptūros „Pora“ (~1982) vertė, kuri atsispyrė nuo pradinės 380 eurų kainos ir pasiekė 920 eurų ribą.

Mažiausio aukciono dalyvių susidomėjimo sulaukė keramikų Eleonoros Marčiulionienės (1912–2001) ir Valdemaro Manomaičio (1912–2000) kūriniai, sukurti daugiausia XX a. 7-8 dešimtmetyje. Nors tos pačios kartos menininko Vaclovo Miknevičiaus (1910–1989) darbai, sukurti 1938-1939 m. netruko sulaukti pirkėjų. Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, tai rodo, kad keramikos kūriniams būtina tam tikra laiko distancija. „Galbūt tiek E. Marčiulionienės, tiek V. Manomaičio darbai po dešimtmečio ar dviejų bus vertinami visiškai kitaip nei šiandien. Akivaizdu, kad jų laikas dar neatėjo“, – sako ji.

Be jau paminėtų lotų, LX Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Salvador Dali, Vlado Eidukevičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Česlovo Janušo, Dalios Kasčiūnaitės, Vytauto Kasiulio, Vytauto Kašubos, Rūtos Viktorijos Katiliūtės, Vinco Kisarausko, Emanuelio Mane-Katzo, Viktoro Paukštelio, Antano Tamošaičio, Leonardo Tuleikio, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

LXI Vilniaus aukcionas vyks šių metų kovo mėn. Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti per artimiausius kelis mėnesius.

FAKTAI IR SKAIČIAI

36 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Antano Žmuidzinavičiaus drobė „Saulėje“

110 – tiek eurų kainavo pigiausias LX Vilniaus aukciono lotas – kombinato „Dailė“ pagaminta suvenyrinė plaketė „Birštonas“

1876 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LX Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

200 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo Vilniaus aukciono loto, kuriuo tapo dailininko Valerijaus Dombrovskio darbas „Žvėryno angelas“, kaina

11 – tiek iš viso ir daugiausia LX Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Mariaus Liugailos (1953–2013) – kūrinių

114 470 – už tiek eurų iš viso parduota meno kūrinių LX Vilniaus aukcione

The post Jubiliejinis Vilniaus aukcionas apibendrino meno rinkos tendencijas appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks projekto “Moters darbas” (“A Woman’s Work”) ir jį lydėsiančios parodos koncepcijos pristatymas. Visiems atvirame ir nemokamame renginyje dalyvaus 2020 m. vasarą Kauno fotografijos galerijoje vyksiančios parodos kuratorė Jana Kukaine. Pristatymas bus verčiamas iš anglų į lietuvių kalbą.

Moterų vaidmuo pokarinės Europos industrijoje ir technologijomis paremtame darbe yra iki šiol nepasakota istorija. Audiovizualiniuose archyvuose išlikusi medžiaga yra orientuota į vyrišką sunkiąją pramonę – anglies, geležies ir plieno arba į didelės apimties inžinerijos sektorius – statybos pramonę, laivų statybą, aeronautiką ir mašinų gamybą. Tačiau moterys ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje pramonės ir paslaugų industrijų, tokių kaip tekstilė, elektronika, maistas, gėrimai, plastikas ir vaistai. Tai yra realybė, apie kurią mažai žinoma, kuri stokoja reprezentacijos Europos kultūriniuose archyvuose.

“Moters darbas” yra projektas, kuris fotografijos ir skaitmeninių technologijų pagalba siekia keisti šią situaciją kuriant menines kooperacijas, sienas peržengiančius mainus ir skatinti bendradarbiavimą pristatant parodas, publikacijas bei interneto resursus, kurie priešinasi dominuojančiam socialinės lyties ir industrijos vaizdui Europoje. Šis projektas tyrinėja kintantį ryšį tarp namų ir darbo erdvės bei augančius finansų, medijos ir telekomunikacijų sektorius, kuriuose moters darbas yra iš naujo apibrėžiamas.

Siekiant įgyvendinti projektą ir susipažinti su potencialiai galinčiais dalyvauti kuratoriais/menininkais, šiemet Kauno fotografijos galerijos atstovai vyko į vizitus “Diffusion” festivalyje bei Ffotogallery Kardife, “Fast Forward: How Do Women Work” konferenciją Londone, Tate Modern. Lietuvių menininkių kūryba skirtingomis formomis pristatyta tarptautinei visuomenei.

Jana Kukaine (1983) yra meno kritikė ir feministinių parodų kuratorė iš Rygos. Ji dėsto feministinę teoriją ir estetiką Latvijos meno akademijoje. Taip pat ji yra monografijos “Mielos motinos. Moterys, kūnas, subjektyvumas” (angl. “Lovely Mothers. Women, Body, Subjectivity”) (Ryga: Neputns, 2016) autorė. Šis leidinys – tai feministinis motinystės reprezentacijos šiuolaikiniame mene tyrimas. Jana Kukaine baigė filosofijos bakalauro studijas Latvijos universitete bei Meno ir paveldosaugos magistro studijas Mastrichto universitete. Šiuo metu ji yra Latvijos meno akademijos doktorantė, tirianti postsovietinio palikimo įtaką lyčių lygybei Latvijoje, feministinę estetiką šiuolaikiniame mene ir motinystės bei moteriškojo subjektyvumo artikuliavimą.

http://awomanswork.eu/

Projektą remia ES programa „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros taryba.

Iliustracijoje: Irena Giedraitienė, Batų siuvimo praktika. Kauno 37-oji profesinė technikos mokykla, Kaunas, 1985 m.

The post Projekto „Moters darbas“ pristatymas Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 15 d., sekmadienį, 17 val. „Pranciškonų parko” kvartale (Lydos ir Kėdainių gatvių kampas) atidaroma The Rooster Gallery menininkų piešinių paroda „21,1“. Paroda rengiama bendradarbiaujant su „Baltic Sotheby’s International Realty”.

Anksčiau tenkinęsis paruošiamojo darbo statusu, piešinys dažnai likdavo menininkų kūrybos paraštėse ir į ekspozicijų sales patekdavo nedažnai. Tačiau šiuolaikinio meno scenoje jis tampa visiškai savarankiška kūrybinės išraiškos forma: ne tik pagrindinės kūrybos papildiniu ir tęsiniu, bet ir autonomišku meno kūriniu. Parodoje eksponuojamuose piešiniuose – menininkų paveikslų fragmentuose, eskizuose ir savarankiškose kompozicijose – atsiveria visa piešinio technikų įvairovė, koncentruotai atsispindi menininkų braižas, atsiskleidžia kūrybinės strategijos, telpa jautrios, intymios patirtys ir ironiški kasdienybės bei kultūros komentarai. Demokratiškas piešinio pobūdis ir plačios techninės galimybės suteikia erdvę atvirai, spontaniškai vizualinei raiškai ir drąsiems kūrybiniams pareiškimams.

Kamerinėje erdvėje, kurios plotą nurodo parodos pavadinimas, kuriama tiršta, daugiasluoksnė piešinių ekspozicija, atskirų menininkų darbus jungianti į vieną kompleksišką pasakojimą. Parodoje dalyvauja Kristina Ališauskaitė, Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Staselė Jakunskaitė, Eglė Karpavičiūtė, Alina Melnikova, Auksė Miliukaitė, Vita Opolskytė, Andrius Zakarauskas.

Prieš didžiąsias metų šventes šiuolaikinio meno galerijos visame pasaulyje tradiciškai rengia nedidelio formato kūrinių parodas, siūlo juos įsigyti už prieinamą kainą ir tokiu būdu ne tik papildyti jau kaupiamą meno kolekciją (arba pradėti naują), bet ir pasirūpinti išskirtinėmis kalėdinėmis dovanomis artimiesiems meno mėgėjams. „The Rooster Gallery” palaiko šią tradiciją ir piešinių parodą rengia jau antrąjį kartą.

Justinos Augustytės tekstas

Paroda bus eksponuojama iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Darbo laikas iki gruodžio 21 d. pirmadienį – penktadienį 14-18 val., šeštadienį 14-17 val.

Dėl apsilankymo 22-31 d. laikotarpiu galima susitarti el. paštu info@roostergallery.eu arba telefonu +370 675 30087

The post The Rooster Gallery menininkų piešinių paroda „21,1“ appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A) atidaromos Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“ ir Juditos Liaudanskaitės fotografijos paroda „Žvilgsnis“.

Arvydo Palevičiaus tapybos paroda „Požiūris“

Profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras Arvydas Palevičius nuo 2001 m. gilinasi į holografinių vaizdų užrašymo metodų kūrimo ir vystymo sritis. Ši mokslinė veikla leidžia laisviau eksperimentuoti beveik 30 metų plėtojamame tapybos lauke. A. Palevičiaus tapyba artima tradiciniam modernizmui, kuomet estetinis idealas įkūnijamas kintančioje formos sampratoje, o turinio parametruose visgi orientuojamasi į reliatyvųjį kanoną, struktūrą, kurioje galima atsekti prieš tai buvusią struktūrą, įtakas, motyvus, temos variacijas – t. y. tradiciją. Menininkas kuria sezanišką pasaulį, kuomet prasmė sutampa su forma ir išorė kalba apie turinį. Tapybos plastika autoriui reikalinga kaip galimybė greitai, spalvingai ir efektingai išreikšti, prisiminti nueitą kelią, sukurtą pasaulį, atrastas tiesas. Eksperimentas jam neatsiejamas nuo tapybos pagrindo – dažo struktūros. A. Palevičius nuolat derina skirtingus tapybos žanrus. Pagrindiniai autoriaus ikonografiniai motyvai – peizažas, abstraktaus pobūdžio kompozicijos, asmenų portretai.

Viename iš parodoje eksponuojamų ciklų A. Palevičius gręžiasi į tai, kas, regis, yra visai šalia, bet drauge ir nutolę – seni kaimo trobesiai, ūkiniai pastatai, nykstantys dvarai, t. y. įprasminti lietuvių liaudies interjero ir buities artefaktai. Toks ekspresyvumu, ironija paženklintas požiūris į tikrovę nereiškia nieko daugiau, o tik pranešimus apie kasdienybės ir harmonijos būtiną siekį. Kitas eksponuojamas ciklas „Konodontai“ buvo skirtas bendrai poezijos ir tapybos knygai su poetu Gintaru Patacku „Konodontų fiesta“. Tai akivaizdžiai nihilistinis žvilgsnis į realybę. Iš pažiūros formaliai nepriekaištingoms abstrakcijoms tenka uždangos paskirtis – už jos slypintis grožis ar bjaurastis ir yra šių abiejų autorių knygos turinys. Parodoje kūriniai sudaro tolygią eilę, patys virsdami Konodontu (lot. Conodonta) – į sliekus panašiu išnykusiu gyvūnu su aštriais dantimis, randamu paleozojaus uolienose. Konodontai buvo glitūs, šlykštūs, greiti ir plėšrūs gyvūnai. Šiuo ciklu autorius tarsi primena: mūsų visuomenė (de) arba (ne)evoliucionuoja.

Apie autorių

Arvydas Palevičius 2005 m. studijavo tapybą San Francisko Meno akademijos universitete (JAV), 2006, 2007, 2008 m. rezidavo Niujorko vaizduojamųjų menų mokykloje. Nuo 2004 m. Nacionalinės Kanados portretistų sąjungos narys. Nuo 1996 m. surengė 28 personalines parodas, dalyvavo 28 grupinėse parodose.

Juditos Liaudanskaitės fotografijų paroda „Žvilgsnis“

Pristatant naują menininką kultūrinei visuomenei, jo kūriniai lyg ir turėtų būti pjaustomi įvairiais pjūviais ir sluoksniais, juos vertinant ir ieškant to pirmapradžio nedalomo menininko genomo, iš kurio jau būtų galima konstruoti jo kūrybinę molekulę. Fotomenininkės iš Kauno Juditos Liaudanskaitės meninis genomas mums liudija tik viena – kad fotografijų, eksponuojamų Klaipėdos kultūros fabrike, vaizdinių prasmių, kompozicijos, semantikos ir filosofinis laukas yra gana originalus ir estetiškai patrauklus bei kultūriškai vertingas.

Ankstyvoje jaunystėje Judita yra labai nuoširdžiai aprašiusi savo giminės istoriją. Tai ir Laudos bajorai, minimi Nobelio premijos laureato H. Senkevičiaus romane „Tvanas“, ir Gabrielius Sipavičius, rinkęs karalių Joną Sobieskį III, ir kitos kilmingos Žemaitijos giminės, kurių palikuonė yra fotomenininkė.

Šiandien, kai autorė vis rimčiau su pasauliu bendrauja pro fotoobjektyvą, išryškindama tik detales, šie minėti istoriniai faktai slypi „kažkur anapus“ ir tampa savotiška tvinpyksiška pikseline dėlione, kur voro kryžiuočio suplyšęs tinklas, kadaruojantis ant vienišo gatvės šviestuvo, primena giminės herbo šermuonėlių kailinius, kėdės atlošas virsta protėvių širdimi a la „Pro patria“, o melancholiškas arklys, panašu, mąsto apie savo giminės medį, kuomet jo protėviai žvengė mūšių laukuose su turkais ir švedais. Autorės žvilgsniui įtakos greičiausiai turėjo iš protėvių gautas genomas, kurį formavo jų išgyvenimai karuose, riterystė ir estetinė aplinka. Iš čia tas menininkės potraukis LDK istorinės atminties simpoziumams, meno renginių organizavimui, meno knygų leidybai, ir, be abejo, „heraldinių“ kasdienybės akimirkų įamžinimui.

Parodoje pristatomos fotografijos gimė įvairiausiose vietose – vaikštant protėvių takais, tik „virtualioje“ realybėje, kur fotografijų turinį formuoja pilių griuvėsių fragmentai, šiandieninio revoliucingo Kijevo estetinė pajauta, Odesos Deribasovo gatvėje tvyranti Japončiko dvasia, Lietuvos architektūriniai fragmentai, meninė plenerų topografija.

Apie autorę

Judita Liaudanskaitė 2004 m. baigė Kauno Maironio gimnaziją. Fotografijos įgūdžius tobulinusi profesinėje veikloje, vėliau studijavo paveldosaugą Kauno technologijos universitete, ten susipažino su istorinių reliktų sakraline verte bei jų apsauga ir gilinosi į piešimo, kompozicijos ir kompiuterinio meninio dizaino sritis. Šiuo metu ji Kauno technikos kolegijos paskutiniajame kurse studijuoja inžineriją. I kūrybinio meno simpoziumo-plenero „Praeities artefaktai“ ir plenero parodos dalyvė (Dubičiai, 2019 m.).

Parodas remia Šv. Adalberto – LDK – Riterių ordinas.

KUFA erdvėse parodos veiks iki 2020 m. sausio 19 d.

The post KUFA parodose – grožio ir bjaurasties genomo paieškos appeared first on artnews.lt.

Gruodžio 13 dieną, penktadienį, 18 val., „Meno Niša“ kviečia į grupinės piešinių ir tapybos ant popieriaus parodos „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“) atidarymą.

Dažnai menininkų piešiniai, eskizai ar tapyba ant popieriaus ir jam artimų medžiagų tampa didžiuliais tapybos darbais, skulptūromis, instaliacijomis, o kartais taip ir lieka piešinio formate. Pasak „Meno Niša“ kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vertinant pasaulines šiuolaikinio meno tendencijas, darbai ant popieriaus šiuo metu itin populiarūs.

„Pasaulyje jau senokai organizuojamos atskiros meno mugės, skirtos vien kūrybai ant popieriaus; mugėse dalyvauja pripažintos galerijos, menininkai. Net ir kitose tarptautinėse meno mugėse, kuriose pristatome galerijos „Meno Niša“ menininkus, sulaukėme didelio susidomėjimo būtent piešiniais. Norime šią tendenciją populiarinti ir Lietuvoje, pristatydami garsių lietuvių menininkų darbus”, – teigia galerijos kuratorė S.Baliuckaitė.

Idėją parodai pasiūliusi tapytoja dr. Jolanta Kyzikaitė teigė, kad kūryboje ji neskirsto ar tai piešinys, ar tapybos darbas. „Tai yra mano kūrinys, kuris tuo metu ateina būtent tokiu formatu“, – teigia menininkė. J.Kyzikaitė taip pat pabrėžė, kad nors Lietuvoje kolekcininkai yra įsigiję daugiausiai jos tapybos kūrinių, Vienos ir Berlyno meno mugėse buvo įvertinti jos piešiniai. Jų gana daug iškeliavo į reikšmingas Austrijos ir Vokietijos kolekcijas.

Parodoje „Back to the Future“ dalyvauja beveik visi galerijos „Meno niša“ atstovaujami menininkai: tapytojai, video kūrėjai ir skulptoriai. Šį kartą jie ir parodos kuratoriai. Tarp parodos dalyvių: Nacionalinės premijos laureatai tapytojai Rūta Katiliūtė ir Gintaras Makarevičius pristatys tapybą ant popieriaus, Evaldas Jansas – koliažus, bus rodomi Monikos Furmanos, Monikos Plentauskaitės akvareliniai piešiniai, Jolantos Kyzikaitės tapyba ant faneros, Jurgio Tarabildos, Gusto Jagmino, Konstantino Gaitanži, Pauliaus Šliaupos, Kęstučio Svirnelio kūriniai ant popieriaus, atlikti įvairiomis technikomis, nuo spalvotų pieštukų, tušinukų, akrilo iki aliejinės tapybos.

„Back to the Future“ tuo pačiu pažymi artėjančias Kalėdas ir yra puiki galimybė papuošti savo ar artimųjų namus naujais, mažo formato piešiniais, akvarelės darbais ar tapyba ant popieriaus už prieinamą kainą. Parodos atidarymo data simbolinė – mistifikuotas penktadienis, 13 diena, puikiai tinkanti parodos koncepcijai. Menininkai savo darbais prognozuos ateitį, kuri gali išsipildyti, arba ne. Paroda „Back to the Future“ yra „Meno Niša“ vykdomo projekto „Meno erdvė jauniems menininkams“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė.

Paroda „Back to the Future“ galerijoje „Meno Niša“ veiks nuo gruodžio 13 iki sausio 10 dienos. „Meno Niša“ darbo laikas II-V 12-18 val ir VI 12-16 val. Galerija nedirbs gruodžio 24–26 d., 30, 31 d. ir sausio 1 d.

Paroda veiks iki sausio 10 dienos.

Iliustracijoje: Gintaras Marakevičius. „Saulėgrąža“, akvarelė ant popieriaus, 47 × 62 cm, 2016

The post Paroda „Atgal į ateitį“ galerijoje „Meno Niša“ appeared first on artnews.lt.