Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) prasideda menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė IV”.

2018 m. spalio 10 d. 17 val.

Kraštovaizdis mene

Nuo seno kraštovaizdis formavo pirminę žmogiškąją tapatybę, neišnykstančius įspaudus sąmonėje ir kūne. Žmogaus kalba, gestai buvo kraštovaizdžio tęsinys. Tačiau kiek mums svarbus kraštovaizdis globaliame šiandienos pasaulyje, kaip jį šiandien suvokia ir mato menininkai? Pramoniniai priemiesčiai, Marso peizažai, sterilūs privačių sodybų žolynai pakeitė tradicinį kaimo kraštovaizdį ir klasikinę miesto urbanistiką. Greitkelių moteliai ir degalinės, pakelių logistikos centrai ir reklama tapo naujomis kosmopolitinio kraštovaizdžio ikonomis, todėl pasikeitė ir kraštovaizdžio ikonografija mene. Šiems pokyčiams ir renesansinio kraštovaizdžio nostalgijai skirta pirma šio ciklo paskaita.

2018 m. spalio 17 d. 17 val.

Meno kūniškumas

Menininkai ne tik tapo ar piešia. Pasitelkę savo kūną jie tyrinėja kūniškumo, lyties, socialinių vaidmenų ribas, gilinasi į aktualius biopolitikos klausimus. Juos domina įvairūs kultūriniai ir socialiniai tabu. Kūno mene apnuoginama fizinė žmogaus prigimtis, gyvuliškas pradas, tiriamos kūno ir technologinių jo pakaitalų sąveikos, biomedicinos ir virtualios realybės invazija į žmogaus gyvenimą. Kūno menas, tai mūsų medžiagiškumo konvulsija dirbtinumo akivaizdoje, tai naujų egzistavimo horizontų ieškanti spontaniška kūno ekspresija.

2018 m. spalio 31 d. 17 val.

Autsaiderių menas

Visada buvo ir bus autsaiderių, kurie netelpa į sunormintos visuomenės rėmus. Jie kuria savo pasaulius, išradinėja amžinus variklius, projektuoja kosminius rūmus, gyvena uždarose savo vaizduotės visatose. Tai atstumtųjų, nepripažintų, psichikos ligonių, neprofesionalų, keistuolių žemė, kurioje kartais gimsta neįtikėtinai originalus menas. Tačiau jis neatitinka oficialaus, komercinio meno pasaulio kriterijų, todėl dažnai nyksta palėpėse, garažuose ar rūsiuose. Tačiau būna stebuklų, toks menas kartais iškeliauja į parodų sales ir savo beprotiška energija tiesiog apakina visko mačiusią meno visuomenę.

2018 m. lapkričio 7 d.17 val.

Menas kaip mokslinė vizija

Kiek mene yra mokslinės vaizduotės, kaip atskirti meną ir mokslą, ar tai įmanoma? Renesanso tapytojas ar skulptorius vienu metu buvo matematikas, rafinuotas medžiagų technologas ir meninių kompozicijų meistras. Impresionistai, konstruktyvistai ar konceptualistai taip pat savo kūrybą grindė įvairiomis mokslinėmis teorijomis. Šiuolaikinis menas nebeįsivaizduojamas be astrofizikos ar neurologijos laboratorijų aplinkos. Kaip tai veikia meno kūrinius, menininkų tapatumą, ar jie netampa trumpalaikių mokslinių madų įkaitais, koks pagrindinis mokslinio tyrimo ir meninės raiškos skirtumas?

Remia Lietuvos kultūros taryba
Partneris Šiaulių dailės galerija

Apie pranešėją: Virginijus Kinčinaitis (g.1965) Menotyrininkas, kritikas, pedagogas. 1999 m. Vilniaus dailės akademijos Menotyros katedroje įgijo meno istorijos ir teorijos specialybę. Nuolat aktyviai dalyvauja visuomeninėje, ekspertinėje ir taikomojoje menotyrinėje veikloje, yra inicijavęs ir įgyvendinęs daugiau nei šešias dešimtis tarptautinių, respublikinių ir Šiaulių miesto kūrybinių-meninių projektų, dalyvavęs daugiau nei dvidešimtyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų ir meninių akcijų. Paskelbė kelis šimtus teorinių, kultūrologinių ir kritinių straipsnių, išleido tris monografijas: “Interpretacijos: postmodernizmas, vizualinė kultūra, dailė”. Šiauliai: Saulės delta 2001; “Vizualinės kultūros kon/tekstai”. Šiauliai: Saulės delta, 2007; “Fotoregos pratimai”. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos leidykla, 2014. Sudarė keletą leidinių. Šiuo metu dirba Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotoju (nuo 1992 m.) ir dėsto Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete (nuo 2010 m.). Nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kolegijos ir Lietuvos kultūros tarybos narys. 2016 m. suteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

The post Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė IV“ Šiauliuose appeared first on artnews.lt.

Spalio 6 d., šeštadienį, istorinę Liepkalnio vandens saugyklą užliejo kitokie „Vandenys“ – tai kompozitorės Jutos Pranulytės specialiai šiai vietai sukurtas novatoriškas audiovizualinis kūrinys, kurį atlikti iššūkį priėmė Chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė), kartu su interaktyvių vizualizacijų Luku Vytautu Dagiliu ir šviesų kūrėju Arvydu Buinausku.

Renginio žiūrovus rezervuaro erdvėje iš visų pusių supo choras, išsidėstęs ratu palei kupolo formos sieną, kurią interaktyviomis bangomis užliejo meniškos L. V. Dagilio vizualizacijos, besikeitusios reaguojant tiek į erdvės garso stiprumą. Centrinėje rezervuaro erdvėje susibūrusi publika sekė vaizdo projekcijų žaismą kupolo skliautuose ir turėjo galimybę patirti neįprastai aidinčią erdvės akustiką.

Skambūs merginų choro balsai industrinę erdvę pripildė skirtingomis kalbomis (lietuvių, švedų, farerų, arabų, mandarinų ir kitomis) dainuojamomis ir sakomomis patarlėmis apie vandenį. Kompozitorė J. Pranulytė jas iliustravo vandens stichiją atliepiančiais garsiniais paveikslais – krioklio, lietaus ar tekančio vandens.

Sukurti šį kūrinį jaunąją kompozitorę įkvėpė apsilankymas rezervuare prieš metus – jau tuomet unikali erdvė mintyse tapo idealia vieta kūrybai.

„Vilniaus vandenų“ Liepkalnio vandens saugykla pastatyta 1916 m. – tai vienas įdomiausių požeminio Vilniaus statinių, pasižymintis neįtikėtina akustika: aidas joje atsikartoja 5-6 kartus, o didžiulę 5 metrų gylio apskritą patalpą dengia kolonomis paremtas skliautinis kupolas. Pastato, o kartu ir Vilniaus vandentiekio istoriją susirinkusiems žiūrovams intriguojančiai papasakojo istorikas, aktyvus miesto tyrinėtojas Darius Pocevičius.

„Jutos Pranulytės „Vandenys“ suteikė galimybę žiūrovams patirti šį unikalios architektūros statinį daugialypiais garsiniais, vizualiais ir erdviniais pojūčiais. Esame dėkingi kompozitorei už idėją ir choro „Liepaitės“ merginoms, kurios nepabūgo leistis į senovinio vandens rezervuaro gilumą“, – sako renginį globojančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas.

Novatorišką projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

The post Istorinį vandens rezervuarą užpildė interaktyvios vizualizacijos ir „Liepaičių“ balsai appeared first on artnews.lt.

Spalio 11 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma Rimanto Plungės fotografijų paroda „Tylos“. Parodos atidaryme dalyvaus parodos autorius ir menotyrininkas prof. dr. Remigijus Venckus.

Socialinių mokslų dr. Rimantas Plungė dažniausiai yra pristatomas kaip medijų menininkas, nes gana sunku apibrėžti jo kūrybos – tapybos, koliažo, fotografijos, videomeno, kompiuterinės grafikos, grafikos – lauką. Neapsiribodamas vien menininko požiūriu R. Plungė pripažįsta, kad metodiškas, mokslinis pasaulio pažinimas dar nuo studijų metų jo kūryboje buvo itin svarbus. Jis dažnai remiasi filosofijos, aplinkos psichologijos, žmogiškosios geografijos, sociologijos žiniomis ir šių mokslų tyrimo metodais, savo kūryboje labai dažnai taikydamas meninių tyrimų inovacijas. Vizualinės etnografijos žinios ir metodai daro autoriui didelę įtaką – kameros padėtis, judėjimas erdvėje jam yra ne tik meninių raiškos priemonių kūrimo, harmonizavimo būdai, bet ir atspindimo pasaulio tyrimo strategija.

Aplinka R.Plungei yra inspiracijos šaltinis, tuo pat metu pripažįstant, kad aplinkinį pasaulį galima pažinti, suprasti ir interpretuoti tik pažvelgus į save. Būtent mes patys, savasis „aš“ esame ne tik savęs įsisamoninimo, tobulinimo ir valdymo potencialas, bet ir aplinkos sampratos, transformacijos ir interpretacijos galia. Menas yra viena iš pasaulio įvaldymo strategijų, veikiau kokybinė, o ne kiekybinė. Toks autoriaus požiūris formuoja ne paviršutinišką „paveikslėlio“ sukūrimą, bet metodišką vaizdo priemonių naudojimą turiniui perteikti. Tokiu būdu kuriami vaizdai nėra nei patogūs, nei lengvabūdiški, nei paviršutiniškai gražūs – tai tuo pat metu gali ir įtraukti, ir atstumti, tačiau toks menas nepalieka žiūrovo abejingo.

Pasirinkta technologinė prieiga – karpomi, raižomi, plėšomi negatyvai intriguoja daugiasluoksniškumu, kuria vizualinę įtampą tarp netikėtai šalia įsiterpiančių vaizdų. Analoginiai vaizdai iš foto juostelių persikelia į skaitmeninę erdvę ir nugula popieriaus lakštuose. Akivaizdu, kad autoriui svarbu paliesti, įdrėksti, įkirpti ar iškirsti juostos paviršių, bet jis nesipriešina ir neišvengiamam skaitmenizavimo progresui. Toks sensatyvus interpretavimas į vieną visumą sulieja technologinį patyrimą, aplinkos fiksavimą, laiką, erdvę, tampančia vieta, ir asmeninį patyrimą.

Viena vertus, kuriami vaizdai diskutuoja vienas su kitu, vienas kitą papildo arba atstumia, o kita vertus, jie tarsi „sulimpa“ į nedalomą visumą, transformacijoje išryškėjusią istoriją. Taip autorius kuria asmeninės mitologijos naratyvą, diskutuoja su aplinka, „pasveria“ suvokiamas vizualines prasmes. R. Plungės kuriami vaizdai liudija laiką, jo tranformacijas ir koncentruojasi ne į kiekybinę laiko tėkmę (chronos), bet į potyrio pilnatvę, atspindimą kokybiniame laike (kairos). Parodos TYLOS foto lakštai tai tarsi trumpa akimirka (Kodak moment), įrašoma į amžino laiko tėkmę.

R. Plungės pasirinkta tema nėra atsitiktinė, nes tai vakarų kultūros fenomenas, krikščioniškos kultūros ir viso pasaulio paveldas. Pasak autoriaus, kiekvienas iš mūsų, vakarietiškos kultūros žmogus, iš esmės esame krikščionis (net jei tokiu savęs nelaikome) ir pasaulio pilietis. Natūraliai kyla poreikis pažinti, įvaldyti ir atskleisti mūsų kultūros mitus, juos „atkoduoti“ ir aktualizuoti. Autorius pasirenka ne lengvą, perspektyvų gražaus atviruko kelią, bet gilų, interpretuojantį vizualinės psicho etnografijos metodą, kuris intriguoja ir praturtina kiekvieną žiūrovą nauju patyrimu.

Dr. Rimantas Plungė yra Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros docentas savo patirtimis ir įžvalgomis besidalinantis su menų, komunikacijos, IT studentais VDU, Lietuvos ir užsienio universitetuose.

The post Rimanto Plungės fotografijų paroda „Tylos“ UNESCO komisijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

(AV17) galerija spalio 12 – 15 dienomis dalyvaus tarptautinėje meno mugėje ArtVerona, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos meno scenai. Mugės metu ruošiama speciali programa pristatanti įvairias meno praktikas bei Lietuvos kūrėjus.

“(AV17) pristatys lietuvių konceptualios skulptūros autorius Rimantą Milkintą, Rafal Piesliak, Nerijų Erminą ir Taurą Kensminą. Menininkai reprezentuoja dvi šiuolaikinės skulptūros kūrėjų kartas. Nerijus Erminas, Rimantas Milkintas ir Rafal Piesliak yra vieni iš žinomiausių šios srities atstovų Lietuvoje, aktyviai dalyvaujantys parodinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje. Autorių darbus yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. O Tauras Kensminas atstovaus jaunosios kartos šiuolaikinės skulptūros kūrėjus.” – sako galerijos vadovė Kristina Mizgirytė.

Skulptoriaus, objektų ir instaliacijų menininko R. Milkinto kūriniai pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Pratęsdamas modernizmo skulptūros, ypač minimalizmo estetikos, tradiciją, R. Milkintas kūryboje taip pat sėkmingai plėtoja postmodernistinio meno strategijas ir konceptualizmo kalbą. Vietoj klasikinių medžiagų autorius mieliau renkasi, anot jo, geriausiai mūsų laikus perteikiančius fanerą, metalą, industrines sijas. Meno mugės lankytojams menininkas pristatys kūrinius pagamintus iš industrinių sijų.

Viena svarbiausių ir ilgiausiai nagrinėtų Rafal Piesliak kūrybos temų apima žmogaus savijautos ir emocijų ryšį su jį supančia aplinka. Autorius meno mugėje ArtVerona eksponuos transformuotų porcelianinių indų iš įvairių laikotarpių bei kultūrinių kontekstų seriją, kuria jis kvestionuoja naujumo, estetikos, tradicijos, kaitos klausimus bei žmogaus patirtis. Atsispirdamas nuo tradicinės japonų sudužusios keramikos taisymo technikos „Kintsugi”, kuria dužę indai prikeliami naujam gyvenimui. Menininkas pakeičia „Kintsugi” praktikos rezultatą – indus, praradusius savo pirminę funkciją, jis paverčia meno objektais, suteikdamas estetinio pasigėrėjimo savybę.

Meno mugės ArtVerona lankytojai vieni iš pirmųjų galės išvysti Nerijaus Ermino naujausius kūrinius iš marmuro, paremtus Stanislavo Lemo knyga „Soliaris” bei  Andrei Tarkovskio to paties pavadinimo filmu. N. Ermino darbų siužetai formuojasi ne tik stebint ir nagrinėjant kasdienybės ritualus, bet taip pat interpretuojant kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją bei perteikiant asmeninę ir kolektyvinę patirtis. Jautriose kompozicijose menininkas nagrinėja kiekvienam aktualius bei atpažįstamus klausimus, daug dėmesio skirdamas emocinei patirčiai.

Tauras Kensminas tęsdamas savo ilgametę seriją „Ateities fosilijos“ meno mugėje pristatys skulptūrinius objektus mokslinės fantastikos tematika. Eksponuojami kūriniai siejami su visuotinės kontrolės mechanizmais egzistuojančiais aplinkoje, pradedant nuo žmonių judėjimo erdvėse kontroliavimo baigiant informacijos pasiekiamumo bei žinių kontrolės mechanizmais. Menininkas šias temas kvestionuoja šiuolaikinio globalėjančio konteksto ribose, kur saugumo užtikrinimas tampa vis aktualesnis.

“Galerija ArtVerona meno mugėje dalyvaus pirmą kartą, visai neseniai grįžome iš itin sėkmingos POSITIONS meno mugės Berlyne, taip pat dalyvavome tokiose meno mugėse kaip VOLTA NY, „Fresh Paint“ Tel Avive, Izraelyje, kuriose pristatomų menininkų kūryba patraukė tiek lankytojų susidomėjimą, tiek žiniasklaidos dėmesį” – teigė K. Mizgirytė.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

The post (AV17) galerija tarptautinėje meno mugėje ArtVerona appeared first on artnews.lt.

Rupert kartu su Progress Bar (Nyderlandai) pristato šiuolaikinei kultūrai, lygybei, bendruomeniškumui ir progresyviai minčiai skirtą renginį, vienam vakarui Vilniuje sujungsiantį pokalbius, performansus ir eksperimentinę elektroninę muziką į klubinės nakties formatą. Renginys vyks spalio 27 d. nuo 20 val. Vilniaus naktiniame LGBT klube Soho (Švitrigailos g. 7).

Naktinis klubas yra šių laikų galerija

Progress Bar neturi prototipų ar pavyzdžių kuriais seka, renginiu siekiama atsiriboti nuo tradicinių klubo ekonominių modelių. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas Progress Bar prasidėjo 2015 m. ir netrukus tapo reguliariu šiuolaikinę eksperimentinę klubų muziką bei socialiai ir politiškai atsakingą mąstymą reprezentuojančiu renginiu Amsterdame. Pastovios fizinės vietos neturinti „politinė partija, kurioje šokama“ šiandien jau yra gerai žinoma platforma, aplink save burianti gausų ir aktyvų muzikantų, festivalių, klubų lankytojų, kultūros atstovų ir akademikų ratą visame pasaulyje. Anksčiau šios renginių serijos įvykiuose dalyvavo Nina Power, Footworko pionierius Traxman, Le1f, God Colony & Flohio, Evian Christ, lietuvių muzikantas J. G. Biberkopf, DJ Nigga Fox, Nidia Minaj ir daugelis kitų.

Vakaras prasidės lietuvių kultūrologo ir rašytojo Artūro Tereškino paskaita „Žalos istorija: nesaugus seksualumai, alternatyvūs intymumai Lietuvoje“ bei Progress Bar organizatoriaus Juhos Van t’ Zelfde pristatymu apie Progress Bar idėja ir alternatyvią edukaciją. Pokalbius seks GIRLISONFIRE performansas bei James Massiah, Juha Van t’ Zelfde, Dodomundo, ITU (Miša Skalskis ir Anni Puolakka) eksperimentiniai DJ setai.

Renginys yra meno ir edukacijos centro Rupert programos dalis. Rupert veikiantis kaip tarpdisciplininis meno centras ir menininkų rezidencija daug dėmesio skiria alternatyviai menininkų, kultūros profesionalų edukacijai bei šiuolaikinio meno sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, vykdo įvairius kultūrinių renginius: parodas, garso meno koncertus, performansų vakarus, filmų peržiūras.

Durys: 20:00

Pradžia: 21:00

Iki 21:00 įėjimas nemokamas. Nuo 21:00 – 7 EUR

Renginį organizuoja: MIlda Januševičiūtė, Kotryna Markevičiūtė, Adomas Narkevičius, Aivaras Micius bendradarbiaudami su Juha Van t’ Zelfde (Progress Bar), Soho naktiniu klubu, Palanga Street Radio ir Všį „Kultūros žibintas“. Rėmėjas – Lietuvos Kultūros Taryba, renginio partneriai – Corner Hotel ir KINZA.

Pokalbių dalyviai:

Juha Van t’ Zelfde yra tyrėjas, programų kuratorius, dirbantis meno, muzikos srityse, tyrinėja šiuolaikinių technologijų įtaką socialinės gerovės kūrimui. Jis reguliariai bendradarbiauja su eksperimentinį meną ir mokslą jungiančiu festivaliu Sonic Acts bei dėsto, kuruoja programas Amsterdamo Sandbergo universitete.

Artūras Tereškinas – rašytojas, kultūros kritikas, sociologas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Yra dėstęs JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius. A. Tereškinas yra išleidęs dvi eilėraščių, erotinį romaną Nesibaigianti vasara: sociologinis romanas apie meilę ir seksą (2017) ir devynias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei septyniasdešimt straipsnių ir esė lyčių, seksualumo, socialinės atskirties, populiariosios kultūros temomis.

The post Progress Bar x RUPERT appeared first on artnews.lt.

Kas turi teisę kalbėti, o kas – teisę būti išgirsti? Šiuos ir kitus su balsu susijusius klausimus – metaforinius, religinius ir politinius – kelia tarptautinio šiuolaikinio meno projekto paroda „SPEAKING VOLUMES! / TUNGEBUNDET”, atidaroma jau šį penktadienį, spalio 12 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56). Kauno menininkų namai parodos eksponavimui pasirinkti neatsitiktinai: šiame modernistiniame pastate turėjo įsikurti Vatikano nunciatūra, t. y. popiežiaus ambasadorius, vadinamasis nuncijus, o „nuncio“ bei anglų k. žodis „enunciate“ turi tą pačią etimologinę šaknį, reiškiančią „aiškiai ištarti žodžius ir jų dalis“.

Vakaro metu vyks diskusija „Menininkas kaip politinis balsas“ (moderuoja menininkė Marija Griniuk) ir parodoje dalyvaujančių menininkių performansai: Rikke Hansen ir Tanja Nellemann performansas „Intertransmedial Green – iš burnos į ausį. Pasveikinimas Henningui Christiansenui (2018)“ bei Marijos Griniuk performansas „Mark-Making. Traces of light / Ženklo palikimas – šviesos pėdsakai“.

„SPEAKING VOLUMES! / TUNGEBUNDET“ dalyvaujantys menininkai pristatomus kūrinius daugiau negu metus vystė specialiai šiam projektui. Šių metų balandžio mėnesį KH7artspace Orhuse, Danijoje, vyko pirmoji projekto dalis, pavadinta WORD OF MOUTH. Kauno menininkų namuose pristatoma antroji – TUNGEBUNDET. Parodoje dalyvauja gausus būrys menininkų iš įvairių šalių: Ditte Lyngkær Pedersen (DK), Rikke Hansen (DK), Catherine Clover (AU/UK), Søren Krag (DK/NO), Marija Griniuk (LT/DK), Mads Mygind ir Lise Haurum (DK), Louise Vind Nielsen (DK/DE) ir Tanja Nellemann (DK). Menininkų pristatomi darbai atspindi platų naudojamų medijų spektrą.

Žodžių ir tekstų naudojimas vaizdo dekonstrukcijai – septintojo ir aštuntojo dešimtmečio idėja. Tačiau kas yra balsas? Savo esė „Le Grain de la Voix“ (1972 m.) prancūzų teoretikas Roland Barthes kalba apie išskirtines balso savybes ir pateikia tokį apibrėžimą: „kol kūnas balse dainuoja, atliepdamas rašančią ranką“. Ta (-s) kuri (-s) kalba, sukuria savąją kalbą. Dažnai kalbama, jog reikia „surasti savo balsą“, tarsi jis judėtų kambaryje, laukdamas, kad kažkas pareikš savo teisę į jį. Religijoje figūruoja dieviškojo balso kūno perėmimo idėja – glosolalija – subjektui kalbant jam nepažįstamomis kalbomis. Balsavimo terminas germanų kalbomis kyla nuo žodžio „balsas“. „SPEAKING VOLUMES! / TUNGEBUNDET“ klausia: kam priklauso balsas?

Paroda veiks iki spalio 26 d., darbo dienomis, 10-18 val. Projektą ir parodą organizuoja ir kuruoja Rikke Hansen (DK) ir Tanja Nellemann (DK)

Partneriai: KH7 Artspace, BiteVilnius AiR, Århus Kommune, Statens Kunstfond, Nordisk Kulturfond, Kauno Menininkų Namai

The post Paroda „SPEAKING VOLUMES! / TUNGEBUNDET“ Kauno menininkų namuose appeared first on artnews.lt.

Spalio 17 d. – lapkričio 25 d. vyks kasmetinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene“.

Toli, kaip svajonė. Ar toli, kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli, kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti, kaip netikėta senatvė. Arti, kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti, kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos.

Kaimynų susvetimėjimas. Ir tapatinimasis su žmonėmis iš tolimų kraštų, tarkim pažiūrėjus filmą apie jų tradicijas, kuriame randame tas pačias šeimos vertybes.

Sąvokos toli ir arti individualiai suvokiamos. Atstumo reliatyvumą gali apspręsti vidinis interesas, asmeninės būsenos, nuotaikos. Kartais tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausia ne. Bet atpažinimo akimirka (smulkmenos ar tapačios problemos) svarus suvokimo veiksnys, o bendrumo POJŪTIS artina.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis KAUNAS MENE. TAIP ARTI, TAIP TOLI.

Dalyvauja:

Hermione Allsopp (UK), Alexandre Astier (FR), Marietta Auras (DE), Eglė Ganda Bogdanienė (LT), Marcelo Brodsky (AR / ES), Diego Caicedo (Ct), Christine Dixie (PAR), Grégoire Fbvre (FR), Kasia Fudakowski (UK), Jonas Gasiūnas (LT), Allard van Hoorn (NL), Francisco Janes (PT), Vytenis Jankūnas (USA / LT), Evaldas Jansas (LT), Židrija Janušaitė (LT), Tamzin Lovell Miller (PAR), Agustí Martínez (Ct), Neringa Naujokaitė (DE / LT), Simonas Nekrošius (LT), Hugo Paquete (PT), Gregor Podnar (DE), Ilona Schneider (Ct), Vaida Tamoševičiūtė (LT), Vasco Trilla (Ct), Vladas Urbanavičius (LT), Laura Zaveckaitė (USA / LT).

Spalio 17 d. (trečiadienis), 17 val. Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56, Kaunas)

– Festivalio programos ir festivalio menininkų pristatymas;

– Galeristės, meno konsultantės iš Pietų Afrikos Tamzin Lovell pranešimas „Vertė (meno pasaulio ekosistemoje)“;

– Laura Lygaitytė pasidalins patirtimi iš savo ne vienerius metus trukusio darbo Taivano galerijoje bei žiniomis apie turtingą Azijos rinką;

Performansų programa:

– Židrija Janušaitė ir Vaida Tamoševičiūtė.

– Agustí Martínez, Ilona Schneider, Vasco Trilla, Diego Caicedo (Ct) improvizuotos muzikos performansas.

Spalio 18 d. (ketvirtadienis)

17 – 18:30 festivalio parodos atidarymo vakaras Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas)

Marcelo Brodsky (AR / ES), „1968: idėjų ugnis“

ir

18:30 – 22 festivalio parodų atidarymo vakaras galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).

Alexandre Astier (FR), „Pėdos, įsišakniję į žemę“

Neringa Naujokaitė (DE / LT), „Art deco”

Vladas Urbanavičius (LT), „Palėpės žaidimai“

Spalio 19 d. (penktadienis)

17 – 19:30 festivalio parodos vakaras M.Žilinsko dailės galerijoje (NMKČDM). Nepriklausomybės a. 12, Kaunas.

Pristatomi menininkai:

Hermione Allsopp (UK). „Gaubti saugotinus“.
Eglė Ganda Bogdanienė (LT). „Antra oda”.
Christine Dixie (PAR). „Būti karaliumi“.
Gregoire Fabvre (FR). „KINO-balopox“.
Kasia Fudakowski (UK). „Žodžių skaičius 04: profesoriaus Sanchez’o kankinimas“.
Jonas Gasiūnas (LT). „Eglės ežeras“.
Allard van Hoorn (NL). „Miesto dainotakis“.
Vytenis Jankūnas (LT / JAV). „Su „J“ į Manheteną – amžinasis keliautojo sindromas uždaru ratu“.
Evaldas Jansas (LT). „Sodų gatvės plaštakės“.
Simonas Nekrošius (LT). „Tėkmė, kuri atsitrenkė į sieną“.
Hugo Paquete (PT). „Miglotas spinduliavimas“.
Laura Zaveckaitė (LT / JAV). „Nykstantys“.
Francisco Janes (PT / LT), Laura Zaveckaitė (LT / JAV). “Be pavadinimo”.

17:30 Eglės Gandos Bogdanienės (LT) performansas „Antra oda“. Performanse dalyvaus: menininkas Robertas Antinis, Lietuvos sveikatos universiteto profesorius neurologas Kęstutis Petrikonis, medicinos moklų daktarė Rita Krikštopaitytė, psichiatrė-psichoterapeutė Nijole Goštautaite Middtun.

18:15 Hugo Paquet (PT) garso performansas „Miglotas spinduliavimas“.

Programos atnaujinimų ieškoti internete:

www.menoparkas.lt/47488/festivalis-kaunas-mene/kaunas-mene-viii-2018.html

The post Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „KAUNAS MENE. TAIP ARTI, TAIP TOLI“ appeared first on artnews.lt.

Ar geram menui gimti visada reikalinga trauma? Kokią įtaką vaikystėje patirtos traumos daro mūsų gyvenimui? Kaip traumos veikia mūsų kultūrą? Kodėl nenorime pastebėti dramblio dydžio traumos mūsų visuomenėje? Apie tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

Menas gali kilti iš traumos ir gali pats būti jos priežastimi. „Menas iš esmės traumuoja žmones. Menas ir kultūra traumuoja juos ta prasme, kad jie nebegali gyventi normaliai – jų kasdienybė tampa nykuma. Žmonėms pateikiami kažkokie idealai, nuo kurių jų kasdienybė pasidaro dar nykesnė: man atrodo, kad tai yra didelė problema“, – svarsto meno aktyvistas, pedagogas Redas Diržys.

Aktorius Giedrius Savickas pasakoja, kad trauma jam atrodo buvimas menininku – todėl, kad tokį kelią pasirinkę žmonės nuolat turi stengtis visiems patikti. „Salėje sėdi septyni šimtai žmonių ir tu turi jiems patikti – toks tavo tikslas. Aš neturiu tikslų perduoti žinutę, kad pasaulis pasidarytų geresnis, nenoriu kiekvieną žmogų priversti susimąstyti, kad jis kažką ne taip daro. Visi mes, menininkai, kurie piešiame, vaidiname, dar kažką darome dėl to, kad turime patikti – o tai yra didžiulė trauma“, – teigia jis.

Psichoterapeutas Rimantas Kočiūnas pripažįsta, kad menas, literatūra, poezija dažniausiai negimsta iš sotaus ir gero gyvenimo. „Greičiau tame yra kažkokios kančios, gilesnių išgyvenimų. Man sunku pasakyti, kad tai būtinai susiję su kažkokiomis traumomis, bet, sakyčiau, su kažkokia kitokia vidine psichikos struktūra. Galbūt galime kalbėti apie didesnį jautrumą, didesnį pagavumą įvairiems įspūdžiams. Nejautrus, nepagavus žmogus vargu ar galėtų kurti meną kokiu nors pavidalu“, – pastebi jis.

Vienokios ar kitokios traumos pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, bet ar galime jomis aiškinti tolesnes savo sėkmes ar nesėkmes? „Lengva paaiškinti daugybę dalykų, kurie tau ar man atsitiko, nes kažkas traumavo – sovietai, tėvai, kolegos, darbdaviai, studentai, bet kas. Tačiau nors taip aiškinti iš principo labai lengva iš esmės viską, kita vertus, ar iš tikrųjų tai nors ką paaiškina?“, – kelia klausimą filosofė Nida Vasiliauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, feministė Margarita Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad traumų priežastimi gali būti ir kultūrinis seksizmas. „Tai iš esmės yra toks reiškinys, su kuriuo mes visi užaugome: kalbu tiek apie vyrus, tiek apie moteris“, – aiškina ji, apgailestaudama, kad mūsų visuomenėje dažnai dar bijoma apie tai kalbėti.

Laidoje taip pat dalyvauja osteopatas Almantas Viruišis, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė, režisierius Algimantas Maceina, žiniasklaidos ir interneto psichologas, Vilniaus universiteto dėstytojas Antanas Kairys.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį, 16.00 per LRT Plius. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

The post „Kultmisijos“: ar geras menas visada kyla iš traumos? appeared first on artnews.lt.

Spalio 12-15 dienomis galerija „Meno parkas“ dalyvauja tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ArtVerona 2018, kur pristato Sonatos Riepšaitės, Rosandos Sorakaitės, Remigijaus Treigio ir Tomo Vosyliaus kūrinius. Ekspozicija atskleidžia ramų šiaurietišką žvilgsnį su žiupsneliu humoro ir saviironijos. Galerijos „Meno parkas“ stendas yra specialiojoje mugės sekcijoje skirtoje pristatyti Lietuvos menui ‘FOCUS ON – LITUANIA’, kuruotoje Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julijos Reklaitės.

Ekspozicijoje pristatomos dvi stiprios nuoširdžios ir subtilios jaunosios tapytojos skirtinga kryptymi vystančios šią mediją.

Sonata Riepšaitė (g. 1993) studijavusi Hagos Karališkoje menų akademijoje (Olandija), savo tapybą papildo stipriu ir mistišku piešiniu anglimi. Spalvų naudodama saikingai, atsisakydama perteklinių detalių savo paveiksluose kuria tylos aplinkoje ir jausmuose įspūdį.

Tuo tarpu Rosanda Sorakaitė (g. 1988) yra jau žinoma kūrėja: 2016-aisiais apdovanota ‘Jaunojo tapytojo prizu’, jos solo ekspozicijos jau buvo surengtos solo pasirodymais: Niujorke, Londone, kūryba pristatyta grupinėje ekspozicijoje Bazelyje. Jos tyrimo objektas – kasdienybės estetika, tylos akimirka gyvenime. Ji vaizduoja tuščius interjerus, atvaizdus, kur vienas pagrindinių veikiančiųjų yra šviesa.

Tuo jos kūryba siejasi su Remigijaus Treigio (g. 1961) fotografijomis – sapniški atvaizdai, rodos, apleistų miestų, laukų, peizažų, kuriuose kartais išnyra žmonių bei gyvūnų siluetai. Jie tiesiog nutinka Remigijui bestebint aplinką pro fotokamerą.

Paskutinis autorius – Tomas Vosylius (g. 1977) – ‘auksinių rankų’ skulptorius, puikiai įvaldęs senovines technologijas. Priešingai nei kiti čia pristatomi autoriai, jis renkasi žmogaus figūrą, jos dalis arba objektus artimai susijusius su žmogaus buitimi ir būtimi (tikrą namų erdvę, sūpynes, įrankius). Jo kūriniai kelia klausimą apie vidinę būseną, susvetimėjimą, ‘lukštą’. Apie tai, kas lieka nematoma, viduje. Ypač kruopščiai išpildytos skulptūrų formos kupinos humoro jausmo ir net kandumo žmogiškoms silpnybėms, vizualizuoja žmonių ribotumą ir baimes.
Galerijos „Meno parkas“ ekspozicijoje bus galima justi lengvą sielos melancholiją – jauseną dabartybėje atsirandančią šiame greit besikeičiame pasaulyje mėginant neprarasti ryšio su savo esme, bet kartu nenustojant žvelgti pirmyn.

Mugės data:

Spalio12-15d.
Mugės vieta: Veronafiere, Viale del Lavoro 8, 37135, Verona, Italija.

Daugiau informacijos:

www.artverona.it/en/sections/
www.artsy.net/show/meno-parkas-meno-parkas-at-artverona-2018

The post Galerija „Meno parkas“ tarptautinėje meno mugėje ArtVerona appeared first on artnews.lt.

Spalio 23 d., antradienį, 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I a. Vilniuss) atidaroma Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus paroda „Šaltakraujis“.

Šaltakraujis

Žemas riaumojimas drumsčia tylą. Monstras išnyra pro vartus, vanduo varva nuo jo žvilgančio kūno. Keletas įlenkimų ir įbrėžimų išliko, bet priekinis stiklas naujas. Forma daili lyg lašas ir variklis veikia gerai.

Jeigu gali perskaityti šitą tekstą, aš tuoj spausiu stabdžius. ~automobilio lipdukas~

Tomas ir Viltė kartu dirba nuo 2014-ųjų. Menininkai savo kūryboje žvelgia į socialinių ir ekonominių struktūrų paveiktą gamtą. Šiais metais jie savo kūrybą pristatė 6-ojoje Maskvos jaunųjų menininkų bienalėje, solo parodoje Studio17†, Stavangeryje, Norvegijoje, grupinėse parodose Manege, Maskvoje, Rusijoje ir Kunsthalle†Wien†, Vienoje, Austrijoje.

Paroda veiks iki lapkričio 23 d.

Parodos lankymas:
IV-V 16-19 val.
VI 14-16 val.
Arba susitarus +37065654249

„Editorial“ programą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

The post Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus paroda „Šaltakraujis“ projektų erdvėje „Editorial appeared first on artnews.lt.

Galerija „101“ džiaugiasi galimybe pristatyti The Foley Artist’s Folly, garso meno renginių programą, tyrinėjančią komedijos naudojimo būdus kuriant ir perpasakojant istoriją.

Performansai atliekami:

Spalio 11 – Mariaus Juknevičiaus
Spalio 23 – Lauryno Rėčkaus ir Dovilės Stalioraitytės
Spalio 29 – Arūno Perioko ir Igno Andriuškevičiaus
bei rašytas kūrinys: Rachel Kauder-Nalebuff

Organizuota ir kuruota: EllenTracy ir Margarita Žigutytė.

Programą galite sekti – http://www.rugsejo.net/

The Foley Artist’s Folly, atsižvelgiant į pastaruosius bandymus pasakoti istoriją ir pasakoti ją kitaip, kelia klausimus kaip taisyklės ir nuostatai, kurie nusprendžia kas yra „tinkama“, gali būti apeinami. Performatyvių įvykių metu garsas ir komedija taps bendrakeleiviais, tam, kad pasiūlytų kitokį požiūrio tašką, sudrumstų praeities vandenis bei sukurtu naujus istorijos pasakojimo pavidalus mūsų laikams. Suremdami petis į petį šie du individualiai funkcionuojantys segmentai kvestionuos, kas nutinka, kai istorija nėra pasakojama, o įgarsinama? Ir kada šie atgarsiai pradeda skambėti kaip pokštai?

Šį mėnesį leidžiame garso bangoms nagrinėti istoriją skirtingais pjūviais, vengiant jos atpasakojimo transformuoto į žodžius ir kalbą, kurie kurdami praeities naratyvą yra pasmerkti kartoti nuspėjamus motyvus. Garsas išsilaisvina iš ribojančių asociacijų su dabartimi bei šiuolaikybe ir yra atrandamas kitoje plotmėje – savo kompetencija būti istorišku. Išsilaisvinęs iš pareigos reprezentuoti „istorinę tiesą“, garsas tampa nederamu kvatojimu iš auditorijos, kurioje vyksta istorinis pamokslas, galinės eilės. Arba epiniu kūriniu skaitomu juokelio ritmu. The Foley Artist’s Folly žaidžia su komedijos galimybėmis daryti įtaką garsui taip ieškodamas kaip egzistuodami kartu šie manipuliacijos būdai gali iškraipyti, pažeisti ar atnaujinti linijinę, naratyvu grįstą visumą, kurią mes esame įpratę priimti kaip neginčijamą tiesą.

Kartu su pastangomis destabilizuoti istoriją, The Foley Artist’s Folly siekia trikdyti garse egzistuojančias hierarchijas todėl programoje atsiranda įvairių meninių praktikų. Veiklos spektras neišsitenka paprastame „garso meno“ siluete – DJ‘ai, muzikantai, ritmų kūrėjai ir dramaturgai pristatomi paraleliai su tradiciniu garso menu ir visi šie amatai yra suvokiami unikaliai, atsižvelgiant į jų kompetenciją pasitelkti garsą kaip kritinę priemonę.

The post Garso meno performansų programa The Foley Artist‘s Folly galerijos „101“ Kaune appeared first on artnews.lt.

Šiemet dėl pagrindinio „Jaunojo tapytojo prizo“ konkuravo 72 Lietuvos, Latvijos ir Estijos iki 30 metų menininkai, iš kurių darbų tarptautinė komisija atrinko 15 finalininkų: Arnolds Andersons / LV; Kęstutis Juršėnas / LT; Liisa Kruusmägi / EE; Linda Lagzdina / LV; Sandra Strele / LV; Laura Igovena / LV; Monika Radžiūnaitė / LT; Monika Plentauskaitė / LT; Justine Seile / LV; Jurgis Tarabilda / LT; Ieva Juršėnaitė / LT; Eglė Norkutė / LT; Solveig Lill / EE; Gabrielė Vingraitė / LT; Aira Urbonavičiutė / LT. Šių menininkų tapybos kūriniai bus pristatyti baigiamajame renginyje lapkričio 9 dieną Vilniuje, galerijoje TSEKH (Vytenio g. 6). Renginio metu bus paskelbtas pagrindinio prizo laimėtojas.

Jaunųjų tapytojų darbus šiemet vertins šiuolaikinio meno profesionalai iš viso pasaulio – Francesca Ferrarini, nepriklausoma meno konsultantė iš Italijos, daugelio meno kūrinių kolekcijų, tarp jų ir „Lewben Art Foundation“, kuratorė; Bruno Leitão, menotyrininkas iš Portugalijos, nepriklausomas meno konsultantas, kuratorius ir meno rezidencijų centro „Hangar“ meno vadovas; Kaido Ole, vienas žymiausių Estijos tapytojų; Līna  Birzaka-Priekule, meno istorikė, Latvijos nacionalinio muziejaus kuratorė bei „VV Foundation“ meno vadovė; Neringa Bumblienė, Lietuvos šiuolaikinio meno centro parodų kuratorė, kuravusi Baltijos meno trienales; Žygimantas Augustinas, lietuvių menininkas, Londono nacionalinės portretų galerijos organizuojamame prestižiniame portreto konkurse „BP Portrait Award“ pelnęs antrąją vietą.

Specialųjį piniginį prizą šiemet skirs kūrybinė agentūra „Autoriai“, glaudžiai bendradarbiaujanti su Baltijos jūros regiono menininkais. Šio prizo laimėtoją rinks specialiai suformuota tarpdisciplininė žiuri, kurią sudarys kompozitorė ir garso menininkė Lina Lapelytė, menotyrininkė ir NDG kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, mokslininkas-menininkas Julijonas Urbonas ir „Autoriai“ meno vadovas Nerijus Keblys.

Šiais metais jauniesiems projekto kūrėjams papildomą prizą numatė ir galerija „The Rooster“, kuri dirba išskirtinai su pradedančiaisias ir jaunaisiais kūrėjais. Galerija įsteigė paskatinamąją piniginę premiją vienam iš projekto finalininkų.

X YPP Prizai:

Pagrindinis prizas: 2.000€ + 1500 eur vertės dviejų mėnesių trukmės rezidencija meno tyrimų centre HANGAR, Lisabonoje, Portugalijoje + solo paroda Pamėnkalnio galerijoje

Papildomas autoriai prizas: 1000 eur

Paskatinamasis The Rooster Gallery prizas: 500 eur

Data: lapkričio 9
Kas: X Young Painter Prize Awards
Kur: Tsekh Gallery Vilnius
Pradžia: 19:00

X YPP Apdovanojimų draugai:

Performance: X YPP: Inga Galinytė. Performance “8 hours a day”

Music: Kabloonak

Lydinčios parodos:

X YPP: Alexei Gordin | Artists, galleries and abandoned spaces | Menininkai, galerijos ir apleistos erdvės | YPP 2017 metų laimėtojo personalinė paroda | 2018.10.24 – 2018.11.13 | Pamėnkalnio galerija, Pamėnkalnio 1, Vilnius

X YPP: Vilmantas Marcinkevičius. Cross The Line | Peržengti ribą | YPP projekto iniciatoriaus personalinė paroda | 2018.11.08 – 2018.12.01 | VDA Titanikas, Maironio g. 3, Vilnius.

YPP: Collection | Kolekcija | 2018.11.08 – 2018.12.01 | VDA Titanikas, Maironio g. 3, Vilnius.

Arnold Anderson (LV)

Eglė Norkutė (LT)

Gabrielė Vingraitė (LT)

Ieva Juršėnaitė (LT)

Jurgis Tarabilda (LT)

Justine Seile (LV)

Kęstutis Juršėnas (LT)

Laura Igovena (LV)

Liisa Kruusmägi (EE)

Linda Lagzdina (LV)

Monika Plentauskaitė (LT)

Monika Radžiūnaitė (LT)

Sandra Strele (LV)

Solveig Lill (EE)

Iliustracija viršuje: Aira Urbonavičiūtė (LT)

The post Jaunojo tapytojo prizas kviečia švęsti dešimtmetį kartu appeared first on artnews.lt.

Spalio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ atidaroma Eglės Ulčickaitės paroda „Paralelinė kartoteka“.

Kartą vaikystėje, besikapstydama smėliadėžėje, radau mažytį fosforinį elnią aplaužytom kojom ir ragais. Pamenu, labai jo pagailo – kad lig tol turėjo tūnoti žemėje.  Nors tiesą sakant, vargu, ar galiu tiksliai įvardinti, ką tuomet jaučiau. Jausenos pranyksta. Lieka tik daiktai, kurie primena apie jų patirtį. Galų gale – tik tų daiktų simbolinė reikšmė. Kita vertus, galbūt toje reikšmėje glūdinti patirtis būtent ir reiškia, jog jausena išlieka. Nors sugrįžta vis kitokia – pas vis kintantį mane.

Parodoje pristatau meno doktorantūros studijų metu (2014-2018 m.) kurtą projektą „Paralelinė kartoteka”. Juo apmąstau laik(inum)o patirtis ir atmintį. Stebėdama ir mąstydama kasdienę aplinką tapyba bei žodžiais, siekiu suvokti, iš ko kyla lygiagrečių laikų išgyvenimo būsena.

Nežinau, kas yra laikas. Tačiau kasdienės kūno kaip biologinio ir psichologinio būvio patirtys byloja, jog laikas susijęs su judėjimu. Ne tiek trukme, ne kaita pačiomis savaime, kiek su daiktišku ar žmogišku pokyčiu. O sakydama pokyčiu – ne kismu, noriu pabrėžti, kad omeny turiu tą laiko savybę, jog jis dažnai aptinkamas šiek tiek pavėluotai.

Tapybinėje plotmėje mane domina medžiaginė aplinka: daiktai, interjerai, peizažo elementai – vietos, kurias aplink save tveria, perdirba ir palieka žmogus. Daugiausiai dėmesio skiriu nykstančiai, utilitarinę reikšmę prarandančiai aplinkos daliai. Laiką tapyba bandau užčiuopti per tebeesantį, bet kitaip funkcionuojantį daiktą, jo reikšmės skirtumą.

Galbūt laiko nėra. Bet žmogus išmoko jį skaičiuoti. Jo erdvei – ir vidinei, ir aplink save kuriamai reikalinga laikinė dimensija. Kad galėtų įvardinti besikeičiančias savo būties koordinates. Kad įvardintų atsirandantį-nykstantį save. Nes laikas, virsdamas atmintimi, sudaro tai, kuo kasdien tampame. Tačiau tuo pačiu ir tai, kuo kasdien nustojame būti. Atmintis išsaugo tik mažą dalį nugyvento laiko. Bet praeitis pasiveja. Net jei ji – ne tavo.

Paveikslus traktuoju kaip laiko talpyklas – tapyboje būtąjį laiką gaudau dabartyje. Susitelkiu į esamojo laiko žymes, su kuriomis nesu susieta bendros patirties, kliaujuosi čia-dabar potyriu, o tapydama kuriu vaizdines nuorodas – esamojo laikviečio faktus.

Tapybą laikau terpe, kurioje tai, kas nesava perdirbama į sava. Kūrybos metodą įvardiju kaip savinimąsi. Tapydama tarsi skolinuosi laiką iš asmeninės atminties archyvui nepriklausančių daiktų. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką. Mat, gali būti, kad, ko neprisimenu – tai ne mano. Bet tai nebūtinai reiškia, jog tai – ne aš.

Vystydama šį projektą nekart ėjau ieškoti laiko. Bet veik visada grįždavau nešina tik radiniais drabužių ir atminties kišenėse.

Ieškodama laiko, jo taip ir neradau. Tik nuolatinį nesutapimą.

Galbūt tasai kartotinis tiesos atradimas-praradimas ir yra laiko virsmas.

Galbūt atmintis tėra įminto pėdsako būsena.

Tapyti vaizdai nepasiduoda uždaromi tikėjimu grįstose žodžių paralelėse, lieka abejonės aibėje. Ją palieku atvirą žiūrovo tikėjimui.

Eglė Ulčickaitė

Spalio 26 d., 14.00 val., VDA  parodų salių „Titanikas” II a. (Maironio g. 3, 01124-Vilnius) dailės krypties meno doktorantė Eglė Ulčickaitė gins meno projektą tema „Paralelinė kartoteka” Dailė W100 (P01)

Paroda veiks iki lapkričio 3 d.

The post Eglės Ulčickaitės paroda „Paralelinė kartoteka“ VDA „Titanike“ appeared first on artnews.lt.

Vilniaus dailės akademijos padalinys Nidos meno kolonija kviečia teikti paraiškas Kolonijos generalinio ir meno direktoriaus pareigoms (vienas visas etatas) eiti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Kadencijos trukmė 3 + 3 metai.

Paraiškų laukiama iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Nidos meno kolonija

Neringoje įkurta Nidos meno kolonija (toliau – Kolonija, NMK) vykdo tarptautinę menininkų rezidencijų programą, Nidos doktorantų mokyklą ir kitus šiuolaikinio meno, edukacijos bei meninio tyrimo projektus. NMK siekia kūrybiškai susieti meninę ir mokslinę praktiką, akademiškumą ir neakademiškumą, darbą ir poilsį. Kolonijos veikla apima parodas, konferencijas ir kūrybines dirbtuves, spausdintinius bei skaitmeninius leidinius.

 NMK yra Vilniaus dailės akademijos (VDA), valstybinės aukštosios mokyklos, turinčios fakultetus Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose, padalinys. VDA mokosi apie 2000 studentų, siekiančių vizualiųjų ir taikomųjų menų, dizaino, architektūros ir meno istorijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnių.

 NMK atidaryta 2011 m. Puikiai įrengtas pastatas (2500 kv. m) veikia visus metus, per kuriuos joje gyvena ir dirba apie 50 rezidentų bei apie 700 kitų svečių. Kolonijoje vyksta tiek NMK, tiek kitų institucijų organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, susitikimai, parodos, seminarai, repeticijos, menininkų prisistatymai ir filmų peržiūros.

 Direktoriaus pareigos

NMK ieško naujo direktoriaus, turinčio solidžios šiuolaikinio meno kuravimo patirties, svarios patirties vadovaujant kultūros institucijai, taip pat platų tarptautinį profesionalų tinklą, atitinkantį NMK veiklos sritis.

 Direktorius turi turėti patikimą tolesnės NMK, kaip pirmaujančio rezidencijų centro Baltijos ir Šiaurės šalyse bei sudėtinės meno universiteto dalies, raidos viziją.

Direktorius bus atsakingas už NMK valdymą, NMK programos formavimą bei įgyvendinimą. Jis turės vystyti menines ir edukacines NMK veiklas bei stiprinti NMK poziciją šiuolaikinio meno pasaulyje, bendradarbiauti su meno ir edukacijos profesionalais bei plačiąja auditorija, rūpintis strategine NMK plėtra.

Direktorius vadovaus NMK kasdienei veiklai, įskaitant personalo vadybą, finansų valdymą ir sklandų bendradarbiavimą su Vilniaus dailės akademija. Naujasis direktorius galės pasisamdyti pavaduotoją, kuri(-s) padės tvarkyti einamuosius reikalus.

Siūlomas mėnesinis atlyginimas yra 1900 Eur (neatskaičiavus mokesčių). Su naujuoju direktoriumi bus pasirašoma trejų metų terminuota darbo sutartis su galimybe ją vieną kartą pratęsti dar trejiems metams. Direktorius turės gyventi Nidoje ir (arba) Vilniuje.

 Tinkamas kandidatas turėtų:

• turėti viziją, įgūdžių bei profesinės patirties, padėsiančios kurti bei įgyvendinti aukšto lygio menines ir edukacines programas;
• turėti vadovavimo patirties šiuolaikinio meno ir (arba) meno edukacijos srityse, būti atviras eksperimentams, bet ir nepamiršti siekiamo rezultato, būti nusiteikęs tapti atsidavusiu šios ambicingos institucijos vadovu (vadovavimo kitai rezidencijų programai patirtis būtų privalumas);
• domėtis naujovėmis bei būti pasiryžęs imtis iššūkių, ieškoti naujų NMK plėtros galimybių tokiose srityse kaip naujų meno produktų kūrimas, praktika grįsti tyrimai, tarpdisciplininis dialogas, formali ir neformali meno edukacija bei auditorijos plėtra;
• sugebėti ir norėti plėsti NMK partnerių tinklą bei siekti bendradarbiavimo tiek su Lietuvos, tiek su užsienio išoriniais ekspertais;
• sugebėti išlaikyti institucijos finansinį stabilumą, generuoti papildomas pajamas iš esamos infrastruktūros ir užtikrinti NMK projektų finansavimą iš Lietuvos ir užsienio fondų;
• būti geras ir patyręs komunikatorius, puikiai rašyti ir kalbėti anglų kalba.

Paraiškų teikimas ir atranka

 Laukiame reikalavimus atitinkančių kandidatų, nepriklausomai nuo jų pilietybės,  paraiškų. Atranka vyks vadovaujantis viešojo konkurso reikalavimais. Direktorių renka NMK Taryba, tvirtina VDA rektorius.

Paraiškų pateikimo terminas: 2018 m. gruodžio 1 d.

 Paraiškos dokumentai:

• Gyvenimo aprašymas
• Motyvacinis laiškas
• Dvi rekomendacijos

Paraiškos dokumentus prašome siųsti adresu info@nidacolony.lt

Dėl informacijos paketo kandidatams (anglų kalba) prašome kreiptis į NMK administratorę Juliją Navarskaitę el. paštu info@nidacolony.lt.

Penki pirmąjį atrankos turą praėję kandidatai bus paskelbti 2018 m. gruodžio 18 d. Jie turės pristatyti trejų metų NMK veiklos plano pasiūlymus. Pokalbiai su atrinktais kandidatais vyks Vilniuje 2019 m. sausio mėnesio antroje pusėje.

Direktorius pareigas pradės eiti 2019 m. rugsėjo 1 d.

Dėl papildomos informacijos prašome susisiekti su NMK tarybos nariais Andersu Kreugeriu, anders.kreuger@gmail.com, tel. +32 475391361, arba Julijonu Urbonu, julijonas.urbonas@vda.lt, tel. +370 61945384.

Trumpai

 Pareigos: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos direktorius

 Darbo užmokestis: 1900 Eur (neatskaičiavus mokesčių)

 Kadencija: trejų metu sutartis su galimybe pratęsti sutartį dar trejiems metams

 Vieta: Nida ir Vilnius

Iliustracijoje: Skrydis virš VDA Nidos meno kolonijos 8-ojo „Inter-formato“ simpoziumo metu. Kadras iš Zanes Cerpinos video, 2018

The post VDA Nidos meno kolonija ieško direktoriaus appeared first on artnews.lt.

Spalio 25 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) vyks  šiuolaikinio meno festivalio VIRUS’23 atidarymo šventė.

Spalio 25 d. (ketvirtadienis)
VIRUS ATIDARYMAS 17.00 val.
Grupės „Non Grata” (Estija) performansas „Diverse Universe”.
http://www.nongrata.ee
Rasos Jansonės (Latvija) paroda „Apglėbsiu ir sušildysiu”.
http://www.rasajansone.com
Dueto HARTMANNMUELLER (Vokietija) performansas „in danger”.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
https://www.hartmannmueller.de
Garsinė atidarymo scenografija – OBCDN
VIRUS MUZIKA IR POEZIJA 19 val.
„O sole mio! – improvizacija Šiauliams”. Rolandas Rastauskas (tekstai, balsas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Tomas Kutavičius (klavišiniai), Juozas Milašius (gitara) ir Aurelija Maknytė (vj makaura).
(Koncertų salė „Saulė”, Tilžės g. 140)
Atidarymo proga renginiai nemokami

Lapkričio 7 d. (trečiadienis)
VIRUS ŠOKIS 18.30 val.
Kauno „Auros” šokio teatro spektakliai „Norėčiau būti paparčio žiedu” Bea Debrabant (Prancūzija)
http://aura.lt/2018/03/29/noreciau-but-paparcio-ziedu/
ir „Sprendimas, II d.” B.Letukaitė/G.Koster (Lietuva/Nyderlandai).
http://aura.lt/2018/01/26/sprendimas/
(Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155)
Bilieto kaina 7 Eur, 5 Eur

Lapkričio 8 d. (ketvirtadienis)
VIRUS DŽIAZAS 18.30 val.
Grupių „Timid Kooky”
ir „Sheep Got Waxed” koncertas.
https://sheepgotwaxed.bandcamp.com/
(Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155)
Bilieto kaina 7 Eur, 5 Eur

Lapkričio 14 d. (trečiadienis)
VIRUS ŠOKIS 18 val.
Šeiko šokio teatras ir Nacionalinis Kano miesto šokio centras Normandijoje.
“Pareiškiu – Brandir”. Premjera 2018
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Renginys nemokamas

Lapkričio 16 d. (penktadienis)
VIRUS MENAS 17 val.
Andrus Joonas (Estija) parodos „Mindsurfer vol.5″ atidarymas ir performansas.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Renginys nemokamas

Lapkričio 22 d. (ketvirtadienis)
VIRUS MADOS VITRINA 17 val.
Agnė Biskytė. “Epizodas iš mados pasakos “Eglė – žalčių karalienė”.
Mantas Bartkus. Kūrybiniam ženklui #F6. Kolekcija – „Gaidys”. Preliudija.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Renginys nemokamas

Lapkričio 24 d. (šeštadienis)
VIRUS MADA 19 val.
Tarptautinis avangardinės mados šou VIRUS’23
(Šiaulių lengvosios atletikos maniežas. S. Daukanto g. 25)
Bilieto kaina 7 Eur, 5 Eur

Rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, Latvijos valstybinis kultūros kapitalo fondas, Latvijos fotografijos muziejus.
Informaciniai rėmėjai: LRT Plius, savaitraštis „Etaplius”, naujienų portalas „Etaplius”, dienraštis „Šiaulių kraštas, dienraštis „Šiaulių naujienos”.
Partneriai: Šiaulių lengvosios atletikos maniežas, Šiaulių kultūros centras, Koncertų salė „Saulė”, wãpsva LT dizaino namai”, „BIS A BIS”, kavinė “Arkos”, UAB „Balheidas”, Šiaulių dramos teatras, Šiaulių valstybinė kolegija.
Organizatorius: Šiaulių dailės galerija.

Plačiau apie festivalio atidarymo dalyvius

NON GRATA – ENERGIJOS CUNAMIS

Kas labiausiai tinka šiuolaikinio meno festivalio VIRUS’23 atidarymui? Žinoma, nenuilstantys provokatoriai iš Estijos ─ tarptautinė menininkų grupė NON GRATA. Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.00 val. festivalio atidarymo metu susitiksime su šiais menininkais.
Su skandalingais performansais NON GRATA nuolat keliauja po visą pasaulį ─ Aziją, Ameriką, Europą. Iš jų galima tikėtis visko ─ sprogdinanti jų performansų energija, pasirodymai, persmelkti lengvo žaismingumo ir erotiškumo yra drąsi ir provokatyvi mūsų visuomenės vaizdinių kritika. Todėl jiems abejingų nelieka. Grupės meniniai ritualai įtraukia, užburia, atveria kitokį matymą arba supykdo, atstumia ir sukelia pasibjaurėjimą. Pasak grupės lyderio Alo Paldroko, absoliuti dauguma NON GRATA pasirodymų yra interaktyvūs ir atviri intervencijai. Įvairiose situacijose iš publikos galima laukti daug ko ─ trikdančių komentarų ar tiesioginės fizinės jėgos. Tokiame chaose sunku atskirti atlikėją nuo žiūrovo – kiekvienas fiziškai ar bent energetiškai tampa renginio dalyviu. Vienas svarbiausių performanso meno iššūkių – gebėti kontroliuoti atlikimo procesą, būti pasiruošusiam improvizuoti ir valdyti vyksmą nenuspėjamose situacijose.
NON GRATA manifestuoja kūrybos laisvę, fiziškai susiedama pasaulinius kūrybos tinklus. Pagrindinis grupės braižas yra narių anonimiškumas, vietinio meno konteksto ignoravimas, o grupės vardas nuolat lydimas įvairiausių gandų ir apkalbų. Grupės meno pasaulis prasideda ten, kur daugeliui jis baigiasi. Šių egzotiškų pranašų estetiniai ir provokuojantys iššūkiai suskamba tokiose vietose, kur įprastas meno pasaulis neveikia.
Šie performanso meistrai tikri, kad jų ritualus patyrę Šiuolaikinio meno festivalio VIRUS’23 žiūrovai taps ištikimais jų suokalbininkais.

http://www.nongrata.ee/

IMPROVIZACIJA ATIDARYMUI

Spalio 25 d., ketvirtadienį, 19.00 val., koncertinėje įstaigoje “Saulė”

„Viruso” festivalio senbuvis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas, dramaturgas ir rašytojas, išskirtinė scenos žvaigždė Rolandas Rastauskas sugrįžta su spalvinga komanda į Šiaulius ir „Viruso” festivalio atidarymui skiria poezijos, vaizdo ir muzikos reginį „O sole mio! – improvizacija Šiauliams”.
Rolando suburtoje komandoje ─ maištingasis Lietuvos džiazmenas Juozas Milašius, kuris savo muzikoje išbandė ir totalųjį free, ir triukšmo galimybes, ir alternatyvius garso išgavimo būdus, provokuodamas pačias prieštaringiausias reakcijas.
Rolandas Rastauskas ir avangardinio džiazo žvaigždė, unikalus perkusininkas Arkadijus Gotesmanas yra daugelio meninių sumanymų bendraautoriai, todėl jie vėl kartu. Žinomas kompozitorius ir džiazo muzikantas, pianistas Tomas Kutavičius šiam projektui suteiks dar daugiau įvairovės ir kompozitoriaus „režisūros” spalvų.
Garsus ir poeziją didžiulio ekrano vaizdais sintezuos originali medijų menininkė Aurelija Maknytė http://maknyte.com/. Jos kuriamų vaizdų subtilumas pavergiantis, todėl Rolandas labai dažnai kviečia Aureliją į savo projektus. Tai bus muzikos ir garsų, vaidybos ir vaizdų griūtis, įtaigi meno rūšių samplaika, kuriai prasmingą kryptį suteiks nepakartojamas Rolando Rastausko balso tembras.
Šiame renginyje šiauliečiai turės retą progą išgyventi savo tapatumo virsmus, juk Rolando projektas skirtas jo gimtinei – Šiauliams. Tai šio festivalio atidarymui skirtas vienkartinis renginys, todėl jis nemokamas. Privalai būti ─ kitos progos nebus.

APGLĖBSIU IR SUŠILDYSIU: Rasos Jansonės (Latvija) personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje atidarys ir Šiuolaikinio meno festivalį VIRUS’23.

2018 m. spalio 25 d., 17 val. Šiaulių dailės galerijoje įvyks Latvijos menininkės Rasos Jansonės parodos „Apglėbsiu ir sušildysiu” atidarymas. Ši paroda rengiama tarptautinio šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’23” proga, ir bus atvira publikai iki 2018 m. lapkričio 10 d.
Latvijoje Rasa Jansonė yra žinoma kaip emocijų prisotintų bei psichologiškai turtingų instaliacijų tapytoja ir autorė. Taip pat ji yra „Rygos laikas” žurnalo redaktorė ir 2018 metais išbandė savo jėgas naujame amplua: Latvijos Fotografijos Muziejuje kartu su filosofe Jana Kukaine sukūrė parodą „Vilna ir šilkas. Naujoji Erotika”. Rasos Jansonės personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje bus pirmoji autorės paroda Lietuvoje, tai taip pat bus ir festivalio “Virus’23” atidarymas.
Dviejuose Šiaulių dailės galerijos aukštuose, apimančiuose 400 kvadratinių metrų erdvę, Rasa Jansonė eksponuos naujausius savo darbus. Verta paminėti, jog dalis darbų buvo sukurti būtent šiai parodai. „Apglėbsiu ir sušildysiu” – tai humaniško veiksmo pažadas, reikšminga veikla, intencija rūpintis, padėti, pagerinti. Vis dėlto atidesnis žmonių, kurie atlieka šiuos veiksmus, stebėjimas, keliant klausimus kodėl ir kam jie tai daro, atskleidžia santykių daugialypiškumą ir priveda prie išvados, jog rūpestis, pagalba, gėris ne visada slypi už veiksmų motyvacijos bei rezultato. Taigi kaip iš tiesų vystosi žmonių santykiai? Kokia dalis veiksmų yra tikrai mūsų pasirinkimas? Kokio laipsnio poveikį turi išorinės sąlygos ir aplinkybės? Kokią įtaką daro iš tėvų bei senelių paveldėti elgsenos kodai ir kokią kainą turi išsilaisvinimas nuo jų?
Pirmasis parodų salės aukštas dedikuotas Rasos Jansonės instaliacijoms. Viena iš jų dalijasi parodos pavadinimu: „Apglėbsiu ir sušildysiu” sudaryta iš keleto tuzinų vaflių keptuvių, atvertų ir plokščiai išdėstytų. Nors iš dalies jos primena liemenėles, moteriško erotiškumo įspūdį ar motinos žindančią krūtį, tai tik akimirkos blyksnis – metalinė medžiaga ir tai, kad šios ketaus keptuvės gali būti įkaitintos iki 200 laipsnių Celsijaus, mintis nukreipia į gerai žinomą „geležinės mergelės” kankinimą. Maisto gamyba – tai gyvenimą palaikantis veiksmas, bet nemažėjanti ir niekad nesibaigianti jo reikiamybė suvaržo ir kankina. Viso to centre Mergelė Marija, Dievo motina. Jos krūtis maitina Dievo Sūnų – šis pasiekimas iškelia ją aukščiau visų moterų, tačiau vyriškojoje hierarchijoje ji vis tiek lieka tik instrumentu – indu, sklidinu dėl Dievo Sūnaus. Instaliacija „Ritualo vieta” žaismingai perteikia kito virtuvės rakando – pjaustymo lentos – semantiką. Kelios grupės skirtingų formų pjaustymo lentų su vaizdais iš Latvijos fotografijos muziejaus kolekcijos, privačių autorės archyvų ir našlaičių darbų, rastų antikvarinėse parduotuvėse. Kaip praktiškas ir kasdien naudojamas virtuvės reikmuo pjaustymo lenta gali sužadinti puikiai pažįstamo komforto ir saugumo jausmus, malonias maisto dalijimosi su šeima akimirkas – tai, kas sena ir fundamentalu. Vis dėlto, suvokimas, kad lenta buvo naudojama pjaustyti tai, kas gyva, ir vaizdų iš nepažįstamųjų gyvenimų fragmentai skatina susimąstyti – kokia tų „fundamentalių” vertybių kaina? Kas paslėpta po „gražios močiutės” ir „stipraus senelio” kaukėmis? Kontrastas tarp aiškios idilės ir to, kas neregima, bet įtariama, taip pat išryškėja „Dangaus krašto” serijose.
Viršutinis parodų salės aukštas yra dedikuotas Rasos Jansonės tapybai. Ekspozicija aprėps darbų, sukurtų 2014 – 2018, serijas: „Šeimos”, „Mankštos mašina. Autoportretas” ir „Visa ta laimė”. Rasos Jansonės tapymo stilius ir paletė pasižymi ekspresyvumu, o ir darbų turinys prieštaringas. Šeimos bei šeimos manifestacijų vaizdavime menas perteikiamas gėriu ir grožiu, tačiau su tokiu pat lengvumu ir šiluma ji tapo, priartėjusi prie temų, kurios dažniausiai paliekamos anapus uždarų durų, – apvalkaluose slepiamos galvos bei ašaromis permirkusios pagalvės. Atvirumas apie asmeninius išgyvenimus tampa ryšio tašku su žmonėmis, kurie gali pasirodyti prašmatnūs ir džiaugsmingi nuotraukose, tačiau grįžtantys į suirusią realybės akimirką, kai palieka saloną. „Parodyk savo žaizdą” kaip Joseph Beuys kartą skelbė, nes, anot jo, tai vienintelis kelias į išgijimą.
Jausmai ir jautrumas (taip pat jausmingumas), jų laipsniškumas šiuose darbuose leidžia paaukštinti juos į universalią emocijų sferą ir pajusti jų emocinę įtaką. Savo kūryboje Rasa Jansonė plėtoja temas, susijusias su moteriškomis patirtimis bei lyčių problemomis, ir yra viena iš nedaugelio Latvijos menininkų, kurie nevengia iškelti feminizmo klausimų vizualiame mene.

http://www.rasajansone.com/en/

Apie festivalį

Spalio 25 d. atidaromas šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’23. Kuo jis ypatingas? Savo gebėjimu atsinaujinti, jungti meno aktualijas ir mados pasaulį, stebinti tarptautiškumu. Todėl visi ieškantys spalvingų potyrių, kviečiami į atidarymą, kurio atmosferą kurs visame pasaulyje gerai žinoma skandalinga performanso meno grupė „Non Grata”. Bus ugnies ir kūno, karnavalo ir ekstazės. Emocijas subalansuos žinomos latvių menininkės Rasos Jansonės paroda „Apglėbsiu ir sušildysiu”. Neįmanoma likti abejingu jos emocionaliems didžiulio formato portretams, kuriuose puikiai dera meistriška tapyba, popkultūros ikonos ir nuoširdumas. Skulptūrinius molio ir kūno persiliejimus savo performanse pademonstruos menininkų duetas iš Vokietijos HARTMANNMUELLER.
Atidarymo programą užbaigs išskirtinis poezijos, muzikos ir video meno įvykis koncertų salėje „Saulė”. Poetas, rašytojas, performeris, nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastaustas po pertraukos grįžta į savo gimtą miestą kartu su džiazo virtuozais Arkadijumi Gotesmanu, Tomu Kutavičiumi, Juozu Milašiumi ir video menininke Aurelija Maknyte. Marga komanda ruošia specialią premjerą „O sole mio!”. Įvykis garantuotas. Beje, festivalio atidarymo proga – nemokamas.
Tradiciškai Virus’o festivalis pasklinda po įvairias miesto erdves. Lapkričio 7 d. Šiaulių dramos teatrą išjudins šiuolaikinio šokio siautulys. Du įspūdingus, tik sukurtus šokio spektaklius parodys Kauno šokio teatras „Aura”. Tarptautinės trupės, kviestiniai režisieriai yra stipraus reginio garantas. Tai reta galimybė šiauliečiams pasimėgauti šia jausminga meno rūšimi mieste. Nepraleiskite progos.
Festivalio muzika taip pat skambės dramos teatro scenoje. Retai galima išgirsti šiuolaikinį džiazą teatro aplinkoje. Tokį malonumą lapkričio 8 dieną suteiks dvi ekscentriškos, žaibiškai išgarsėjusios grupės „Timid Kooky” ir „Sheep Got Waxed”. Gros ypatingai artistiški, įvairius žanrus drąsiai miksuojantys jauni muzikantai, todėl jiems aktorių scena labai tiks.
Lapkričio 14 dieną festivalis grįžta į Šiaulių dailės galeriją su tarptautiniu šiuolaikinio šokio projektu „Pareiškiu – Brandir”. Garsaus Prancūzijos šiuolaikinio šokio choreografo Albano Richardo kartu su prancūzų ir lietuvių šokėjais sukurtas spektaklis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Tai judesio akrobatika apie drąsą būti savimi.
Lapkričio 16 d. galerijoje atidaroma antra festivalio paroda „Mindsurfer vol.5.” Jos autorius estas Andrus Joonas garsėja kaip performanso, tapybos, video meno sintezuotojas. Jo parodos – tai egzistenciški, įvairiomis meno rūšimis išplėtoti pasakojimai, kuriuose persipina labai asmeniški išgyvenimai ir mitinės vizijos. Atidarymo proga menininkas atliks Šiaulių aktualijoms pritaikytą premjerinį meninį įvykį.
Įvadu į ryškiausią festivalio renginį – tarptautinį avangardinės mados šou, bus mados vitrinų projektas „Epizodas iš mados pasakos „Eglė – žalčių karalienė”, kurio sumanytoja Agnė Biskytė šalia galerijos esančias ištuštėjusių parduotuvių vitrinas pavers ryškia, šviečiančia, praeivius intriguojančia meno ir mados, kostiumo ir skulptūros sinteze. Šį renginį papildys smagi Agnės paskaita apie pasakiškumo motyvus mados industrijos pasaulyje. Vitrinos galerijoje dalyvaujantis kostiumo dizaineris Mantas Bartus mums pasiūlys intriguojančią lietuviško vyriškumo tapatumo studiją.
Festivalio finalas, kaip visada, būna ir kažko pradžia. Visų pirma, naujausių mados tendencijų. Jos bus pristatytos tarptautiniame avangardinės mados renginyje, kuriame persipins performansas ir muzika, kinetinė skulptūra ir kostiumas, kosminės vizijos ir šiuolaikinis šokis. Išaugęs konkursinis mados šou iškeliauja iš savo tradicinės vietos – dailės galerijos į Šiaulių lengvosios atletikos maniežą, kuris bus meniškai transformuotas į egzotišką mados pasaulį. Tai labai drąsus sprendimas, bet jau dabar ryškėja jo sėkmė. Nepraleiskite puikios progos rudeninių vakarų depresiją išmainyti į ryškiaspalves patirtis ir atradimo jaudulį.

The post Šiuolaikinio meno festivalio VIRUS’23 Šiauliuose appeared first on artnews.lt.

VDA Nidos meno kolonija pradeda rezidencijų mainus su Kinija ir kviečia visus šį ketvirtadienį į pirmąjį renginį – vizituojančio kuratoriaus Xia Yanguo (Pekinas / de Art Center įkūrėjas ir vadovas) paskaitą.
Paskaita anglų kalba vyks 2018 10 18  (ketvirtadienis) 11.00 val., Vilniaus dailės akademijos C1 pastate – 102 doktorantų auditorija (Malūnų g. 3, Vilnius).

Po paskaitos diskusija ir galimybės lietuviams rezidencijoje Kinijoje pristatymas.
Moderatorius Vytautas Michelkevičius. Dalyvauja LR kultūros atašė Kinijoje Agnė Biliūnaitė

Facebooko renginys https://www.facebook.com/events/2103826269648973/

Paskaitoje Xia Yanguo pristatys pokyčius Kinijos šiuolaikiniame mene nuo 2010-ųjų iki dabar. Remdamasis savo patirtimi būdamas didelio muziejaus meno direktoriumi, o vėliau įkūręs savo nepriklausomą meno erdvę, kuratorius pristatys šiandieninę meno kūrimo ir institucijų analizę. Jis pateiks daug meno projektų pavyzdžių (tiek nekomercinių, tiek didžiulių meno erdvių) ir aptars situaciją kaip jie sąveikauja su globaliu kontekstu ir vietine politika.

Xia Yanguo yra nepriklausomas kuratorius, meno kritikas ir nepriklausomos erdvės „de Art Center“ Pekine įkūrėjas. Jis studijavo meno istoriją prestižinėje CAFA akademijoje bei buvo didelio meno muziejaus „Red Brick Art Museum“ meno direktoriumi. Jis nuolat bendradarbiauja su Rytų (Nacionalinis modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Korėjoje) ir Vakarų (Pro Helvetia, documenta) meno institucijomis bei skaito paskaitas Rytų ir Vakarų universitetuose. Jis nuolat seka Kinijos meno sąveiką su socialiniu kontekstu ir tyrinėja vietinius menininkus. Pastaruoju metu įgyvendino kelis svarbius kuratorinius ir tyrimų projektus, siekdamas plėtoti bendradarbiavimą tarp Azijos ir kitų kontinentų meno scenų.

Kuratorių pakvietė LR ambasados Kinijoje kultūros atašė Agnė Biliūnaitė kartu su Vytautu Michelkevičiumi, kuris lankėsi Kinijoje ir vykdė kuratorinį meno ir rezidencijų institucijų tyrimą kartu su Edvinu Grinkevičiumi ir Kauno menininkų namų ir Milda Dainovskyte iš LTMKS ir Sodų 4. Įspūdžius galite perskaityti čia https://artnews.lt/globalus-meno-rytai-istrige-tarp-globaliu-pietu-ir-siaures-tarp-brazilijos-ir-kinijos-ispudziai-po-kelioniu-po-meno-dziungles-49618

The post Kuratoriaus Xia Yanguo paskaita. Šiuolaikinis menas Kinijoje: tarp vietinių ir globalizacijos konfliktų appeared first on artnews.lt.

Prieš atidarant antrąją parodos „Laukiant kito atėjimo” dalį Varšuvoje, ketvirtadienį, spalio 18 d. ŠMC kviečia į Vilniaus dalies uždarymo renginius:

18 val. Viktorijos Rybakovos paskaita „Pojūčių geografija” ŠMC kino salėje (anglų kalba)

19 val. Roberto Narkaus performansas „Prospect Revenge” ŠMC skaitykloje

20-22 val. Edkos Jarząb balso praktikos dirbtuvės „Tarp sienų” (dalyvių skaičius neribojamas)

Viktorija Rybakova, tyrimo „Pojūčių geografija“ pristatymas

Ketvirtadienį, spalio 18 d., 18 val. ŠMC kino salėje

Viktorija Rybakova pristatys savo emocinio intelekto tyrimus. Pasitelkdama žmogaus anatomijos, neurobiologijos ir filosofijos stebėseną menininkė kels klausimą: ką iš tiesų reiškia klausyti savo širdies? Savo tyrimu Rybakova nori praplėsti jausmų sampratą, stebėdama žmogų kaip kompleksišką emocinį ir racionalų darinį.

Savo paskaitoje filosofė Danielle Macbeth yra pasakiusi, kad „biologija gali paaiškinti, bet ne pateisinti būdus, kuriais mes vieni su kitais siejamės. Todėl vieni kitiems padedame kalbėdami, ką reiškia būti vienu iš mūsų. Mums reikia identifikuoti dalykus, nes nieko savaime duoto ir įtvirtinto nėra. Kai pasidarome racionalūs, pasaulis įgauna reikšmę.“

Viktorija Rybakova yra nepriklausoma menininkė, architektė ir tyrėja. Ji tyrinėja žmogaus kūną ir istoriją akademiniame ir meniniame laukuose. Šiuo metu Rybakova domisi neuromokslais, erotiškumo istorija ir mūsų naudojamų kalbų dekodavimu per atidų kūno audinių stebėjimą.

Viktorijos Rybakovbos paskaita yra parodos „Laukiant kito atėjimo“ pirmosios dalies Vilniuje uždarymo programos, kuri vyks ŠMC spalio 18 d. nuo 18 val. iki 23 val., renginys. Antroji šios grupinės parodos dalis, kurioje Viktorija Rybakova pristatys kitą „Pojūčių geografijos“ instaliacijos versiją, bus atidaryta Varšuvoje spalio 25 d.

Robertas Narkus, performansas “Keršto tiesioji”

Ketvirtadienį, spalio 18 d. 19 val. ŠMC skaitykloje

Kaip sėkmingai prastumti (naujas idėjas), net tada, kai jų niekam nereikia? Kaip susikaupti? Kaip nusivylimą, desperaciją, nesaugumą paversti finansiniais instrumentais? Robertas Narkus kviečia susipažinti ir investuoti į schemą, kuri neigiamas emocijas pavers viršfinansiniais ištekliais. “Keršto tiesioji” yra naujausia Roberto Narkaus „išgyvenimo drama“, vieno žmogaus spektaklis, viešųjų ryšių performansas bei paskaita su tragi-komedijos elementais.

Vietų skaičius ribotas, rezervacija būtina: https://www.eventbrite.com/e/prospect-revange-tickets-51283254595

Robertas Narkus savo meninę praktiką apibrėžia kaip aplinkybių vadybą atsitiktinumų ekonomikoje. Ieškodamas naujų būdų apibrėžti menininko veiklą, Robertas Narkus nuolat įsivelia į keisčiausias bendradarbiavimo schemas, steigia kūrinius-bendroves ir organizacijas, kvestionuojančias autorystės, ekonomikos ir socialinio teisingumo sampratas.

Roberto Narkaus performansas apie „Keršto tiesiąją“ – tai parodos „Laukiant kito atėjimo“ pirmosios dalies Vilniuje uždarymo programos dalis. Antroji šios grupinės parodos dalis, kurioje Robertas Narkus pristatys instaliaciją „Keršto tiesioji“, bus atidaryta Varšuvoje spalio 25 d.

„Laukiant kito atėjimo“ – tai dviejų dalių paroda, organizuojama ŠMC Vilniuje ir Zamek Ujazdowski šiuolaikinio meno centro Varšuvoje.

Edka Jarząb, „Tarp sienų“, kūrybinės balso praktikos dirbtuvės

Ketvirtadienį, spalio 18 d., nuo 20 val.

(dalyvių skaičius neribojamas)

Kūrybinės balso panaudojimo, pritarimo ir nepritarimo, kasdienio rūpesčio ir meilės, bet taip pat ir balso maskavimo dirbtuvės.

Tarp privataus ir viešo. Tarp ekstremalaus pasinėrimo į minią ir abejingumo bei bejėgiškumo sienų. Tarp plaučių ir gerklės, rezonuojančių kaukolės kaulų, tarp vieno ir kito įkvėpimo. Tarp oro ir elektros. Tarp sienų kaip akustinių pertvarų, kurios reverberuoja. Tarp tavęs ir manęs.

Edka Jarząb yra atlikėja, poetė, garso menininkė ir aktyvistė. Ji domisi balsu kaip privačią ir viešą erdvę jungiančiu tiltu; klausymu, dainavimu ir improvizacija kaip socialinio pasipriešinimo forma. Meno praktika mąsteliu 1:1, socialinių situacijų kaip transformuojančios medžiagos pasirinkimais, gatvėmis kaip teigimo erdvėmis. Ji tyrinėja protestų ir demonstracijų garso laukus, o taip pat organizuoja garso pasivaikščiojimus ir balso apšildymo prieš protestus kūrybines dirbtuves.

Edka studijavo Hindustano raga muzikines sistemas Varanasyje, o pas Pauline Oliveiros mokėsi Giliojo klausymo. Ji praktikuoja išplėstines balso technikas ir tradicinį dainavimą iš rytinės Europos regionų.

Edkos Jarząb kūrybinės dirbtuvės yra parodos „Laukiant kito atėjimo“ pirmosios dalies Vilniuje uždarymo programos renginys. Antroji šios grupinės parodos dalis bus atidaryta Varšuvoje spalio 25 d.

„Laukiant kito atėjimo“ – tai dviejų dalių paroda, organizuojama ŠMC Vilniuje ir Zamek Ujazdowski šiuolaikinio meno centro Varšuvoje.

The post Parodos „Laukiant kito atėjimo“ uždarymo renginiai ŠMC appeared first on artnews.lt.

Spalio 18 d., 17 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Marcelo Brodsky parodos “1968: idėjų ugnis” atidarymas. Ši paroda – festivalio “Kaunas mene” dalis.

Parodoje “1968: idėjų ugnis” menininkas Marcelo Brodsky (Argentina) pasitelkdamas fotografinę medžiagą ir savo meninę raišką plačiau žvelgia į šeštojo-septintojo dešimtmečio visuomenės protestus, kad galėtų išsamiai nagrinėti tuometinę Argentinos ir pasaulio situaciją.

Svarbu tai, kad tarp esminių įvykių įtrauktas ir Romo Kalantos susideginimas Kaune 1972 m. gegužės 14 dieną. Marcelo Brodsky pasirinko šį įvykį kaip itin svarbų rezistencijos prieš Sovietų sąjungą istorijoje. Kūrinio įtraukimas svarbus ne tik kultūrine, bet ir socialine, politine ir istorine prasme, nes ir menininko kūryba yra neatsiejama nuo aktyvizmo, protestų tematikos nagrinėjimo. Menininko kūrinys padeda pažymėti Lietuvą ir Kauną kaip vieną svarbiausių taškų pasaulio protestų žemėlapyje.

Kūriniuose naudojamos fotografijos iš šeštojo dešimtmečio protestų prieš karą, valdžią, priespaudą. Įvykių geografija itin plati – Vašingtone vykusi eisena už darbą ir laisvę, inicijuota Martino Liuterio Kingo, taip pat įvykiai Amsterdame, Meksike, Kordoboje, Berlyne, Bogotoje, Tokijuje, kituose miestuose. M. Brodsky šių įvykių dokumentacija, fotografijos tampa atspirties tašku – menininkas papildo protestų fotografijas tapybiniais elementais, tekstu, tokią meninę praktiką pasirinkęs menininkas siekia auditorijai suprantamai perteikti savo kūrybos idėjas ir istoriją. Derinant skirtingus raiškos būdus sukuriamas santykis tarp praeities įvykių ir šiandienos aktualijų, kuriama paralelė su dabartimi. Marcelo Brodsky savo projektu siekia parodyti kaip kūrybingumas, menas gali tapti aktyvizmo, nuomonės išraiška.

Marcelo Brodsky (1954) yra koceptualaus meno kūrėjas ir žmogaus teisių aktyvistas, kuris pasitelkia fotografiją siekdamas perteikti savo požiūrį ir kritiką istorinių ir dabarties įvykių atžvilgiu. Brodsky darbuose jungiamas tekstas ir fotografijos, naudodamas vaizdinius jis analizuoja atminties tematiką. Marcelo Brodsky siekia, kad žiūrovai suvoktų ir žinotų apie istorinius įvykius, kurie suformavo juos ir jų aplinką. Siekdamas su įvykiais ir jų pasekmėmis supažindinti kuo platesnę auditoriją, menininkas įvairiai manipuliuoja turima medžiaga ir vaizdiniais. M. Brodsky suvokia fotografijų sekos svarbą, taip pat kaip teksto ir nuotraukos santykį.

Menininko kūryba yra yra įtraukta į Buenos Airių Nacionalinio muziejaus, Buenos Airių Modernaus meno muziejaus, Tate Modern, Nacionalinės bibliotekos (Paryžius), Arizonos fotografijos centre, Menininkas dalyvavo tarptautinėse bienalėse ir buvo apdovanotas daugybę kartų tiek dėl kūrybos, tiek dėl veiklos žmogaus teisių srityje.

The post Marcelo Brodsky parodos “1968: idėjų ugnis” atidarymas Kauno fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Spalio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma skulptoriaus Tauro Kensmino personalinė paroda „Levitavimas“. Levitacija dažnai siejama su antgamtine, spiritualia patirtimi, šioje parodoje taip pat įgauna permainų, tam tikrų įtampų nuojautas, kuriomis autorius siekia kurti prielaidas apie žmogaus veiklos padarinius ateityje.

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.

Atsispirdamas nuo industrinio palikimo (geležinkelių, senų fabrikų, buvusių karinių objektų ir jų infrastruktūrų), kuris nurodo į aktyvią žmogaus veiklą kuriant savo aplinką, siekiant ekonominių tikslų ir komforto, autorius ironizuoja daiktiškos realybės atributus. Vos tik juos apleidus gamta nenumaldomai pradeda juos veikti ir keisti, natūralūs gamtos procesai pamažu naikina žmogaus susikurtas materialias struktūras, jos kultūrinius pėdsakus. Šie kaitos ir nykimo procesai vaizduojami siurrealistinių architektūrinių konstrukcijų ir skulptūrinių elementų pagalba, kuriuos menininkas konstruoja iš savo susikurtų ar rastų objektų. Kurdamas post-apokaliptinę atmosferą autorius skatina žiūrovą susimąstyti apie ateitį: kuria linkme po katastrofos formuotųsi žmonija, kokios naujos civilizacijos kurtųsi? Galiausiai, ar įmanomas žmogaus ir gamtos darnus koegzistavimas? Šie klausimai aprėpia etinių, filosofinių temų ištakas šiuolaikinio technologiškai besikeičiančio pasaulio kontekste.

Tauras Kensminas (g. 1991) yra jaunosios lietuvių kartos skulptorius. Skulptūra šiam menininkui – neverbalus būdas papasakoti sudėtingą, daugiasluoksnę istoriją, o siužetai būsimiems darbams gimsta siekiant objektuose materializuoti sunkiai apibūdinamas situacijas, vidinius išgyvenimus, asmenines patirtis bei įvairių socialinių ir kultūrinių kontekstų daromą poveikį. Iš pavienių elementų, galvosūkių principu, dėliojamos menininko instaliacijos žiūrovą skatina įjungti vaizduotę, neprisirišant prie vieno, teisingiausio kūrinio suvokimo varianto. T. Kensminas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį šiuolaikinės skulptūros srityje. 2013 m. jam buvo suteikta Tautos fondo (JAV) paskirta Elenos Urbaitytės stipendija. Nuo 2012 m. menininkas aktyviai užsiima parodine veikla Lietuvoje bei užsienyje Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt., keturias savo menines instaliacijas pristatė šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius”. 2018 m. įvertintas Lietuvos kultūros tarybos stipendija kultūros ir meno kūrėjams, taip pat tais pačiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos suteiktas meno kūrėjo statusas.

Paroda „Levitavimas“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 Vilniuje, veiks iki lapkričio 29 d.

Menininko darbų sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Iliustracijoje: Tauras Kensminas, Ateities fosilijos, 2017

The post Tauro Kensmino paroda „Levitavimas“ (AV17) galerijoje appeared first on artnews.lt.

Spalio 23 d. 18.00 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 20) atidaroma Vilniaus dailės akademijos doktorantės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Čia tada, ten dabar. Laikas“.

Parodoje pristatoma meninio tyrimo „Čia tada, ten dabar“ dalis skirta laiko temai. Tai fotografijų serijos, kuriose tyrinėjamos atminties, vaizduotės, laiko ir vietos sąsajos bendresne fotografinio vaizdo samprata, kuri susiliečia su šiuolaikinės visuomenės problemomis. Darbai grįsti keliamais klausimais: ar ir kaip egzistuoja laikas? Kiek laiko trunka momentas? Kaip fotografijos išreiškia laiko trukmę ar tam tikrą laiko atkarpą. Pristatomi astrofotografiniai tyrinėjimai – nakties dangaus ir kosminių kūnų judėjimo atspaudai. Šį darbą galima vertinti kaip kūrybinį eksperimentą bandant perteikti temporalumą ir neapgręžiamą fizinio laiko tėkmę ribotomis statiškos plokštumos priemonėmis.

 Dovilė Dagienė (g. 1981) yra fotografė ir lektorė gyvenanti Vilniuje. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, Fotografijos ir medijų katedrą. Dabar ten studijuoja meno doktorantūrą. Jos tyrimų sritis jungia atmintį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje. Paskutiniu metu ji dirba astrofotografijos srityje analoginės fotografijos priemonėmis. Aktyviai dalyvauja rezidencijose ir parodose.

Spalio 26 d., 12 val. galerijoje vyks ekskursija, kartu su parodos autore.

Paroda veiks iki lapkričio 10 d. Galerijos darbo laikas: II-V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 18.00.

The post Dovilės Dagienės paroda „Čia tada, ten dabar. Laikas“ Vilniaus fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.