Rugpjūčio 29 d. 18.30 val. Žeimių dvaro sodyboje atidaroma grupinė paroda „Užkerėti landšaftai“.
Dalyvaujantys menininkai: Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė, Ieva Lygnugarytė, Rūta Vėbraitė ir Sofia Bordin, OFF2Ensemble, Domas Noreika ir Enrika Stanulevičiūtė, Urte Kat.
Parodos kuratorė: Eglė Ambrasaitė
Parodos architektas: Domas Noreika
Parodos koordinatorius: Rokas Vaičiulis
Parodos dizainerė: Gailė Pranckūnaitė
Parodos atidarymo metu (2020.08.29):
18.30-19.15 val. – Urte Kat (“Chroniška pasaka”, mados šou/performansas)
19.30-20.30 val. – Dorota Gawęda and Eglė Kulbokaitė (“SULK” (2018), video), OFF2Ensemble (“MEILĖ, tarp šiuolaikinių sienų” (2020), trumpametražis filmas), Rūta Vėbraitė and Sofia Bordin (“Įsipainioję Asambliažai” (2020), video), Domas Noreika and Enrika Stanulevičiūtė (“Dėlionė pagal baltymą” (2020), eksperimentinė, pažintinė instaliacija).
20.30-21.30 val. – Ieva Lygnugarytė (meninės knygos pristatymas “An Ode to Me and My Unborn Children” (vert. iš angl. k. “Odė sau ir savo negimusiems vaikams”) + video ekranizacija “Party” (vert. iš angl. k. “Vakarėlis”))
Apie 22.30 val. – vėlyvi vasaros šokiai su DODOMUNDO ir Antanas Lučiūnas
“Užkerėti landšaftai”
Kadaise gyveno žmogus, kuris rekomendavo kitam aukštesnį rangą turinčiam žmogui, jog labiau naudinga yra karaliauti kai tavęs bijo, o ne kai tave myli. Patriarchatinis valdymas ir privatus susiskaldymas sužydėjo. Pamažu nyko švelnumas. Ar mes linkę mylėti vienas kitą, ar esame linkę užmegzti santykius vienas su kitu, tarp žmonių, ir ne-žmogiškųjų būtybių, turint tokią perspektyvą? Aš sutinku su Hardt, kuris sako, jog “dažnai, kai žmonės kalba apie režimus paremtus neapykanta, iš tiesų jie remiasi tam tikra meilės rūšimi” (Hardt 2014). Bet, kaip jis ir pabrėžia, tokia meilės išraiška yra baisinga, besiremianti vienodumo praktika, kur vienas myli tik tą, kuris yra panašus į juos. Tokia meilės idėja nubraukia skirtumus, kad būtų sukurtas netikras vienodumo jausmas, tokia vienybė kaip, pavyzdžiui, baltųjų viršenybė, nacionalizmai ir įvairūs religiniai fundamentalizmai, ir, dar labiau sutvirtina iš jų išsikerojusius socialinius, ekonominius bei kultūrinius santykius. Visuomenė atrodo taip, lyg iš jos būtų atimta, kažkas esminio, net nesuvokiant, kas yra tai, ko jai trūksta. Taigi, kas tai yra, ar visgi reiktų klausti – kokios yra kitos meilės galimybės; kokie yra galimi meilės ryšiai tarp (neatskiriant ir neišskiriant) kūno, proto ir sielos sąsajų, susipynusių, susijusių tarprūšinių santykių? Ar „užburta sala“, kaip Bourdieu kartą pavadino meilę, yra „uždaras ir tobulai autarkiškas pasaulis, kuriame vyksta nenutrūkstami stebuklai“, ir „kurį galima išgelbėti iš ledinių apskaičiavimo, smurto ir savi-interesų vandenų“ (Bourdieu 2001: 109)?
Šios parodos kuratorė neturi atsakymų. Kaip aš galėčiau diagnozuoti tai ką galima tik pajausti? Meilė yra skirtinga patirtis mums visiems, neišmatuojama kelionė, kuri suklesti be priežasties, nežinomomis kryptimis.
Kai tu bandai užklausti klausimų meilės tema – tai kaip tam tikra talpykla – išjausti duomenys, neaprėpiamas debesų archyvas. Ten yra mamos ir tėvo figūros, tėvynių ir kraštovaizdžių vizijos, mašinos, ginklai, prievartos formos, mirtini karai ir ligos, juoko dulkės, tirpstantys prisilietimai, sudaužytos širdys, šmėklos. Yra kalba. Randai. Vartojimas. Taip pat yra ir magija, jautrumas, švelnumas, atleidimas, viltis.
Aš liečiau tave tau nežinant, kai tu buvai labiausiai pažeidžiamas, kol miegojai. Aš stebėjau mūsų susipynusias rankas, susiviniojusius kūnus; švelniai judėdama pirštais, glosčiau tavo plaukus, tavo odą, zigzagais, jausdama oro panosėje šilumą, šnypšdėjau neištardama ne-kūniško ‘aš tave myliu” pažado. Aš atsiribojau nuo to, kas, mano manymu, tu turėjai būti, tuo pačiu atsikratydama man priskirto identiteto. Tu negalėjai stebėti šio proceso. Jis tekėjo kaip upė, tai buvo nuolatinis tapsmas.
Atsisakydama sentimentalumo ir meilės romantizacijos, kurie, skaitytojui vis dar gali rodytis šio teksto eilutėse, parodos kuratorė mano, kad meilė yra ontologinė būklė, ontologinė galia, kuri keičia tave ir per santykius su kitais, kaip veikimo būdas, taip pat gali perorientuoti ir visuomenę.
Taigi, laikydama meilę pagrindine gija grupinės parodos “Užkerėti landšaftai” koncepcijai, kviečiu pamatyti „skirtingas, unikalias, neatkartojamas, nepastovias ir svetimas“ (Badiou 2012) meilės, santykių ir intensyvumo perspektyvas, atklydusias iš skirtingų ‘kelionių’, skirtingos patirties, skirtingų menininkų. Pabandykime patirti meilę ir visa, kas ją supa, kartu, savuose skirtumuose.
“Užkerėti landšaftai” yra projekto “Nematomo Žmogaus Kinoteka 2020: intensyvumai” dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.
Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. Parodos atidarymas įvyks 2020 m. Rugpjūčio 29 d. 18.30 val. Vėliau, parodos lankymas kiekvieną Šeštadienį-Sekmadienį (Rugpjūčio 30 – Rugsėjo 27 d.) nuo 12 iki 18 val., arba kitomis dienomis pagal išankstinį susitarimą šiuo tel. nr.: +37061002855 arba el.p. dngartinstallation@zeimiudvaras.lt.
The post Grupinė paroda „Užkerėti landšaftai“ Žeimių dvaro sodyboje appeared first on artnews.lt.